2 mėnesių kūdikis

Dabar, kai judviejų kūdikiui du mėnesiai, bendravimas su juo teikia vis daugiau džiaugsmo – žinoma, jeigu jis viskuo patenkintas.

Jo veiksmai nebepriklauso nuo įgimtų naujagimio refleksų: jis mokosi pats valdyti savo kūną ir protą. Mažylis įsiklauso į naujus, negirdėtus garsus, dairosi po kambarį norėdamas pamatyti ką nors įdomaus. Susidomėjęs stebi daiktus, kurie patraukia jo dėmesį, tačiau neilgai. Labiausiai jis mėgsta žiūrėti į savo rankytes, viena rankyte sugriebti kitą ir kišti jas į burną.

2 mėnesių kūdikio skiepai

Sulaukus 2 mėnesių ateina metas vėl ruoštis pas gydytoją. Medikas įvertintis kūdikio sveikatos būklę, jo augimą bei raidą, o taip pat paskiepys reikiamomis vakcinomis.

2 mėnesių kūdikiai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijų. Šie skiepai kūdikiui yra nemokami, jie įtraukti į privalomųjų skiepų planą.

Reikėtų stebėti skiepo dūrio vietą ir vaiko savijautą. Normalu, jeigu dūrio vieta truputį parausta, patinsta (raudonas „guziukas“ turėtų išnykti per 1-3 dienas), iki 38,5°C pakyla temperatūra, kūdikis yra neramus, irzlus, neturi apetito, dažniau tuštinasi. Jeigu dūrio vieta arba aplink ją esantys audiniai patinsta ypač stipriai, pakyla aukšta temperatūra, kūdikis verkia be sustojimo, prasideda traukuliai ar kiti neįprasti simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją!

Kūdikis seilėjasi

Kūdikiui augant jis vis daugiau seilėjasi, pučia seilių burbulus, gargaliuoja. Seilėtekis paprastai yra dygstančių dantukų ženklas, tačiau jie anksčiausiai ima dygti tik nuo 3 mėnesių, o įprastai - sulaukus 4-7 mėnesių. Smarkus seilėtekis dažnai prasideda likus 1-2 mėnesiams iki dantukų dygimo pradžios.

Jeigu gausiai seilėjasi mažesnis kūdikis, o jokių kitų neraminančių simptomų nėra, tai jaudintis nereikėtų. Mažylis vystosi visapusiškai, tad tobulėja ir jo seilių liaukos. Jos pradeda ypač intensyviai „dirbti“, taip pat yra „paskatinamos“ į burnytę kišamų pirštukų, dažno žindymo, čiulptuko naudojimo. Seilėse yra fermentų, kitų bakterijas naikinančių medžiagų, tad jos yra ir dezinfekcinė priemonė.

Kartais gausus seilėtekis gali būti ligos simptomas. Apžiūrėkite kūdikio burnytę, ieškokite paraudimų, pūslelių, baltų dėmelių, kurios yra virusinių arba grybelinių susirgimų požymiai.

Tobulėjanti kūdikio rega

Vos gimęs naujagimis buvo trumparegis, jis gebėjo įžvelgti tik ryškius kontrastus, tad jį domino, pavyzdžiui, juodai balti objektai. Mažylio rega vis tobulėja ir dabar tik gali įžvelgti toliau esančius, subtilesnių atspalvių objektus.

Supažindinkite kūdikį su įvairesniais, skirtingų faktūrų, garsus skleidžiančiais žaislais. Taip pat rodykite įvairius buities daiktus - duokite pačiupinėti chalatą, nertą palaidinę, karolius, apelsiną, įvardinkite jų pavadinimus.

Skirtingų daiktų stebėjimas bei čiupinėjimas naudingas ne tik tobulėjančioms kūdikio akytėms, bet ir erdvės suvokimui, smulkiosios motorikos lavinimui.

„Pokalbis“ su kūdikiu

Burkuodamas kūdikis išreiškia pasitenkinimą, be to, taip jis lavina balso stygas. „Kalbėkitės“ su savo mažyliu jau dabar. Kai jis guguoja ar burkuoja, pasakykite jam ką nors trumpai arba irgi paguguokite. Tada palaukite jo „atsakymo“.

„Pokalbis“ su kūdikiu jums gal ir neatrodo labai prasmingas, tačiau iš tiesų taip pradedama mokytis kalbėtis! Vaikelis greitai supranta pokalbio ir žodžių prasmę - jais galima prisikviesti tėvelius, skleidžiant garsus tėveliai džiaugiasi ir taip pat atitaria garsais, mimikomis.

„Kalbėdamiesi“ su kūdikiu, skleisdami juokingus garsus, dainuodami, rodydami mimikas, gestus, plodami ir pan. įpratinsite kūdikį labiau domėtis jumis, o ne žaisliukais. Tai svarbu ne tik mezgant tvirtą ryšį su mažyliu, bet ir labai naudinga - juk kartais reikia kuo greičiau nuraminti suirzusį kūdikį, o žaisliuko nėra po ranka.