Kūdikiui 5 mėnesiai ir 1 savaitė

Vis aiškesnę dienotvarkę turintį vaikelį auginti yra gerokai paprasčiau. Turite daugiau jėgų, nes galite ilgėliau pamiegoti. Vis dažniau pavyksta susiplanuoti susitikimus su draugais ar net pasimėgauti savaitgalio išvyka.

Kūdikiui dygsta dantys

Paprastai pirmieji pieniniai dantukai vaikams išdygsta apie 5-7 gyvenimo mėnesį, tačiau gali atsitikti ir taip, kad pirmieji dantukai išdygs gerokai anksčiau (pvz. 3 mėn.) arba atvirkščiai ‐ pirmi dantys išdygs sulig pirmuoju gimtadieniu.

Dantų dygimą parodo didelis seilėtekis, paraudusios ir patinusios dantenos, kūdikio noras viską kištis į burnytę, kandžioti. Pradėjus dygti dantukams kūdikis dažniausiai yra irzlus, blogai miega, suprastėja jo apetitas, gali pakilti neaukšta temperatūra.

Dantukų dygimo sukeliamus nemalonius simptomus palengvins masažas, kramtukai (juos galite pašaldyti šaldytuve ar po tekančiu, šaltu vandeniu), specialūs geliai dantenoms arba skausmą malšinantys vaistai. Dėl vaistų bei homeopatinių preparatų naudojimo būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku!

Specialios priemonės kūdikio sėdėjimui

Galite rasti įvairių priemonių, palengvinančių kūdikio sėdėjimą - tai tvirtos, ant žemės pastatomos kėdutės (angl. baby floor seats), minkštos sėdėjimo pagalvės, žaidimų kilimėliai su sostą primenančiomis atramomis nugarai ir šonams. 

Tėveliams labai svarbu suprasti, kad tai tikrai tikrai nėra būtinybė, tai veikiau žaislas, pramoga, o ne kūdikio lavinimo priemonė.

Tokios kėdutės ir panašios atramos nemoko kūdikio sėdėti, nestiprina sėdėjimui svarbių raumenų, nelavina kūdikio koordinacijos, nepadeda kūdikiui išmokti atsisėsti savarankiškai ir atsiremti rankutėmis susvyravus bei tokiu būdu apsisaugoti nuo kritimo.

Jas galima naudoti tik tuomet, kai kūdikis yra jau pakankamai didelis ir pasirengęs sėdėjimui, t.y. nuo 5,5-6 mėn. amžiaus. Tai rodo šie ženklai: mažylis geba išlaikyti pusiausvyrą ir tiesų kaklą; moka apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai; gulėdamas ant pilvo pakelia galvą, dairosi, pasikelia ant ištiestų rankų; abi pėdutes moka pritraukti prie burnos ir net čiulpti pėdos nykštį; gerai koordinuoja galvos ir viso kūno judesius, pavyzdžiui, kryptingai stengiasi pasiekti žaislą.

Kūdikis mėto daiktus

Refleksiškai sugriebti įvairius daiktus ar, pavyzdžiui, mamos pirštus, naujagimis gebėjo vos gimęs. Ilgainiui šis refleksas nunyko ir vaikelis daiktus ėmė griebti sąmoningai.

Pačiupęs žaisliuką, mamos palaidinę ar (deja, labai dažnai) plaukus, vaikas jų ilgai nesugebėjo paleisti, teko švelniai atlenkti jo pirštukus arba nukreipti dėmesį.

Augantis kūdikis ne tik išmoksta sąmoningai paimti ir paleisti daiktus, bet ir ima juos mėtyti. Tėvelius šis „žaidimas“ vargina, tačiau kūdikiui jis labai smagus - krentantis daiktas trinkteli, skleidžia garsą, be to „priverčia“ suaugusius reaguoti, pakelti numestą daiktą, jį grąžinti vaikeliui.

Leiskite kūdikiui mėtyti žaisliukus! Tai puiki mankšta jo stiprėjančioms rankoms, sąmoningo daiktų paėmimo ir paleidimo, akių - rankų koordinacijos lavinimui bei priežasties ir pasekmės sąsajos suvokimo gerinimui. 

Kūdikis susieja garsus su veiksmais, žmonėmis, gyvūnais

Tikriausiai pastebėjote, kad kūdikis labai domisi garsais. Pavyzdžiui, jeigu jam už nugaros pabarškinsite raktais, vaikas atsisuks.

Jeigu esate pakankamai dėmesingi, netruksite pastebėti, kad kūdikis ne tik domisi garsais, bet ir ima sieti juos su veiksmais, žmonėmis, gyvūnais. Pavyzdžiui, per televizorių išgirdęs kniaukiančią katę jis nebūtinai atsisuks į garso šaltinį, kaip seniau. Jis gali žiūrėti į ant sofos miegančią katę.

Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu maždaug 5 mėnesių kūdikiams rodė du vaizdelius. Viename ekrane traukinys tolo, o kitame - artėjo. Mokslininkai po vieną įjungė abiejų vaizdelių garsus, t.y. iš pradžių kūdikiai girdėjo vis duslėjantį, vis tylesnį tolstančio traukinio garsą, o tuomet - vis aiškesnį, vis garsesnį artėjančio traukinio garsą.

Pastebėta, kad vaikai greitai suprato, kuris garsas dera prie kurio vaizdelio. Jeigu fone buvo girdimas tolstantis traukinys, vaikai stebėjo ekrane tolstantį traukinį, o kitas vaizdelis juos menkai domino.

Leiskite kūdikiui skaityti iš lūpų

Kūdikio gebėjimas susieti garsus su veiksmu labai pasitarnauja kalbos raidoje.

5 mėnesių kūdikiai dar nekalba, tačiau jie tikrai gan triukšmingi! Mažyliai kiekvieną dieną išmoksta tarti skirtingus garsus, juos tobulina, įsiklauso į suaugusiųjų kalbą ir stengiasi ją atkartoti, noriai „kalbina“ augintinius.

Padėkite vaikui tobulėti ir kalbėkite su juo aiškiai, raiškiai, lėtai ir taip, kad kūdikis matytų jūsų lūpas.

Vaikas supras, kad skirtingi lūpų judesiai lemia vis kitokį garsą, pats bandys judinti lūpas, pajus kalbos padargų judėjimo ir garsų įvairovės sąsajas.