Kūdikiui 3 mėnesiai ir 1 savaitė

Mažylis tikriausiai jau guguoja daug raiškiau, tačiau dabar jis bando tarti ir priebalsius – p ir b, m ir l. Taip atsiranda pirmieji „ma-ma“ ir „tė-tė“. Iš pradžių jis nepriskiria šiems garsams jokios konkrečios prasmės (tačiau judu, žinoma, priskirsite) – tiesiog jam lengviausia ištarti šiuos skiemenis. Džiaugsminga jūsų reakcija į šiuos „žodžius“ skatina kūdikį juos kartoti.

Akių - rankų koordinacija

Kūdikio raumenys jau akivaizdžiai sustiprėję, o judesiai vis plastiškesni. Vaikelis gali spirti, trinktelėti rankute, sugriebęs žaislą ar mamos pirštą, mažylis stipriai įsikimba ir jį laiko, tačiau jis tik pradeda pats pasiekti daiktus.

Pastebėsite, kad kūdikio akių - rankų koordinacija ima sparčiai tobulėti. Susidomėjęs kūdikis labai susikaupia, sukoncentruoja žvilgsnį, įtempia ranką ir pirštukus, o tuomet stengiasi sugriebti daiktą. Lavinkite kūdikio akių - rankų koordinaciją parodydami jam daiktą, tačiau jo nepaduodami, laikydami atitraukę, kad kūdikis turėtų galimybę pats jo siekti ir sugriebti.

Sausa kūdikio oda

Kūdikių oda yra maždaug trečdaliu arba net dvigubai plonesnė nei suaugusiojo, tad ji greičiau praranda drėgmę, yra lengviau pažeidžiama ir reikalauja ypatingo rūpesčio. Svarbu neleisti odelei išsausėti bei išlaikyti jos natūralų apsauginį barjerą.

Rūpindamiesi kūdikio oda, mažylio perdėm dažnai ir ilgai nemaudykite, ypač sausinantį muilą pakeiskite kūdikiams skirtomis prausimosi priemonėmis. Po maudynių kūdikio odos nesausinkite trindami, o tik švelniai patapšnokite arba apgobkite šiltu rankšluosčiu ir švelniai jį priglauskite. Prieš miegą pamasažuokite kūdikį naudodami aliejuką ar kūno losjoną. Šaltuoju metu laiku, kuomet įjungtas centrinis šildymas arba ypač karštomis, sausomis dienomis kūdikio kambaryje įjunkite oro drėkintuvą.

Kūdikių pienligė

Kūdikių imuninė sistema, burnos ir žarnyno mikroflora dar nėra brandi, tad mažyliai „imlūs“ įvairioms grybelinėms infekcijoms. Kūdikiai dažnai užsikrečia pienlige (kandidoze), kurią sukelia balkšvagrybių genties grybeliai, dažniausiai - baltasis balkšvagrybis (lot. Candida albicans).

Pienlige sergančio kūdikio burnytėje, ant liežuvio, dantenų, skruostų, lūpų atsiranda baltų apnašų, jas nuvalius matomas paraudimas, patinimas, gali kraujuoti. Ligai progresuojant apnašos primena varškę, jų neįmanoma nuvalyti, atsiranda pažeidimų ant kirkšnių, sėdmenų, gali prasidėti sauskelnių dermatitas. Sergantis kūdikis irzlus, atsisako krūties ar buteliuko, žįsti jam skausminga.

Pastebėjus pienligės simptomus būtina kreiptis į medikus ir gydyti kūdikį, kol liga neišplito ir neįsisenėjo. Pienligė gydoma valant pažeistą gleivinę sodos tirpalu, žolelių nuovirais arba tepant antibakterinį poveikį turinčiais tepalais, geliais.

Žindančios mamos mityba

Kūdikiui augant dažna žindyvė ima jaudintis dėl pieno kiekio ir kokybės - ar pavyks sėkmingai žindyti vis didesnį ir aktyvesnį kūdikį? Nesibaiminkite. Žindant pagal kūdikio poreikius motinos organizmas „susitelkia“ ir užtikrina kūdikiui reikalingą kiekį puikios kokybės pieno.

Žindyvei, žinoma, svarbu pasirūpinti tinkama mityba. Reikėtų laikytis sveikos mitybos principų, gerti daugiau vandens ir stebėti kūdikio savijautą. Pavyzdžiui, kryžmažiedės daržovės (kopūstai, brokoliai ir kt.), šokoladas, pieno produktai padidina kūdikio pilvuko dieglių tikimybę, o daug eterinių aliejų turinčios prieskoninės daržovės (svogūnai, česnakai ir kt.) pakeičia pieno skonį, kūdikis gali atsisakyti krūties.

Pastebėjus kūdikio negalavimus (pilvuko pūtimas, dujų susikaupimas, diegliai, skystos, žalsvos, putotos išmatos, labai dažni ir gausūs atpylimai) žindyvei reikėtų atsisakyti „potencialiai pavojingų“ produktų, įvertinti ar kūdikio savijauta gerėja. Vėliau juos palaipsniui galima grąžinti į meniu ir vėl stebėti kūdikį, mažylio virškinimo sistemai bręstant jis ima toleruoti vis daugiau mamos vartojamų maisto produktų.