Kaip atpratinti vaiką nuo čiulptuko? (77)

Čiuptukai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau tiek pasisakantys už juos, tiek ir jų kritikai vienbalsiai sutinka, kad vyresniems vaikučiams reikėtų jų atsisakyti.

Kaip tai padaryti greitai ir neskausmingai, pačiam vaikui sutinkant ir norint?

Čiulptuką naudokite saikingai

Norint išvengti čiulptuko atsisakymo problemos ateityje, reikėtų  jį naudoti saikingai. Čiulptukas padeda nusiraminti, greičiau užmigti, numalšinti nuovargio ar pokyčių keliamą irzlumą, tačiau tai negali būti meilės ar rūpesčio reikalaujančio vaiko tildymo būdas.

Čiulptuko taip pat nereikėtų duoti dar tinkamai žįsti nemokančiam naujagimiui, kadangi jo čiulpimas ir krūties žindimas yra skirtingi judesiai. Ankstyva pažintis su čiulptuku gali apsunkinti žindymą.

Yra ir daugiau čiulptuko davimo privalumų ir trūkumų, plačiau apie juos galite paskaityti čia: Čiulptukas: už ar prieš?

Kada ateina laikas atsisakyti čiulptuko?

Čiulptukai iš maždaug 1,5 - 2-ejų metukų sulaukusio vaiko gyvenimo dažnai dingsta savaime. Vaikas jau vaikšto, susipažįsta su aplinka, sudominusius daiktus kiša į burnytę ir ragauja, savo emocijas išreiškia garsais, tad čiulptukui tiesiog nelieka nei vietos, nei laiko.

Žinoma, visi vaikai skirtingi. Drovesni, bailesni, daugiau meilės ir paguodos norintys vaikučiai kartais prisiriša prie nusiraminimą teikiančio čiulptuko ir nenori jo atsisakyti net ir vyresniame amžiuje.

Stebėkite savo vaiką. Jeigu jis dar kūdikystėje, dažniausiai būdamas maždaug 5-6 mėnesių amžiaus vis dažniau išspjauna čiulptuką, o išstūmęs jį iš burnytės neatrodo perdėm suirzęs, nepakinta jo elgesys, tai čiulptuko galite atsisakyti ankstyvame amžiuje.

Jeigu vaikas jau priprato prie čiulptuko, tai įtikinkite jo atsisakyti sulaukus maždaug 2-3-ejų metukų.

Vyresni, 4-6-erių metukų vaikučiai, kurie tebenaudoja čiulptuką, gali susidurti su rimtomis odontologinėmis problemomis. Šiame amžiuje jau ima kristi pieniniai dantukai ir auga nuolatiniai, čiulptuko (taip pat piršto, delniuko!) čiulpimas gali tapti netaisyklingo sąkandžio, kreivų dantukų priežastimi.

Ilgalaikis čiulptuko naudojimas taip pat siejamas su menkesniais kalbiniais įgūdžiais – nuolat čiulptuką čiulpiantis vaikas rečiau bando skleisti garsus, kalbėti.

Palaipsnis čiulptuko atsisakymas

Jeigu mažylis iki 1-erių metukų pats vis dažniau išspjauna ir nepasigenda čiulptuko, tėveliams tai bus labai lengva užduotis. Paprasčiausiai nebenaudokite jo. Jeigu vaikas ims irzti, parodykite jam raminančią alternatyvą – karuselę virš lovytės, žaisliuką, padainuokite lopšinę.

Kuo mažesnis kūdikis, tuo daugiau galimybių turite čiulptuko atsisakyti palaipsniui ir kone nepastebimai. Priklausomai nuo kūdikio būdo ir įpročių, tėvai šį metodą taiko nuo 5-6 mėnesių (kartais ir nuo anksčiau).

Stenkitės čiulptuką naudoti vis rečiau, ypač dienos metu, stenkitės, kad jie nebūtų „po ranka“. Jei turite kelis čiulptukus, pametę vieną iš jų nebepirkite naujo – taip jų sumažės kol galiausiai neliks.

Greičiausiai dingus paskutiniam čiulptukui vaikas dar kartą kitą jo pasiges, bet jei susitvardysite ir rasite būdų nukreipti jo dėmesį ir nuraminti kitaip, tuo visos bėdos ir baigsis. 

Kaip įtikinti vaiką patį atsisakyti čiulptuko?

Vaikui paaugus greičiausiai teks dėl čiulptuko atsakymo susitarti, nes čiulptukas jau bus tapęs pačia tikriausia vaiko nuosavybe. 

Piktas paliepimas atiduoti ar grubus atėmimas jautriam vaikui sukels didelį ir visiškai nereikalingą stresą. Nemalonių emocijų išvengsite pasitelkę kūrybiškumą.

1. Pasiruoškite atsisveikinti su čiulptuku

Vaikai nori kuo greičiau suaugti, tad kalbėkitės su vaikučiu apie jo ir suaugusiųjų skirtumus. Progai pasitaikius, pabrėžkite, kad jis jau didelis: moka gerti iš puodelio, pats apsirengia, susitvarko žaisliukus.

Pasiūlykite jam žengti dar vieną žingsnį į „suaugusiųjų“ pasaulį ir atsisakyti čiulptuko. Susitarkite, kad su čiulptuku atsisveikinsite po trijų dienų. Šias tris dienas, kasdien, ryte ir vakare priminkite vaikui šį susitarimą.

Vaikas turės pakankamai laiko įsisąmoninti artėjančius pokyčius, jiems pasiruoš, bus susijaudinęs dėl laukimo bei džiaugsis pelnyta pergale – žingsneliu į suaugusiųjų pasaulį.

2. Atsisveikinimo su čiulptuku ritualas.

Čiulptukas vaikui labai svarbus, mažylis nesupranta, kad tai tiesiog daiktas, suteikia jam gyvo padaro savybių, tad negali jo tiesiog išmesti į šiukšliadėžę. 

Pasikalbėkite su vaiku ir prisiminkite, kad jis jau ilgai turi čiulptuką, kad čiulptukui atėjo metas iškeliauti. Štai kelios idėjos prasmingam atsisveikinimui:

• Čiulptuko „paveldėtojas“. Čiulptuką perleiskite mažam šeimos draugų ar kaimynų leliukui – juk jam jo reikia labiau! 
• Pagalba pasakų herojui. Sugalvokite, kodėl mėgstamos pasakos herojui prireikė čiulptuko – gal piktos raganos burtams įveikti? O gal čiulptukas pasiilgo mamos?
• Mainai su Čiulptukų fėja. Kaip ir Dantukų fėja, Čiulptukų fėja mainais duoda dovanėlių! Padėkite čiulptuką sutartoje su Fėja vietoje ir kitą rytą laukite dovanų!

Kad ir kokį būdą pasirinksite, čiulptukui „ate“ pasakykite iškilmingai: įdėkite į gražią dėžutę ir išsamiai aptarkite, kas bus toliau. Jei vaikas paskutinę minutę persigalvotų – neverskite jo atsisveikinti čia ir dabar, suderinkite kitą datą ar ieškokite kitų būdų. 

Jei draugiškai išsiskirti su čiulptuku nepavyksta

Jeigu išbandžius visas priemones, čiulptuko vis tiek nepavyksta atsisakyti, tai galima jį „pamesti“ ar „sugadinti“.

Pavyzdžiui, nukirpkite čiulptuko galiuką („gal pelytė nukando“). Prisiminkite, kad pažeisto čiulptuko naudoti nerekomenduoja dėl saugumo, tačiau tikėtina, kad pasikeitęs čiulptukas natūraliai nebetenkins vaiko lūkesčių ir jis jo atsisakys.

Kitas būdas – patepkite vaistinėse parduodamu laku nuo nagų kramtymo ar piršto čiulpimo. Saugus, bet nemalonaus skonio lakas turėtų būti pakankama priežastis atsisakyti čiulptuko.

Pasikalbėkite su vaiku ir paaiškinkite, kad čiulptukas jau senas, labai ilgai naudotas, tad „sugedo“. Pasiūlykite kitą daiktą – naują spalvotą pagalvėlę ramiam miegui, marškinėlius su mėgstamu herojumi – galbūt tai padės nukreipti vaiko dėmesį.

Nepasiduokite manipuliacijoms

Vaikas, net jeigu jis maloniai sutiko atsisveikinti su čiulptuku, gali labai greitai persigalvoti ir pradėti reikalauti grąžinti čiulptuką. Nepasiduokite ir neleiskite vaikui manipuliuoti jumis bei keisti jau priimtų sprendimų.

Tai ne tiesiog čiulptuko sugrąžinimas, o vaikui kenkiančių įgeidžių pildymas, siekis „užglaistyti“ problemą, parodymas, kad ašaromis galima nesunkiai pasiekti savo tikslų. Vaikui pradėjus protestuoti dar kartą jam priminkite priežastis, kodėl atsisakėte čiulptuko, padiskutuokite.

Įprastai nepasitenkinimas netrunka ilgai – jau po poros dienų vaikas randa kitų nusiraminimo būdų ir pamiršta taip mylėtą čiulptuką.