Čiulptukas: už ar prieš? (485)

Čiulpimas yra įgimtas refleksas. Tiksliau, jis atsiranda dar iki gimimo: ultragarso tyrimo metu galima pamatyti kai kuriuos kūdikius čiulpiant nykštį dar šiems esant gimdoje.

Nors čiulpimo refleksas visų pirma yra susijęs su valgymu, kūdikiai gali turėti poreikį čiulpti net ir būdami sotūs.

Taip yra todėl, kad ritmiški čiulpimo judesiai veikia raminančiai.

Duoti čiulptuką ar ne?

Duoti čiulptuką ar jo neduoti – tėvų valia ir sprendimas. Kai kurie tėvai duoda čiulptuką, nes mano, kad tai labai patogus būdas nuraminti irzlų kūdikį ar jį užmigdyti, taip pat jis padeda kūdikiui išmokti nusiraminti savarankiškai.

Kiti mano, kad čiulptukas jokiais būdais negali būti tėvų pakaitalas, ir užuot davę čiulptuką tėvai turi raminti kūdikį patys jį sūpuodami, glostydami, nešiodami.

Dar kiti yra kategoriškai prieš dėl estetinių priežasčių arba tiesiog mano, kad tai – laiko gaišimas nuolat keliant numestą ant žemės čiulptuką ir jį plaunant. Šie verčiau pamoko mažylį nusiraminimui čiulpti savo paties rankytę, nykštį arba, galiausiai, duoda pačiulpti savo mažąjį pirštą.

Įvertinkite visus už ir prieš, ir spręskite patys, naudoti ar nenaudoti čiulptuką, ir jei naudoti – kada ir kaip ilgai.

Pagrindiniai čiulptuko naudojimo UŽ:

• Padeda nuraminti suirzusį kūdikį. Žinoma, tai veikia ne visiems, tačiau yra kūdikių, kuriuos čiulpimas veikia itin raminančiai.
• Padeda kūdikiui užmigti. Kadangi čiulpimas veikia raminančiai, kai kuriems kūdikiams tai gali tapti miego ritualo dalimi.
• Padeda išvengti ausų užgulimo skrydžių metu. Čiulpimas mažina slėgį ausyse, tad čiulptukas tinka tais atvejais, kai nėra galimybės kūdikio žindyti ar pagirdyti.
• Padeda sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) tikimybę. Net keletas tyrimų parodė, kad čiulptukas kūdikio miego metu sumažina staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką, todėl vaikams, patenkantiems į padidintą SIDS grupę, rekomenduojama jį duoti tiek nakties, tiek dienos miego metu.
• Mažina tikimybę, kad vaikas čiulps nykštį. Įprotis čiulpti nykštį yra didesnė problema nei priklausomybė nuo čiulptuko: nykščio čiulpimo įpročio atsisakyti yra sunkiau ir tai yra dažnesnė netaisyklingo sąkandžio priežastis.

Pagrindiniai čiulptuko naudojimo PRIEŠ:

• Gali pakenkti žindymui. Tyrimai rodo, kad pradėjus čiulptuką duoti nuo pirmųjų dienų, kūdikis praranda gebėjimą teisingai paimti krūtį, per mažai žinda, o tai trukdo sureguliuoti pieno gamybą ir pienas „dingsta“. Gera žinia ta, kad atvejais, kai čiulptukas buvo pradėtas duoti po pirmojo mėnesio ar vėliau, įtakos žindimui tai nebeturėjo.
• Didina otito (ausies uždegimo) riziką. Čiulpimas palengvina bakterijų patekimą iki vidurinės ausies, todėl nepaisant to, kad sergantis kūdikis būna irzlesnis, čiulptuko reikėtų vengti.
• Gali būti dantų problemų priežastimi. Tyrimai rodo, kad ilgai užsitęsęs ir nesaikingas čiulptuko naudojimas (po antrojo gimtadienio) didina dantų ėduonies ir neteisingo sąkandžio priežastis. Tiesa, jei čiulptuką naudosite saikingai ir jo atsisakysite anksti, tokios rizikos nėra.
• Gali sulėtinti kalbos raidą. Nors tyrimų rezultatai yra prieštaringi, ir ne visi rodo, kad čiulptuko naudojimas kalbos raidą lėtina, yra akivaizdu, kad kol vaiko burna yra užimta čiulptuku, jis neturi galimybės praktikuotis tardamas garsus.
• Priklausomybė nuo čiulptuko. Kuo dažniau, ir kuo ilgiau bus naudojamas, tuo sunkiau bus atsisakyti čiulptuko.

Pagrindinės taisyklės duodant čiulptuką

• Čiulptuką pradėti duoti nuo apytiksliai 1 mėnesio. Jeigu žindote, neduokite čiulptuko iki mažylis neišmoko teisingai paimti krūties ir iki susinormalizuoja pieno gamyba. Kai čiulptukas duodamas nuo pirmųjų dienų, kūdikiui gali būti sunkiau išmokti žįsti, nes burnytės judesiai, kuriais žindamas spenelis ir čiulpiamas čiulptukas skiriasi.

• Atsisakykite čiulptuko kuo anksčiau. Kuo didesnis vaikas, tuo didesni čiulptuko naudojimo trūkumai ir mažesni naudojimo privalumai. Atsižvelgiant į tai, kad apie 5-6 gyvenimo mėnesį ženkliai sumažėja SKMS rizika, bet išauga ausų uždegimo tikimybė, apytiksliai šiuo metu rekomenduojama mažinti čiulptuko naudojimą. Stebėkite vaiką ir jo poreikius: puiku, jei po pirmojo gimtadienio čiulptuko nebereikėtų. Tačiau jei atsisveikinimas užtruks, nesikrimskite: dauguma vaikų natūraliai čiulptuko atsisako sulaukę 2-3 metų. 

• Duokite čiulptuką tik tada, kai jo tikrai reikia. Nesiūlykite čiulptuko vos pasirodžius pirmiesiems nepasitenkinimo ženklams. Jei mažylis suirzta, patenkinkite jo svarbiausius poreikius: pamaitinkite, padėkite jam atsirūgti, pervystykite, pasūpuokite, priglauskite prie savęs. Jeigu dabar čiulptuką naudosite išmintingai, didesnė tikimybė, kad kūdikis netaps toks priklausomas ir atėjus laikui atsisakys čiulptuko be didesnio vargo. Čiulptukas turi tik padėti mažyliui atsipalaiduoti, o ne būti mamos ar tėčio apkabinimo, pamylavimo ar pasūpavimo pakaitalas.

• Nesiūlykite čiulptuko, jei vaikas jo nenori. Yra kūdikių, kuriems čiulptuko visiškai nereikia. Galbūt esate girdėję močiučių patarimą įsiūlyti čiulptuką jį „pagardinant“ medumi ar kitais saldumynais. Tai yra prasta mintis, nes medus vaikams iki pirmojo gimtadienio gali būti pavojingas, o cukrus yra kūdikiui nereikalinga medžiaga, kuri, be kita ko, dar ir didina dantų ėduonies riziką.

• Nenaudokite čiulptuko vaikui sloguojant ar sergant ausų uždegimu. Čiulpimas mažina slėgį ausyse ir taip palengvina bakterijų plitimą ausų-nosies-gerklės ertmėse.

• Čiulptuko higiena ir saugumas. Nenaudokite įtrūkusių ar kitaip pažeistų čiulptukų. Čiulptukus nuplaukite šiltu vandeniu. „Nuvalyti“ čiulptukus patiems jį nučiulpiant – ne pati geriausia mintis. Tyrimai rodo, kad taip gali būti perduotos dantų ėduonį sukeliančios bakterijos.