Esu vieniša mama: susilaukti kūdikio nusprendžiau pasirinkusi spermos donorystę

2 3 5 8 10 11 Kitas »

Isgalvotasvardas

2025.01.03 17:11 (prieš 1 m.)

Sveikos,
Man 38 metai, aš bevaikė ir vieniša, tad sumąsčiau susilaukti vaiko nuo spermos donoro, kol nevėlu. Gyvenu šalyje, kurioje tai padaryti gali kiekvienas norintis. Joje esu be artimųjų, visi jie-Lietuvoj, tai vaiką, savaime suprantama, auginsiu viena.
Savo planu pasidalijau su keliom draugėm, turinčiom vaikų bei antrąsias puses. Iš jų sulaukiau ne sveikinimų už drąsą ir ryžtą, o tik lavinos negatyvo ir skaudžių žodžių, kurių jos nevyniojo į vatą. Visas nuomones apibendrinčiau taip: pirma, čia nesąmonė, kas per „durnumas“ man užplaukė, su mažu vaiku žiauriai sunku net turint partnerį, o aš, kadangi būsiu viena, vargsiu be jokio atokvėpio ir galiausiai psichiatrinėj atsidursiu. Antra, iš mano vienos pajamų bus neįmanoma aprūpinti vaiką, o jei aš ketinu jį auginti nepritekliuj-tai geriausia nė nepaleisti jo į pasaulį. Taip pat aš atseit tyčia atimsiu iš vaiko pusę jo šaknų-tėvą, senelius, giminaičius, ir tai jam sutraumuos psichiką bei sukels begalę kompleksų. Viena draugė išvis pasiūlė verčiau džiaugtis bevaikystės privalumais-laisve daryti kas patinka, karjera, lengvesniu gyvenimu, kelionėmis... Ir pasakė, kad jei labai norisi rūpintis ir duoti, tai galima rūpintis savimi ir itin daug duoti SAU.
Trumpai tariant, tos moterys man nepritaria, bet aš savo plano atsisakyti negaliu. Pirmiausia todėl, kad trykšte trykštu energija ir noru globoti, rūpintis, ugdyti SAVO VAIKĄ, ir to man nepakeistų jokia kita veikla. Taip pat man be galo skausminga žiūrėti į socialinius tinklus su pranešimais apie nėštumus ir gimimus, į laimingų šeimų nuotraukas, pykdo draugės, kurios visos gimdo ir paskui nutolsta, nes joms įdomiau bendrauti su kitomis mamomis, įgriso jausmas, kad esu kitokia, nepilnavertė... Nervina ir vienatvė bei tuštuma, tai, kad mano gyvenimas įstrigęs vienam taške, o kitų žmonių juda pirmyn, keičiasi, nes jie pastoviai užsiėmę vaikais ir vis naujais jų raidos etapais. O kur dar nuostabi nėštumo patirtis... Kai tu nėščia, kiti tave sveikina, tavimi žavisi, linki laimės, jų akyse tu ypatinga... Taipogi nesuprantu tų, kurie susilaukę vaikų ima akcentuoti bevaikystės privalumus. Angliškai išsireiškus-what‘s wrong with people? Turi tokį stebuklą, kurio dėka tau kas akimirką atsiveria begalės naujų patirčių ir įdomybių, bet postringauji apie laimę be vaikų? Wtf? Ir dar-kažkodėl niekas nesmerkia našlių ar tų, kurias vyrai pametė nėščias/su vaikais, bet pageidaujančios gimdyti nuo donorų daug kam yra didžiausios „blogietės“ ir „durnės.“ Negėda žmonėms dėl šitokios savo netolerancijos?
Temos klausimas trumpas ir tiesmukas: kas teisios-aš ar mano draugės? Kodėl jų reakcija tokia negatyvi, kodėl jos vos ne trenkta mane laiko, nejaugi nesupranta, kas yra stogą raunantis instinktas gimdyti?

6
briliaant

2025.01.03 17:31 (prieš 1 m.)

Sveika, jei tikrai norite tapti mama (o ne dėl giminių spaudimo) tada pirmyn ir niekieno neklausykite! Draugės dažnai būna pavydžios gyvatės. Tikros draugės pasidžiaugtų, palaikytų, net pasisiūlytų kartu konsultacijai palydėt jei pačiai nedrąsu. Jei norite tapti mama tada taip ir padarykit nes kitaip gailėsitės vėliau...
Jos greičiausiai yra nelaimingos savo santuokose, nevertina turimo vaiko. Todėl taip ir kalba.

13

Avidija

1 m. 5 mėn.

6 m. 7 mėn.

2025.01.03 17:49 (prieš 1 m.)

Jūsų noras drąsus ir visiškai natūralus. Savo artimame rate turiu draugių/pažįstamų, kurios neturi partnerių, bet norėtų vaikų ir būtų nuostabios mamos. Manau, kad ir jūs visiškai susitvarkytumėte su iššūkiais. Juk daugybė yra vienišų mamų/tėčių, kurie ne savo noru vieni ir nuostabiai augina vaikučius. Kita vertus, nedrįsčiau teigti, kad jūsų draugės kvailos ar piktos, vaiko atsiradimas yra didžiulis išbandymas, nėštumas taip pat, ypač vyresniame amžiuje. Vaiko atsiradimas kardinaliai keičia gyvenimą, bet iš jūsų pasisakymo suprantu, kad jūs norite tų pokyčių. Gal draugės taip sako norėdamos įspėti, pasidalinti savo sunkia patirtimi. Pati asmeniškai galiu teigti, kad motinystė iš manęs pareikalavo ekstremalių fizinių/psichologinių/emocinių pajėgumų, bet tai vis tiek pats geriausias dalykas, nutikęs gyvenime. Neįsivaizduoju savo gyvenimo kitaip, jis man atrodytų beprasmis... Draugių nuomonės jūs paklausėte, tačiau... bet kuriuo atveju, galutinį sprendimą priimsite jūs pati, vadovaudamasi savo norais, įvertinusi visus už ir prieš. Ir apginsite savo sprendimą, kad ir koks jis būtų🌷

sun1234

1 m. 7 mėn.

2025.01.03 17:55 (prieš 1 m.)

Isgalvotasvardas parašė:
Sveikos,
Man 38 metai, aš bevaikė ir vieniša, tad sumąsčiau susilaukti vaiko nuo spermos do…

Esu įsitikinusi, jog kosminė ( be proto prasminga) meilė vaikui - atpirks visus tuos sakomus "sunkumus" draugių išsakytus. Jos gana savanaudiškai pažiūrėjo į šią situaciją, nes joms jau nera to didelio noro tureti vaiku, kadangi jau savo turi. Kol nepastojau, buvo liūdna, vis kankindavo egzitencializmo klausimai, galvojimas apie prasmę gyvenime (dingo visos sios mintys pastojus), taip pat buvo skaudu stebeti nėščias bei kūdikius. O tas pasakymas: ,,gyvenk sau", tai ale pirkti gali ką nori sau, vykti į keliones (ką galima ir su vaiku), tie visi materialūs dalykai vistiek neužpildys tos tuštumos, laikinas džiaugsmas... o vaikas manau ir pastūmėti gali siekti dar daugiau gyvenime, dar daugiau savyje rasti motyvacijos Esu tikra, kad po keliariu metu tik pasigailetumėte, jog paklausete draugių.

Gruodis24

8 mėn. 5 d.

1 m. 8 mėn.

2025.01.03 18:59 (prieš 1 m.)

Skaičiau ir nesupratau ar norit vaiko dėl kitų reakcijų? Ar tiesiog norite savo vaiko? Gal nueikite pas kokį psichologą pasikalbėti, gal padės susiprasti. Jei visgi norite vaikų tikrai - eikite ieškoti donoro ir tuo pačiu pabandyti susirasti geresnį darbą ar pasikelti atlyginimą, kad tikrai negyventumėte blogai (bet gal tiesiog uždirbate pakankamai, bet daug išleidžiate kur nebūtina?)

Turėti vaikų yra tik jūsų asmeninis sprendimas. Bet juos reikės pačiai vienai prižiūrėti. Nors draugės sako, kad sunku, tai žinokite anksčiau gi vyrai net neprisidėdavo ir išaugome.

AgotukasM

2025.01.03 19:15 (prieš 1 m.)

Gruodis24 parašė:
Skaičiau ir nesupratau ar norit vaiko dėl kitų reakcijų? Ar tiesiog norite savo vaiko? Gal nueikite pas kokį psichologą pasikalbėti, gal padės susiprasti. Jei visgi…

Manau ji nori vaiko ir dėl visų tų emocijų, kurias patiria motina įvairiose situacijose. Ji nori jas patirtį irgi, čia normalu, instinktas veikia.
Autorę drasinu - neklausyk jų, būtinai susilauk vaiko, niekam tas vyras nebūtinas realiai. Patirsi didžiausia gyvenimo laimę

8

Laurute90

3 m. 4 mėn.

6 m. 1 mėn.

2025.01.03 20:18 (prieš 1 m.)

Isgalvotasvardas parašė:
Sveikos,
Man 38 metai, aš bevaikė ir vieniša, tad sumąsčiau susilaukti vaiko nuo spermos do…

Nėra čia nei teisių, nei kvailų. Jūsų poreikiai ir norai vienoki, jų nuomonė ir patirtis kitokia. O negatyvi todėl, kad nėštumas nevisada rožėm klotas, kaip ir motinystė. Gal žmonės pavargo, turi problemų šeimoje, normaliai nepailsi, kas nenuostabu turint vaikų. Gal norėjo įspėt, kad nesitikėtumėte instagraminio gyvenimo, kad stumdysite laimingai vėžimėlį parke ir nebus sunkių akimirkų. Visaip gali būti. Bet. Sprendimas yra jūsų, jums nešioti vaiką, ar tai būtų sklandu ar ne, jums auginti be didesnės pagalbos, gal bus ramus vaikas, o gal klyks naktimis. Nevadinčiau jų kvailomis, ypač nepraėjus dar pačiai to kelio. Kartais mes galime nustebti kiek daug netikėtumų ir atradimų ištinka, kai esi atsakingas ne tik už save, bet ir už mažą žmogutį.
Bet jei esate pasiryžusi iššūkiams ir norite vaiko ne dėl kitų reakcijų, o dėl savęs, tai tik pirmyn. Koks tada skirtumas kas ką galvoja, svarbu nesigailėtumėte, kad kažkada nepasiryžote nors galėjote.

Amadra

5 m. 2 mėn.

2025.01.03 22:10 (prieš 1 m.)

Papasakosiu artimos drauges istorija. Jos mama susilauke ne nuo donoro, bet su mintim tiesiog pastotiir paciai auginti vaika (mano drauge). Tiek tevas nezinojo turis dukra, tiek dukra nezino, kas tevas. Mamos noras tureti vaika buvo begalinis. Bet kartu ja kauste ir daugybe vidiniu demonu, tad mamos ir dukos santykiai visada buvo komplikuoti. Pati mama teturejo vos kelis giminaicius, kurie vienas po kito mire. Ir gana neseniai mire pati, budama dar visai jauna moteris. Tai jos dukra liko visiskai viena - be jokiu giminiu, jokiu saknu, kaip pati sake, absoliuciai viena visam pasaulyje. Matau, kaip ja tai spaudzia prie zemes, kiek zaidzu visa tai palike. Ir ne tik vienatve, bet ir tai, kad ji nezino, kokios jos saknys, kas tetis, kokia jo istorija. Autores atveju nera vieno teisaus. Tik paciai autorei reikia suprasti, kokia atsakomybe pries vaika ji nestu tokioje situacijoje.

2025.01.03 22:29 (prieš 1 m.)

Gal verta draugių nuomonę išgirsti? Nepanašu, kad linkėtų jums bloga, labai atvirai pasako kas ir kaip. Aš joms pritariu, nes tiesos tame labai daug.
Be abejo- vaikai džiaugsmas ir panašiai. Bet daug svarbiau yra gražūs santykiai, balansas, partnerio pagalba. Tada vaikus auginti malonumas. O viską nešti vienai moteriai tikrai yra sudėtinga… Pritariu ir paskutiniam komentarui dėl vaiko teisės turėti abu tėvus. Neaišku ar jums tas vaikas padėkos už tokį jūsų pasirinkimą.

6

aurelijaa2015

1 m. 2 mėn.

2025.01.04 12:34 (prieš 1 m.)

Akunamatata parašė:
Gal verta draugių nuomonę išgirsti? Nepanašu, kad linkėtų jums bloga, labai atvirai pasako kas ir kaip. Aš joms pritariu, nes tiesos tame labai daug.

nepritariu. Labai daug vaikų užauga su išsiskyrusiais tėvais, dažnai tėvų beveik ar visai nematydami. Daug vaikų užauga pilnose šeimose, kur nė vienas tėvų nesirūpina vaiko ne tik psichologine, bet ir fizine sveikata- pavalgęs ir gerai.
Manau , labai laukianti vaikelio mama puikiai atstos vidutinę šeimą, gal aplinka nebus ideali, bet kiek dabar vaikų turi tą idealią šeimą?
Autore, net jei kai kurie postai Jus įtikins, kad Jūsų pasirinkime nemažai minusų, esu visiškai tikra, kad pliusų daugiau ir tikrai gailėsitės neįgyvendinusi savo svajonės. Ir nemiegokit- 38 metai nėr mažai net naudojantis donoro pagalba.
Sėkmės!