Kūdikiui 4 mėnesiai ir 2 savaitės

Stiprėjantis kūdikis tampa vis smalsesnis ir judresnis. Mažyliui jau nebeįdomu tiesiog gulėti ir stebėti virš lovelės besisukančią muzikinę karuselę. Jis stengiasi daugiau judėti: mosikuoja rankutėmis ir kojytėmis, gulėdamas ant pilvuko pasiremia rankutėmis, pakelia galvytę ir stebi aplinką, o susidomėjęs ar susijaudinęs bando stumtis į priekį.

Kūdikis mokosi šliaužti

Ant pilvuko gulintis kūdikis jau prieš porą mėnesių ėmė remtis delniukais į žemę, stengėsi pakelti ne tik galvytę, bet ir visą pečių juostą. Tuo pat metu mažylis mosikavo kojytėmis.

Mažylio judesiai vis labiau koordinuoti, jis remiasi rankutėmis, judina kojytes, stengiasi remtis keliais, spirtis kojomis ir pasislinkti bent per sprindį.

Lėtai ir nerangiai, sutelkęs visas jėgas kūdikis ima po truputį šliaužti, o vėliau, sulaukęs maždaug 6-10 mėnesį jis pradės sparčiai ropoti.

Tiesa, kai kurie mažyliai praleidžia šliaužimo ir ropojimo stadijas, iškart bando stotis, eiti. Kineziterapeutų teigimu, reikėtų raginti kūdikį visos raidos etapus pasiekti paeiliui ir jų nepraleisti, nes tokiu būdu kūdikio kūnas (o taip pat kūno veiksmus reguliuojančios smegenys) lavinamas visapusiškai ir harmoningai.

Skatinkite kūdikį šliaužti guldydami jį ant pilvuko, džiaugsmingai reaguodami į rankomis besiremiantį, besistengiantį pajudėti kūdikį. Motyvuokite mažylį rodydami jo mėgstamą žaisliuką ir kviesdami jį pasiekti.

Šaltos kūdikio rankutės

Tėvams kelia nerimą, kad net ir šiltai aprengto kūdikio rankutės ir pėdutės yra vėsios. Skubame nuraminti, kad dažniausiai tai yra visiškai normalu ir jaudintis nereikėtų.

Pagrindinė vėsių kūdikio rankučių ir pėdučių priežastis yra neišlavinta termoreguliacija, t.y. kūdikiui sunkiau sušilti, o sušilus - atvėsti. Jų kūnai žymiai jautriau reaguoja į aplinkos temperatūrą ir išorines sąlygas - per šiltai aprengto ar apkloto kūdikio kūno temperatūra pakyla, o patekusio į vėsesnę aplinką nukrenta. Mažyliams itin sudėtinga palaikyti vienodą temperatūrą visame kūne, todėl neretai jų vidurinės kūno dalies (pilvo, krūtinės, nugaros) ir galvos temperatūra yra kiek aukštesnė, o galūnių - žemesnė.

Nors dažniausiai vėsos kūdikio rankytės ir kojytės yra siejamos su normalia kūdikių fiziologija, tačiau tai gali būti ir ligos simptomas, tad visuomet reikėtų įvertinti bendrą kūdikio būklę, pamatuoti temperatūrą, atkreipti dėmesį į kvėpavimą, įvertinti kaip kūdikis šlapinasi ir tuštinasi, apžiūrėti ar nėra neįprastų bėrimų ir pan.

Skirtingų kūdikio jutimų dermė

Mokslininkai atliko eksperimentą. Dviejuose ekranuose parodė kūdikiams du filmukus. Viename filmuke žmogus užsidengė ir atidengė akis, sakydamas: „Labas, ku kū!“, o kitame - žmogus ritmingai delnu mušė būgnelį.

Pirmiausiai filmukai buvo parodyti be garso. Kūdikiai vienodai domėjosi abiem filmukais.

Antrą kartą kūdikiams rodė tuos pačius filmukus, tačiau vieną iš jų - su garsu. Dauguma kūdikių labiau domėjosi filmuku, kuriame buvo ir vaizdas, ir garsas.

Tyrėjai padarė išvadą, kad kūdikius labiau domina ir jiems patinka, kuomet vienu metu stimuliuojami keli jutimai. Pavyzdžiui, filmukų atveju, rega ir klausa.

Šią įžvalgą puikiai įrodo praktika. Pavyzdžiui, suirzęs kūdikis greičiau nurimsta, sutelkia dėmesį ir ima džiaugtis, jeigu jį ne tik kalbiname, bet ir sūpuojame, glostome, rodome jam daiktus.

Galvokite apie šį polinkį bendraudami arba žaisdami su kūdikiu. Pavyzdžiui, pasodinkite kūdikį ant kelių ir „pajodinėkite“, dainuodami: „Joja joja Jonas, pas karalius, ponus“. Sakykite „ausytės, akytės, kojytės, rankytės“ ir tuo pačiu lieskite atitinkamas kūdikio kūno dalis arba patys mirksėkite akimis, mojuokite rankomis, trypkite kojomis.

Kaip išrinkti tinkamą čiulptuką?

Čiulptuko naudojimas ar nenaudojimas turi tiek pliusų, tiek minusų, kuriuos reikėtų apsvarstyti ir priimti jūsų šeimai tinkamiausią sprendimą. Pavyzdžiui, pastebima, kad ankstyvas čiulptuko naudojimas gali turėti neigiamos įtakos naujagimio gebėjimui efektyviai žįsti, tačiau vėlyvesnis (praėjus bent pirmajam mėnesiui) čiulptuko naudojimas žindymo nesutrikdo. Čiulptukai kritikuojami dėl dantų ir sąkandžio problemų, tačiau jos siejamos su labai ilgu čiulptuko naudojimu vyresniame amžiuje, t.y. jau po 2-ojo gimtadienio.

Jeigu nusprendėte kūdikiui duoti čiulptuką, vertėtų pasirinkti kūdikio sveikatai kuo palankesnį čiulptuką, jį dažnai valyti ir keisti kas 1-2 mėnesius.

Rekomenduojama rinktis ortodontinį čiulptuką. Jo apačia yra plokščia, o viršus – apvalus. Tyrimais įrodyta, kad ortodontiniai čiulptukai padeda geriau vystytis kūdikio gomuriui ir žandikauliui.

Kada kūdikis pasakys „mama“?

Realu, kad žodį „mama“ (ar kažką labai panašaus) išgirsite, kai kūdikiui bus 4-5 mėnesiai.

Tiesa, tokio amžiaus kūdikis dar nesuvokia šio žodžio reikšmės. Jis atsitiktinai taria įvairius garsus čiauškėdamas savo kūdikiška kalba ir treniruodamas balselį.

Tikėtina, kad sulaukęs džiaugsmingos tėvų reakcijos, šį garsų junginį jis kartos vėl ir vėl. Bet teks dar truputį palaukti akimirkos, kai sakydamas „mama“ jis iš tiesų kreipsis į vieną iš jam svarbiausių žmonių.

Sąmoningai ištarti žodį „mama“, žiūrint į savo mamą ar stengiantis atkreipti jos dėmesį, t.y. kreiptis į mamą kūdikiai įprastai ima tik maždaug 8-12 mėnesių amžiaus arba jau po pirmojo gimtadienio.