Kūdikiui 7 mėnesiai ir 2 savaitės

Mažylis jau pradeda suprasti daugybę dalykų, vykstančių jo pasaulyje. Daugelis sąvokų ir dėsnių, kurie suaugusiam atrodo elementarūs, kūdikiui yra didelis atradimas. Vienas iš jų – daiktų pastovumas: mažylis pradeda suvokti, kad daiktas egzistuoja net ir tada, kai jis jo nemato.

Dygstančių dantukų skausmas

Kai kuriems kūdikiams dantukai išdygsta palyginti lengvai, o kiti būna neramūs ištisas dienas ar net savaites. Neretai kūdikis gali būti neramus dantukams dar prieš prasikalant, tad jei kūdikis irzlus, prasčiau miega, nenoriai valgo, viską kišasi į burną, jo seilėtekis padidėjęs, o dantenos paraudusios, galite įtarti, kad mažylis kenčia dygstančių dantukų skausmą.

Dygstančių dantukų skausmą palengvinti labiausiai padeda šaltis: duokite vaikui šaldytuve atvėsintą kramtuką, vėsią tyrelę, šalto vaisiaus skiltelę ar daržovių juosteles, į maitintuvą įdėtus, šaltus maisto produktus.

Efektyvus ir dantenų masažas. Dantenas galite masažuoti šaldytuve palaikytu silikoniniu antpirščiu ar ant piršto apsukta, šaltame vandenyje sudrėkinta audinio skiautele.

Jeigu kūdikis vis tiek yra neramus ir kenčia didelį skausmą, verta išbandyti dygstančių dantukų skausmą sumažinančius gelius, tepalus arba, prieš tai pasitarus su gydytoju, vaistus nuo skausmo.

Kreivos kūdikio kojytės

Kūdikis netrukus pradės stotis ir išmoks vaikščioti, tad tėveliams neretai kelia nerimą kreivos kūdikio kojytės.

Kūdikiai gimsta turėdami mažiau ar stipriau išreikštą O kojyčių formą. Lotyniškai ši būklė vadinama genu varum. Ją lemia itin ribota erdvė gimdoje, vaisiui augant ir vis labiau stokojant vietos, jis yra priverstas suriesti kojytes.

Tai fiziologinė, t.y. natūrali būklė, kuri ilgainiui praeina savaime, tad joks gydymas nėra reikalingas ir jokie apribojimai neturėtų būti taikomi.

Ryškesnės O formos kojytes turinčių kūdikių šliaužimas, ropojimas, o vėliau ir ėjimas gali būti kiek krypuojantis į šonus, šie vaikučiai dažniau kreivai stato pėdutes (šleivoja), eina pasistiebę ant pirštų galiukų.

Kūdikiui ėmus vaikščioti kojytės turėtų po truputėlį tiestis, įsivaizduojamas apskritimas tarp kojyčių turėtų mažėti, o vaikui sulaukus maždaug 2 metų jo kojos turėtų būti tiesios.

Vaikštynės, stumdukai, šokliukai kūdikiams

Vaikštynės, stumdukai, šokliukai yra naudojami, kaip pagalba vaikščioti besimokančiam vaikui, tačiau pasak sveikatos priežiūros specialistų, jie gali ne tik trukdyti pradėti vaikščioti savarankiškai, bet ir kelti pavojų sveikatai.

Į vaikštynes ir šokliukus sodinami kūdikiai gali praleisti natūralius raidos etapus, pavyzdžiui, šliaužiojimą, ropojimą ar savarankišką stovėjimą nesilaikant. Vaiko koordinacija, pusiausvyra bei kiti vaikščiojimui reikalingi įgūdžiai nepakankamai lavinami.

Jeigu nusprendėte naudoti bet kurią iš šių priemonių, svarbu žinoti, kad stumdukai sulaukia mažiausiai kritikos, tačiau ir juos, ir vaikštynes ar šokliukus reikėtų pradėti naudoti ne per anksti ir tą daryti saikingai. 

Stumdukus galima pradėti naudoti nuo 6–9 mėn., kai kūdikis išmoksta savarankiškai sėdėti ir po truputį bando stotis. Šokliukai skirti kūdikiams nuo 7 mėn. Sulaukę tokio amžiaus mažyliai gali atsispirti pėdutėmis ir šokčioti. Vaikštynėmis gali naudotis ne jaunesni nei 9 mėn. kūdikiai. Anksčiau į vaikštynes statomi kūdikiai tiesiog susmunka, nes kai kurių grupių raumenys dar nėra pakankamai sutvirtėję.

Kūdikis suvokia kaip juda skirtingi objektai

7-8 mėnesių kūdikiams buvo parodyti du vaizdo siužetai. Viename žmogus ėjo link kito žmogaus, priėjęs jį apėjo ir nuėjo tolyn. Kūdikių šis vaizdelis ypatingai nesudomino, jie suprato, kad tai natūralus, visai nestebinantis vaizdas.

Kitame vaizdo siužete žmogus stovėjo, o link jo savaime judėjo dėžė, prie žmogaus priartėjusi dėžė, truputį pasuko į šoną ir dailiai jį aplenkė. Šis vaizdelis kūdikius labai sudomino, jie ilgai spoksojo į ekraną, atrodė labai susimąstę. Kūdikiai suvokė, kad tai nėra natūralu, dėžė negali savaime judėti, juolab aplenkti žmogaus!

Ar kūdikis sapnuoja?

Yra žinoma, kad kūdikių ir suaugusiųjų miego ciklų trukmė ir jų pasikartojimas bei miego fazių trukmė skiriasi. Tačiau tėvams neretai kyla klausimas, ar jų miegantis mažylis sapnuoja?

Mokslininkų manymu, vaikai pradeda sapnuoti sulaukę maždaug 2 metų, kuomet ima aktyviai vystytis vaiko intelektiniai gebėjimai, vaizduotė ir jis geba ne tik suvokti savo aplinką, bet ir mąstyti abstrakčiau.

Kai kurie 2 m. amžiaus vaikai jau ima po truputį pasakoti apie savo sapnus - pavyzdžiui, nubudę sako matę kačiuką ar valgę ledus. 2 metų ir vyresnius vaikus naktį ima lankyti naktiniai košmarai ir siaubo priepuoliai. Jie gąsdinantys ir nemalonūs, tačiau tai taip pat yra įrodymas, kad vaiko smegenys yra pakankamai išlavintos, kad sukurtų sapnus.