Ką daryti, kad vaikas nepasimestų viešose vietose?

Tiek tėvams, tiek ir vaikams viena iš didžiausią siaubą keliančių situacijų – negalėjimas vieniems kitų rasti minioje. Atrodo, vos prieš kelias akimirkas dar laikėte vaiką už rankos, o netrukus jo jau niekur nematyti. Širdis daužosi, po truputį apima panika ir beviltiškumo jausmas. Užtenka vos kelių sekundžių, kad vaiką pamestumėte iš akių.

Vaikai dažniausiai pasiklysta prekybos centruose, pramogų parkuose, paplūdimiuose, renginių metu ir t. t. 

Ką daryti, kad vaikas viešose vietose nepasimestų, ir kaip elgtis, jei vis tik tenka išgyventi šią nemalonią patirtį?

Kaip apsaugoti vaiką nuo pasimetimo viešose vietose?

Vaiko saugumas – pats svarbiausias ir didžiausias tėvų prioritetas. Patarimai, kaip apsaugoti vaiką nuo pasimetimo minioje:

• Iškart susitarkite, kur susitiksite, jei kažkuris iš šeimos narių pasimestų. Vos atvykę į parką, prekybos centrą ar renginį, iškart susitarkite, kur susitiksite, jei vaikas pasimestų. Suteikite vaikui trumpą instrukciją, kur eiti, kaip orientuotis. Geros vietos susitikti – įėjimas ar aukšti iš toliau gerai matomi orientyrai, pavyzdžiui, gelbėtojų bokštelis paplūdimyje ar aukščiausias atrakcionas pramogų parke.
• Paskirkite vieną už vaiko priežiūrą atsakingą žmogų. „Suporuokite“ vaiką su kitu šeimos nariu ar draugu (anglų k. yra net specialus terminas – Buddy System), kad jie nepaleistų vienas kito iš akių. Išvykų metu paskatinkite vaiką nesiblaškyti – visuomet būti greta žmogaus, su kuriuo vaikas buvo „suporuotas“. Jeigu jums (ar kitam vaiko „porininkui“) tenka trumpa atsitraukti, paskirkite vieną konkretų žmogų, kuris tuo metu bus atsakingas už vaiko priežiūrą, t.y. nepalikite vaiko prižiūrėti visiems.
• Paaiškinkite vaikui, į kuriuos suaugusiuosius kreiptis saugu. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, į ką gali kreiptis pasimetęs. Priminkite vaikui, kad jam padėti gali uniformas vilkintys darbuotojai, pavyzdžiui, policininkai, apsaugininkai, gelbėtojai, kasininkai, bilietų pardavėjai, administratoriai ar pan. Dar vienas saugus variantas – paprašyti pagalbos kitos mamos su vaikais. Tuo pačiu priminkite vaikui, kad su nepažįstamais žmonėmis (išskyrus pareigūnus ir realią pagalbą galinčius suteikti patikimus žmones) kalbėti nereikėtų. Svarbu: visuomet priminkite, kad vaikas negali išeiti su nepažįstamu žmogumi, kad ir kaip maloniai jis bendrautų ir kad ir ką žadėtų (pavyzdžiui, kad nuves pas tėvus).
• Paaiškinkite saugumo taisykles. Brėžkite ribas, t. y. pasakykite vaikui, kur eiti ir ką veikti jam vienam esant viešosiose erdvėse draudžiama. Tad prieš kažkur išvykdami, paaiškinkite vaikui taisykles: kur jis galės eiti, o kur – ne. Tokie susitarimai padeda užtikrinti, kad vaikas neatsidurs jam nesaugioje aplinkoje.

Supažindinkite vaiką, kaip elgtis pasiklydus

Jei norite užtikrinti vaiko saugumą, vienas svarbiausių dalykų – reguliariai jį mokyti, kartotis. Dalijamės keliais patarimais, kaip vaiką paruošti tokioms netikėtoms situacijoms:

• Išmokykite pagrindinės informacijos: vaikas turėtų žinoti savo vardą, pavardę (pageidautina – tėvų ir ypač globėjų vardus bei pavardes), namų adresą ar net vieno iš tėvų telefono numerį. Tiesa, priminkite, kad šią informaciją galima atskleisti tik pareigūnams, reguliariai ją pasikartokite, kad vaikas jaustųsi drąsiau.
• Aptarkite visus „kas būtų, jeigu būtų“ scenarijus. Pasikalbėkite su vaiku apie įvairias situacijas, pavyzdžiui, kaip elgtis, jei pasiklydus prie jo prieitų nepažįstamas asmuo. Tada aptarkite, kaip elgtis pasimetus: priminkite, kad vaikas gali kreiptis į apsaugos darbuotoją, o po to stovėti saugioje ir gerai matomoje vietoje, o ne blaškytis po visą teritoriją. Tai ypač svarbu, jei vaikas yra ikimokyklinio amžiaus (t. y. iki 7 m.).
• Išmokykite vaiką naudotis technologijomis (ir patys jas naudokite). Susisiekti padeda ne tik išmanieji laikrodžiai ar telefonai: vaikui pasiklydus praverčia GPS sekikliai. Juos galima prisegti prie vaiko drabužių, o kokybiško, patikimo GPS sekiklio kaina – nuo keliolikos eurų. Vyresnius vaikus, jau turinčius išmaniuosius telefonus, pamokykite, kaip bendrinti savo buvimo vietą, pavojaus atveju naudoti SOS funkciją ar išsikviesti pagalbą. Jeigu vaikas jau turi telefoną į jį ir į kitų šeimos narių telefonus įdiekite programėles, leidžiančias sekti šeimos narių buvimo vietą. Pavyzdžiui: Google Family Link, Google „Find My Device“ arba Apple „Find My“, Life360, GeoZilla ir pan. 

Ką daryti, kad minioje nepasiklystų mažas, dar nekalbantis arba specialiųjų poreikių turintis vaikas?

Viskas tampa kur kas sudėtingiau, jei pasiklysta dar nekalbantis ar aplinkoje sunkiai besiorientuojantis vaikas. Tad ką daryti, kaip sumažinti pasimetimo tikimybę?

• Pasirūpinkite identifikavimo priemonėmis. Pavyzdžiui, galite įsigyti specialią identifikavimo apyrankę ar pakabutį, ant kurio galėsite užrašyti vaiko vardą, pavardę ir savo kontaktus. Ją užsekite kaskart su vaiku eidami į vietas, kur vaikui didėja tikimybė pasiklysti. Taip pat jei, pavyzdžiui, esate paplūdimyje, vaikas laksto tik su maudymosi kostiumėliu, galite padaryti laikiną tatuiruotę, o ant jos nenusiplaukančiu rašikliu užrašyti kontaktinį numerį. Savo telefono numerį galite užrašyti ir ant vaiko drabužių etikečių arba užsisakyti specialius lipdukus, kuriuose yra įrašytas vaiko vardas ir tėvų telefono numeriai. Pavyzdžiui, ant daugelio striukių tam yra prisiūtas specialus laukelis.
• Aprenkite vaiką ryškiais drabužiais: taip mažylį lengviau pastebėsite minioje. Nustatyta, kad dienos šviesoje geriausiai pastebima ryškiai geltona spalva.
• Dažnai fotografuokite vaiką: jei jis pasiklystų, galėtumėte kitiems žmonėms parodyti nuotrauką. Jei vykstate kažkur, kur rizika vaikui pasimesti – tikrai nemaža, nufotografuokite vaiką prieš pat šią išvyką (t. y. su tais pačiais drabužiais).
• Venkite situacijų, kurios vaikui sukelia didelį nerimą. Specialiųjų poreikių turintys vaikai gali imti elgtis nerimastingai ir pabėgti, patekę į jiems didelį stresą keliančias situacijas. Tėvams reikėtų atkreipti į jas dėmesį ir stengtis jų vengti ar „sušvelninti“, pavyzdžiui, jeigu vaikui nerimą kelia triukšmas, galima įsigyti triukšmą slopinančias ausines. Stresą šiems vaikams sumažinti padeda ir įvairūs „rankas užimantys“ žaisliukai, pavyzdžiui, popitai, suktukai ir kt.
• Galite įsigyti ir specialų pavadėlį vaikui. Jų būna pačių įvairiausių rūšių – petnešų, apyrankių (vieną iš jų segasi suaugusysis, kita segama vaikui) ir t. t. Aplinkiniams tokia apsauga gali sukelti šypseną, tačiau jei vaikas greitai bėga, neklauso, šis variantas gali pasiteisinti.