Difterija: simptomai, eiga ir gydymas

Difterija yra ūmi infekcinė liga, kuriai būdingos tonziles, ryklę, gomurį ir kitas gleivines dengiančios pilkos apnašos bei jų plitimo sąlygotas gerklės skausmas, kosulys, dusimas.

Mirtingumas nuo difterijos ir jos sukeltų komplikacijų gali siekti iki 20%. Dažniausiai miršta nepaskiepyti vaikai iki 5-erių metų arba vyresni, nei 40-ies metų pacientai.

Kaip užsikrečiama difterija?

Difteriją sukelia Corynebacterium diphtheria bakterija, kuri išskiria stiprius toksinus, lemiančius difterijos simptomus, pažeidžiančius organus ir sukeliančius ligos komplikacijas.

Difterija užsikrečiama nuo sergančio, jau sveikstančio žmogaus arba jokių simptomų nejaučiančio ligos nešiotojo oro lašeliniu būdu, t.y. sergančiajam kalbant, čiaudint, kostint.

Difterija įmanoma užsikrėsti ir naudojantis sergančiojo daiktais, dalinantis maistu, fizinio kontakto su ligoniu metu, nuo sergančiojo žaizdų, tačiau šis užsikrėtimo kelias yra labai retas.

Sergantis žmogus difterijos bakterijas platina nuo kelių dienų iki mėnesio ir ilgiau, dažniausiai – apie dvi savaites.

Kas dažniausiai serga difterija?

Difterija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms. Didžiausias sergamumas yra tarp neskiepytų vaikų iki 15 metų ir vyresnių, nei 45 metų suaugusiųjų.

XIX a. difterija buvo dažniausia mažų vaikų mirties priežastis, tačiau pradėjus vykdyti skiepijimo programas, visų pirma, orientuotas į vaikus, sergamumas gerokai sumenko.

Deja, tačiau vaikystėje pasiskiepijus nuo difterijos, imunitetas visam gyvenimui nesusidaro. Suaugusiems reikėtų periodiškai, kas 5-10 metų skiepytis nuo difterijos. Skiepijasi ne visi, todėl fiksuojama vis daugiau susirgimų tarp suaugusiųjų.

Difterijos simptomai

Dažniausiai sergama žiočių difterija, apimančia gerklę, ryklę, tonzines ir kitas viršutinių kvėpavimo takų gleivines. Labai retai susergama ekstrabukaline difterija, kuomet pažeidžiamos akys, oda, lytiniai organai.

Difterijos inkubacinis laikotarpis trumpas, t.y. užsikrėtus pirmieji simptomai pasireiškia greitai, po 1-10 dienų (dažniausiai po 2-5 dienų).

Laiku suteikus tinkamą gydymą ir gerą priežiūrą difterija sergama 7-10 dienų (jeigu nėra komplikacijų). Tačiau tai sunki ir organizmą alinanti liga, todėl žmogus visiškai „atsistato“ tik po 3 ir daugiau mėnesių.

Išskirtinis difterijos simptomas yra ligai būdingos fibrininės apnašos arba plėvelė (gr. diphtera – plėvė). Difteriją sukeliančių bakterijų dauginimosi vietose, dažniausiai ant tonzilių, ryklės, gomurio susidaro ligai būdingos, pilkos, tirštos apnašos. Ligos pradžioje apnašų plėvelė yra plona, gelsvos spalvos, ją galima nesunkiai nuimti. Plėvelė sparčiai storėja, tampa pilka, pabandžius ją nuimti, pradeda kraujuoti.

Pagal vietą, kurioje yra fibrininių apnašų ir pagal ligos eigą difterija yra skirstoma į:

• Tonzilių difterija (pasitaiko dažniausiai). Simptomai: nedidelė temperatūra (iki 38°C); skausmas ryjant; tonzilių paraudimas; pilkšvai baltos apnašų „salelės“ ant tonzilių.
• Išplitusi tonzilių difterija. Simptomai: apnašos išplinta už tonzilių; gleivinė aplink apnašas patinsta, pamėlsta; paburksta kaklo limfmazgiai. Dėl bakterijų gaminamo toksino ligonis yra vangus, išblyškęs, jaučia sausumą burnoje.
• Nosies difterija. Simptomai: nėra arba nedidelė temperatūra (iki 38°C); nosies užgulimas, kraujingos išskyros iš nosies; apnašos ant nosies pertvaros; po nosimi žaizdelės, šašai.
• Toksinė difterija. Simptomai: staigi ir ūmi ligos pradžia; aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38°C); labai stiprus gerklės skausmas; užgulta nosis; galvos skausmas; nosiaryklės paraudimas ir patinimas. Ligai būdingos apnašos iš pradžių lyg voratikliu apdengia tonziles, tačiau jų sparčiai daugėja, jos plečiasi už tonzilių ribų, ligoniui iš burnos sklinda saldžiai aitrus kvapas. Itin svarbus simptomas – labai ryškus kaklo limfmazgių padidėjimas, stiprus patinimas kaklo srityje (viena pusė dažnai patinsta labiau).
• Gerklų difterija (krupas). Simptomai: kosulys su skrepliais, primenantis lojimą, kriokimą (angl. croup – kriokti); balso užkimimas ir visiškas netekimas. Difteriniu krupu sergantiems vaikams labai sunku kvėpuoti, jie gali imti dusti. Suaugusiems dusulys prasideda, kuomet negydant fibrininės plėvės slenka žemyn link trachėjos ir bronchų.
  Krupas pasitaiko retai, tik tuomet, jeigu laiko nesuteikiamas gydymas. Itin retai krupo simptomai pasireiškia iškart po susirgimo.

Difterijos nustatymas (diagnozė)

Difterija įtariama pagal jai būdingus simptomus, visų pirma, pastebėjus ligai būdingas pilkas apnašas ant gerklės gleivinės.

Diagnozę reikia patvirtinti laboratorijoje. Paimtas apnašų mėginys stebimas per mikroskopą bei atliekant bakteriologinį tyrimą. Taip pat gali būti atliekamas serologinis kraujo tyrimas, kuomet kraujyje ieškoma antikūnų prieš difterijos toksinus.

Difterijos gydymas

Nustačius difteriją, nepriklausomai simptomų sunkumo, ligonis visuomet gydomas ligoninėje, atskiroje palatoje.

Ligoniui nedelsiant sušvirkščiama serumo nuo difterijos. Jis būtinai gydomas antibiotikais.

Pacientui taikomas griežtas lovos režimas. Duodamas tik lengvai virškinamas augalinės kilmės maistas, pieno produktai, negalima vartoti druskos.

Jeigu dėl fibrininės plėvelės išplitimo ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinių pažeidimų pacientui sunku ryti, jis gali būti maitinamas pro zondą. Jeigu labai sunku kvėpuoti, pacientas dūsta, įstatomas tracheostominis vamzdelis.

Jeigu ligos forma sunki arba liga jau pažengusi, yra komplikacijų dėl intoksikacijos, skiriami hormoniniai vaistai (gliukokortikoidai). Jeigu toksinai pažeidžia širdies raumenį, reikia vartoti širdies funkciją gerinančius preparatus.

Iš ligoninės pacientas išleidžiamas tik pabaigus gydymą antibiotikais ir gavus 2 neigiamus laboratorinio tyrimo rezultatus.

Difterijos komplikacijos

Difterijos bakterijos išskiria pavojingus toksinus, patenkančius į kraują ir, jeigu jų koncentracija pakankamai didelė, sukeliančius pažeidimus įvairiems organams ir jų sistemoms.

Dažniausiai pažeidžiamas širdies raumuo, atsiranda inkstų pažeidimai. Jeigu pažeidžiami periferiniai nervai, galimi įvairūs paralyžiai.

Gerklų difterija (krupas) dažnai komplikuojasi kvėpavimo nepakankamumu arba plaučių uždegimu.

Skiepai nuo difterijos

Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį nefiksuojami arba fiksuojami tik pavieniai difterijos atvejai. Paskutinis difterijos atvejis buvo užfiksuotas 2011, tuomet susirgo vienas žmogus. Šių rezultatų pavyko pasiekti vykdant imunizacijos programą.

Lietuvoje pagal profilaktinį vaikų skiepijimų kalendorių nuo difterijos vaikai skiepijami kombinuota DTaP vakcina (skiepai nuo kokliušo, difterijos, stabligės). Skiepijami 2, 4, 6, o vėliau 18 mėnesių ir 6-7 metų vaikai.

Imunitetas nuo difterijos nėra ilgalaikis, todėl suaugusiems rekomenduojama skiepus „atnaujinti“ kas 5-10 metų. Lietuvoje visi suaugusieji nuo 26 metų amžiaus nuo difterijos (skiepijama kartu su stabligės komponentą turinčia vakcina) gali pasiskiepyti nemokamai. Norą pasiskiepyti reikėtų išreikšti savo šeimos gydytojui, kuris suteiks reikiamą informaciją ir nukreips į atitinkamą gydymo įstaimą ar skiepų kabinetą.

Persirgus difterija imunitetas susidaro ne visuomet, todėl rekomenduojama sveikstančius pacientus paskiepyti. Vėliau rekomenduojama ir toliau profilaktiškai skiepytis, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.