Esu vieniša mama: susilaukti kūdikio nusprendžiau pasirinkusi spermos donorystę (48)

Link tėvystės veda tiek daug skirtingų kelių – nuo apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) iki surogatinės motinystės. Šiandien tėvais jau gali tapti žmonės, neturintys antrųjų pusių ir nepuoselėjantys romantiškų santykių.

Dar vienas tėvystės būdų – susilaukti vaiko panaudojant donoro spermą. Kol kas Lietuvoje apie tai svarsto tik pavienės moterys. Kitoms šeimos pagausėjimas taip ir lieka nerealizuota svajone.

Palyginimui, JAV, Vakarų Europoje tokia praktika tampa vis dažnesnė. Tai galimybė partnerio neturinčioms maždaug 35–45 m. moterims pajusti motinystės džiaugsmą. 

Vienišos mamos ir spermos donorystė pasaulyje

Pasaulyje spermos donorystė tarp vienišų mamų vis labiau populiarėja.

Bene žinomiausia mama, nusprendusi susilaukti dviejų vaikų panaudojus donoro spermą – Genevieve Roberts, 2020 m. išleidusi knygą „Going Solo: My choice to become a single mother using a donor“ („Keliauju solo: mano pasirinkimas tapti vieniša mama pasitelkus donorą“).

40-metė moteris knygoje prisipažino, kad gyvenimas susiklostė ne taip, kaip ji planavo. „Neabejoju, kad idealus būdas vaikui augti yra su abiem mylinčiais tėvais“, – rašo G. Roberts. Tačiau ji pridūrė tuo metu „tiesiog negalėjusi susitaikyti su mintimi, kad niekada nepabandys tapti mama“. Ji teigia, kad puiku, jog moterys turi pasirinkimą – ir tai kur kas geriau, nei eiti į pasimatymus „iš reikalo“. Tiesa, G. Roberts galiausiai sutiko gyvenimo meilę ir jau su juo susilaukė trečiojo vaiko.

G. Roberts teigia, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros nėra pigios. Pavyzdžiui, jau prieš kelerius metus vienas dirbtinio apvaisinimo ciklas privačioje Didžiosios Britanijos klinikoje kainavo 2000 svarų sterlingų, o jei būtų prireikę rinktis IVF, kaina būtų šoktelėjusi iki 6000.

Vienišos mamos ir spermos donorystė Lietuvoje

Lietuvos pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra gali būti atliekama tik susituokusioms arba partnerystę įteisinusioms mamoms. Taigi, galimybės, paslaugos būtų suteikiamos vienišai moteriai, nėra. O, pavyzdžiui, daugelyje Europos šalių teisė į pagalbinį apvaisinimą numatyta susituokusioms ir nesusituokusioms poroms, taip pat pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas ir partnerio neturinčioms moterims. Taigi, lietuvės moterys šiai procedūrai renkasi užsienį.

Savo istorija trumpai sutiko pasidalyti vilnietė Simona (vardas pakeistas), jau turinti ikimokyklinio amžiaus dukrą ir labai norinti jai padovanoti broliuką arba sesutę. Moteris pasakoja, kad Lietuvoje ši tema susilaukia daug prieštaringų komentarų, o apvaisinimo procedūrai ji rinksis Latviją arba Kiprą: „Artimieji nepalaiko mano sprendimo (susilaukti vaiko panaudojant donoro spermą – red. past.) ir atkalbinėja. Dirbu ir tikrai nesu pašalpų gavėja, kaip dažniausiai yra įsivaizduojama. Visada yra baisu auginti vaiką. Bet žinote, kas yra dar baisiau? Neturėti nė vieno... Arba turėti vieną vienintelį vaikelį, jo netekti ir nebegalėti susilaukti kito vaiko dėl amžiaus. Apie moralinę paramą iš vyro... Net kai buvau santuokoje su vyru, tokios nesu sulaukusi, nes jam buvo įdomiau laiką leisti su mažvaikiais draugais, nei būti tėčiu.“

Didžiausi iššūkiai, laukiantys moterų, nusprendusių susilaukti kūdikio be tėvo

Paprastai su donoro sperma moteris pastoja gana greitai, ir tai toli gražu nėra sudėtingiausias momentas. Kur kas sunkiau – priimti sprendimą ir galiausiai ryžtis šiai procedūrai.

Nusprendusioms susilaukti kūdikio panaudojant donoro spermą dar labai trūksta aplinkinių palaikymo. Moterys, pasiryžusios tokiam žingsniui, gali pasijusti lyg besiruošiančios skrydžiui į Mėnulį: teoriškai visi žino, kad tai įmanoma, bet niekas negali suteikti realių pavyzdžių ir pagalbos.

Spermos donorystė yra labai sudėtinga tema, o ją pasirinkusioms moterims reikia apsvarstyti itin daug klausimų: pavyzdžiui, kaip vaikas bus supažindinamas su jo gimimo istorija; koks bus donoro vaidmuo moters ir vaiko gyvenime; kaip bus atremiama aplinkinių kritika ir t. t. Visų svarbiausia – moteris turi vertinti ne tik savo norą susilaukti vaiko, bet, visų pirma, pasistengti į situaciją pažvelgti iš vaiko perspektyvos.

Neišvengiamai ši netradicinė šeima ateityje patirs mažesnių ar didesnių sunkumų, nes daugybė žmonių palaiko tik tradicinį šeimos modelį, kai vaikų susilaukia du priešingos lyties atstovai.

Moterys, nusprendusios vienos auginti kūdikį, patirs ne tik daugybę emocinių išbandymų, bet reikia omenyje turėti ir daugybę praktinių dalykų, pavyzdžiui, kaip bus organizuojami finansai, kas padės prižiūrėti vaiką ir t. t.

Padėti pasiruošti įvairioms kliūtims, atremti priešiškas nuomones gali padėti psichologų, psichoterapeutų konsultacijos. Jeigu moteris yra stipri, jai nebus baisios jokios kliūtys.

Kokie reikalavimai keliami spermos donorams?

Lietuvoje spermos donorams yra keliami šie reikalavimai*:

• donoro amžius – 18–35 m.;
• ūgis – bent 178 cm;
• svoris, raumenų masė ir KMI atitinka normas;
• asmuo nerūko, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių medžiagų, įskaitant ir kanapes.

*priklausomai nuo klinikos, reikalavimai gali šiek tiek skirtis.

Sperma, gauta iš vaisingumo klinikose esančių lytinių ląstelių bankų, yra visiškai saugi, nes yra ištiriamas spermatozoidų kiekis tam tikrame tūryje, gyvybingumas, patikrinama dėl lytiškai plintančių ir užkečiamų ligų, tiriami narkotinių medžiagų pėdsakai spermoje.

Spermos donorystė: teisiniai niuansai

Užsienio šalių įstatymuose numatyta, kad tėvystės įteisinimas yra atmetamas, jei donorystė atliekama vaisingumo klinikoje, naudojantis spermos banku. Taigi, vienišos motinos gali jaustis saugesnės, o donorai, nekaustomi įvairių baimių (pavyzdžiui, kad bus bandoma prisiteisti vaiko išlaikymą), gali dovanoti spermą. 

Užsienyje spermos donorai lytinių ląstelių bankų administracijai palieka savo kontaktinius duomenis, tad teoriškai tiek motina, tiek ir vaikas ateityje turi galimybę palaikyti ryšį su vaiko biologiniu tėvu. Kita vertus, žinojimas, kieno sperma panaudota dirbtiniam apvaisinimui, kartu ir savotiškai įpareigoja.

Kai kurių užsienio šalių teisės aktuose nustatyta, kad donorystės būdu pradėtas vaikas gauna prieigą prie donoro kontaktinių duomenų tik sulaukęs 16 metų. Didžiojoje Britanijoje donoro tapatybė atskleidžiama vaikui sulaukus 18 metų (anonimiškumas donorystėje buvo panaikintas 2005 m.).