7 mėnesių kūdikis

Tobulėjantis ir vis aktyvesnis mažylis mėgsta žaisti. Jis ima žaisliukus abiem rankomis, perima juos iš vienos rankutės į kitą, meta žemėn ir džiaugiasi šiam toli nukritus. Tiesa, vieną akimirką mylėti žaisliukai greitai pabosta, o rankutės tiesiasi prie dar neištyrinėtų tėvelių daiktų. Elkitės gudriai ir neduokite vaikui visų turimų žaislų. Žaislus vis keiskite, o pabodusius savaitei paslėpkite. Vaikas juos primirš ir vėl džiaugsis lyg naujais, o jūs sutaupysite pinigų bei neapsikrausite daiktais.

Kūdikio raidos šuolis (pasiekimų savaitė)

Raidos šuolis yra intensyvus kūdikio protinio vystymosi laikotarpis. Tuo metu, kai kūdikis išgyvena raidos šuolį, jis tobulėja ypač sparčiai: įgyja naujų įgūdžių, įsisavina daugiau informacijos, tad tai neabejotai daro įtaką ir elgesiui.

Įtarti, kad kūdikiui prasidėjo raidos šuolis galite, jeigu pastebite nuotaikos pokyčius (pavyzdžiui, kūdikis verksmingesnis, nusiminęs, irzlesnis), miego režimo pasikeitimus (pavyzdžiui, kūdikį sunkiau suraminti ir užmigyti, jis dažniau pabunda), sumažėjusį susidomėjimą maistu ir kt. Žinoma, svarbiausias raidos šuolio ženklas yra nauji kūdikio įgūdžiai. 

6-7 mėn. amžiaus raidos šuolio metu suintensyvėja kūdikio emocinė ir socialinė raida - labai stipriai reiškiasi jo prieraišumas, mažylis nori daug fizinio kontakto, nešiojimo, buvimo ant rankų. Gali pradėti reikštis išsiskyrimo nerimas.

Daiktų perėmimas iš vienos rankos į kitą

Kai mažylis išmoksta pagriebti daiktą, kitas jaudinantis ir reikalaujantis sumanumo žingsnis – perimti jį iš vienos rankytės į kitą, o vėliau ir sąmoningai (t.y. ne tiesiog pavargus ar užsižiopsojus) daiktą mesti žemyn. 

Kurį laiką mažylis tiek daug eksperimentuos abiem rankom, kad niekaip nesuprasite, ar jis dešiniarankis, ar kairiarankis. Iš tiesų šitai paprastai paaiškėja gerokai vėliau. Kuriai rankai teikiama pirmenybė, gali išryškėti tik suėjus devyniems mėnesiams, tačiau net ir vėliau mažyliai gerai valdo abi rankas ir yra linkę būti abirankiai – kartais net iki pradeda lankyti mokyklą.

Kūdikis pradėjo kandžiotis

Nors ir nemalonu, tačiau dažna ir normalu - daugelis 5-7 mėnesių amžiaus kūdikių ima kandžiotis! 

Įprastai kūdikiai ima kandžiotis, pradėjus dygti pirmiesiems dantukams. Visko kandžiojimas, o taip pat ir paraudusios dantenos, pagausėjęs seilėtekis, irzlumas, suprastėjęs miegas yra pagrindiniai dantukų dygimo požymiai.

Kūdikis kandžiojasi ir norėdamas susipažinti su pasauliu. Tai itin būdinga kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus, tačiau kartais šis įprotis „užsilaiko“. Mažyliai didelę dalį informacijos apie juos supantį pasaulį gauna per burną - čiulpdami, kandžiodami, kramtydami, laižydami jie ne tik pajaučia skonį, bet ir susipažįsta su įvairių daiktų tekstūra, temperatūra, svoriu ir pan.

Kūdikiai kanda ir tikrindami ribas, bandydami atkreipti suaugusiųjų dėmesį ar tokiu būdu išreikšdami neigiamas emocijas: nepasitenkinimą, nuovargį, skausmą, pyktį.

Kūdikiui ėmus kandžiotis labai svarbu reaguoti ramiai, nes audringa reakcija mažyliui gali pasirodyti įdomi ir jis gali pamėginti vėl ją sukelti kąsdamas. Kūdikiui suprantama kalba paaiškinkite ir paprastais veiksmais parodykite, kad toks elgesys yra nepriimtinas, pavyzdžiui, atsikraukite nuo kūdikio ir pasakykite „Ne!“ arba „Oi!“, „Kąsti negalima“ arba „Mamytei skauda“.

Tobulėjanti kūdikio logika

Mokslininkai atliko įdomų eksperimentą su maždaug 3 ir maždaug 7 mėnesių sulaukusiais vaikučiais, parodantį, kaip stipriai patobulėjo jų pastabumas ir logika.

Mokslininkai pastatė nedidelę rampą nuo kurios rideno kamuoliukus. Kamuoliukai atsitrenkdavo į apačioje stovintį daiktą ir jį pastumdavo. Pirmiausiai kamuoliukai pastumdavo mažus daiktus, o vėliau - didelius, gerokai didesnius už save.

Trijų mėnesių vaikučiai vienodai domėjosi abiem situacijomis, tačiau keletą kartų pamatytas vaizdas jų nebedomino ir nežavėjo.

Vyresni kūdikiai gan neutraliai reagavo į pirmąją situaciją, t.y., kuomet kamuoliukas pajudino mažą daiktą, tačiau labai dėmesingai tyrinėjo ir net suglumdavo stebėdami antrąją tyrimo dalį. Septynių mėnesių kūdikiai, mokslininkų manymu, suvokė, kad kamuoliuko gebėjimas pajudinti už save patį gerokai didesnį daiktą yra labai keistas, neįprastas ir net nelogiškas.

Slėpynių žaidimai

Mažesni vaikučiai neieško paslėpto daikto, nes nesuvokia, kad jis tebeegzistuoja, t.y. už nugaros paslėpus žaisliuką vaikas mano, kad žaislas dingo, tad ir ieškoti jo neverta. Tad maži kūdikiai dar nesupranta objektų pastovumo.

Jeigu žaislas vaikui labai svarbus arba jeigu nuo jo pasislepia (arba tik rankomis užsidengia veidą) mama, mažylis gali nuliūsti, išsigąsti ir pravirkti, nes mano, kad mielas daiktas ar mylimas žmogus dingo amžiams. 

Paaugęs vaikas suvokia, kad jeigu jis šiuo metu kažko nemato, tai nereiškia, kad to daikto (ar žmogaus) nėra. Šiuos vaikučius jau pradeda dominti ir džiuginti slėpynių žaidimai.

Žaisliuką paslėpkite su pleduku ar lavinamuoju kilimėliu ir paraginkite vaiką pajusti pasikeitusį reljefą, užčiuopti paaukštėjimą. Vaikas supras, kad po audiniu kažkas yra, bandys ištraukti, supras, kad reikia atkelti pleduko ar kilimėlio kraštą.

Mama ar tėtis gali užlįsti už sofos, bet iškišti pėdą. Ją pamatęs vaikas apsidžiaugs, pradės ropoti link jos arba smagiai krykštaus kviesdamas tėvelius pasirodyti.