Kokliušas: simptomai, eiga ir gydymas (37)

Alexander Ishchenko | Shutterstock.com

Kokliušas yra ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi labai stiprūs kosulio priepuoliai. Kokliušas pavojingiausias kūdikiams iki 1-erių metų, nes jiems dažniausiai pasitaiko sudėtingos komplikacijos.

Kaip užsikrečiama kokliušu?

Kokliušą sukelia Bordetella pertussis bakterija, kuri, apsigyvenusi viršutiniuose kvėpavimo takuose, išskiria toksinus, lemiančius kokliušui būdingus simptomus.

Kokliušu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, t.y. sergančiajam kalbant, čiaudint, o ypač – kostint.

Ligą dažnai platina suaugusieji, nė nežinantys, kad serga kokliušu. Suaugusiems ligos simptomai dažnai silpnesni, tad kokliušas supainiojamas su kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

Kokliušu sergantis žmogus ligą platina apie 20 dienų, t.y. nuo pirmųjų simptomų iki dviejų savaičių po kokliušui būdingų kosulio priepuolių atsiradimo.

Kas dažniausiai serga kokliušu?

Kokliušu paprastai susergama šaltuoju metų laiku – vėlyvą rudenį, žiemą arba ankstyvą pavasarį.

Dažniausiai kokliušu serga 1-5-erių metų amžiaus vaikai, tačiau naujagimiai bei kūdikiai taip pat yra labai imlūs šiai ligai.

Persirgus vaikystėje arba pasiskiepijus, imunitetas kokliušui išlieka iki 10 metų, tad kokliušu, imunitetui nunykus, suserga ir paaugliai bei suaugusieji, tačiau jiems ši liga dėl palyginti lengvos eigos dažniausiai nėra diagnozuojama. Manoma, kad iki 20% ilgiau nei dvi savaites kostinčių suaugusiųjų serga kokliušu.

Kokliušo simptomai

Susirgus kokliušu ligos eigą ir būdingus simptomus galima suskirstyti į 3 stadijas:

Pirma stadija. Peršalimas.

1-2 savaites kokliušo simptomai primena daugelį peršalimo ligų – ligonis sloguoja, čiaudi, nežymiai karščiuoja, šiek tiek kosti.

Šios stadijos metu kokliušas dažnai būna supainiojamas su paprastu peršalimu.

Antra stadija. Priepuolinė (paroksizminė, atakų).

Ligai progresuojant, prasideda kokliušui būdingų kosulio priepuolių etapas, kuris paprastai trunka 1-6 savaites, tačiau gali užsitęsti net iki 10 savaičių.

Kosulio priepuoliai prasideda staiga ir gali trukti nuo kelių iki keliolikos minučių. Per parą gali ištikti nuo kelių, keliolikos ar net keliasdešimties priepuolių, kurie padažnėja ir tampa stipresni naktį. Priepuolio metu kosulys būna sausas, spazminis, labai intensyvus, ligonis gali pradėti dusti, vemti (ypač dažnai pasitaiko naktį), labai pavargsta, išsigąsta.

Ne priepuolio metu ligonis jaučiasi pakankamai gerai. Žinoma, dažni ir sunkūs priepuoliai išvargina, todėl skundžiamasi silpnumu, vangumu.

Tiesa, kadangi suaugusių ir paauglių imuninė sistema yra stipresnė, jie šią ligą perneša lengviau, kosulys gali būti gan įprastas, rimtų kosulio priepuolių gali ir nebūti.

Trečia stadija. Sveikimas.

Nuo kokliušo sveikstama ilgai, sveikimo stadija trunka 2-6 savaites, o kartais ir kelis mėnesius. Kosulio priepuoliai po truputį retėja ir dažnai praeina per 2-3 savaites, tačiau jie gali bet kada atsinaujinti, ypač, jeigu pacientas peršąla, suserga kvėpavimo takų infekcijomis (jų rizika taip pat išauga).

Kokliušo nustatymas (diagnozė)

Susirgus vaikui kokliušą galima įtarti, jeigu pasikartoja dažni ir itin varginantys, intensyvūs kosulio priepuoliai, sustiprėjantys naktį.

Suaugusiems ligos simptomai ne tokie akivaizdūs, tačiau, jeigu kosėjama dvi savaites ir ilgiau, vertėtų atlikti tyrimus.

Kokliušui nustatyti atliekamas bendras kraujo tyrimas, parodantis limfocitų kiekio padidėjimą ir normalų eritrocitų nusėdimo greitį. Diagnozei patvirtinti reikia atlikti bakteriologinį pasėlio tyrimą. Pasėlis iš nosiaryklės paimamas tamponu ir patikrinama, ar jame yra kokliušą sukeliančių Bordetella pertussis bakterijų.

Kokliušo gydymas

Kokliušas – bakterinė infekcija, tad ši liga gydoma antibiotikais. Paprastai skiriamas dviejų savaičių antibiotikų kursas. Taip pat skiriama gleives skystinančių vaistų, jeigu pacientas dūsta – bronchus plečiančių. Kosulį slopinančių vaistų vartoti nerekomenduojama, nes sergant kokliušu jie nėra veiksmingi.

Priepuolio metu reikia padėti ligoniui atsisėsti, truputį pasilenkti į priekį, žemyn palenkti galvą, kad jis neužspringtų, pasišalinant skrepliams ar pradėjus vemti. Priepuoliui pasibaigus reikia paskatinti ligonį giliai pakvėpuoti, nurimti.

Kosulio priepuoliai labai išvargina, tad sergančiajam būtina daug ilsėtis, stengtis daugiau pamiegoti. Stiprūs priepuoliai dažnai pasibaigia vėmimu dar labiau silpninančiu ligonį. Jam reikėtų valgyti dažniau ir po nedaug, rinktis šiltą, skystesnį, greitai virškinamą maistą (pavyzdžiui, trintas sriubas, skystesnes košes, daržovių ir vaisių kokteilius). Prarastų skysčių balansui atstatyti reikėtų daugiau gerti (pavyzdžiui, drungno vandens, žolelių arbatų, skiestų sulčių).

Kokliušu sergantys kūdikiai arba kiti ligoniai susirgę sunkia ligos forma yra gydomi ligoninėje. Sunkius kosulio priepuolius lydi dusimas, smegenims ima trūkti deguonies, o kvėpavimo centrai yra labai sudirginami, išvarginami, todėl daugiau nei pusei ligoninėje gydomų kūdikių pasireiškia apnėja (trumpalaikis kvėpavimo sustojimas). Dusulio priepuolio metu kūdikiams dažnai reikalingas papildomas deguonis.

Kokliušo komplikacijos

Suaugusieji kokliušu perserga lengviau ir dažniausiai pasveiksta be jokių sunkių komplikacijų. Dažniausios kokliušo komplikacijos suaugusiems:

• Svorio netekimas (pasireiškia apytiksliai trečdaliui);
• Šlapimo nelaikymas kosulio priepuolių metu (dažniausiai - moterims);
• Sinkopė (alpimas kosulio priepuolių metu dėl deguonies stokos);
• Pneumonija (plaučių uždegimas);
• Šonkaulių lūžiai kosulio metu.

Mažiems vaikams, o ypač – kūdikiams, sunkios komplikacijos pasireiškia gerokai dažniau. Ligoninėje gydomiems kūdikiams dažniausiai pasireiškiančios kokliušo komplikacijos:

• Apnėja (trumpalaikis kvėpavimo sustojimas). Pasireiškia 61% kūdikių;
• Pneumonija (plaučių uždegimas) – 23%;
• Konvulsijos (stiprūs, nevaldomi traukuliai) – 1,1%;
• Mirtis – 1%;
• Encefalopatija (smegenų pažeidimas dėl deguonies trūkumo) ­– 0,3%.

Skiepai nuo kokliušo

Lietuvoje kokliušas kasmet nustatomas keliolikai ar kelioms dešimtims žmonių, dažniausiai – kūdikiams ir vaikams iki 4-5-erių metų. Pavyzdžiui, 2017-aisiais kokliušas nustatytas 21 žmogui, 2016-aisiais – 36.

Lietuvoje pagal profilaktinį vaikų skiepijimų kalendorių nuo kokliušo vaikai skiepijami kombinuota DTaP vakcina (skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės). Skiepijami 2, 4, 6, o vėliau 18 mėnesių ir 6-7 metų vaikai.

Pasiskiepijus imunitetas išlieka apie 10 metų, persirgus – apie 7 metus. Imunitetas kokliušui po truputį silpti pradeda praėjus porai metų nuo skiepo arba „natūralios“ infekcijos. Pakartotinė infekcija dažniausiai yra lengvesnė.

Dėl sąlyginai neilgai trunkančio imuniteto ir dėl to, kad, manoma, kokliušą šiandien dažniausiai platina suaugusieji, daugelyje šalių siūloma revakcinuoti paauglius ir suaugusiuosius.

Lietuvoje nuo 2015-ųjų nemokamai revakcinuojami 15-16 metų paaugliai (kartu su difterijos, stabligės komponentus turinčia vakcina).

Revakcinacija ypač rekomenduojama mažų vaikų turintiems ar ketinantiems jų susilaukti tėvams, šeimoje augantiems vyresniems paaugliams, seneliams, kadangi didžioji dalis kūdikių ir mažų vaikų jiems itin pavojingu kokliušu užsikrečia nuo suaugusių šeimos narių.