Poliomielitas: simptomai, eiga ir gydymas

Kateryna Kon| Shutterstock.com

Poliomielitas yra ūmi virusinė infekcija, sukelianti raumenų paralyžių.

Kaip užsikrečiama poliomielitu?

Poliomielitą sukelia Picornaviridae šeimai, Enterovirus genčiai priklausantys trys viruso serotipai.

Virusu užsikrečiama per nešvarų vandenį, maistą, rankas. Virusas plinta per žmogaus išmatas. Tad pagrindinis viruso plitimo ir užsikrėtimo juo kelias yra fekalinis – oralinis.

Šie virusai, patekę į aplinką yra gan atsparūs ir ilgaamžiai: vandenyje jie išgyvena 80-90 d., išmatose – kelis mėnesius, jų nenužudo išdžiūvimas ar žema temperatūra.

Kas dažniausiai serga poliomielitu?

Dažniausiai poliomielitu serga vaikai iki 5-erių metų amžiaus. Didesnę riziką susirgti virusu turi neskiepyti žmonės, ypač gyvenantys antisanitarinėmis sąlygomis, silpną imunitetą turintieji, dėl ligų, streso ar prastos mitybos nusilpę žmonės, besilaukiančios moterys.

Seniau poliomielitas buvo paplitęs visame pasaulyje, tačiau šiandien ši liga visiškai arba beveik suvaldyta daugumoje pasaulio šalių. Reikšmingas poliomielito pavojus išlieka tik Afganistane ir Pakistane.

Poliomielito simptomai

Poliomielitas gali būti besimptomis, tačiau, jeigu simptomai pasireiškia, yra skiriama dvibangė ligos eiga.

• Pirmoji banga. Pirmieji poliomielito simptomai pasireiškia praėjus 3-30 dienų nuo užsikrėtimo, dažniausiai inkubacinis periodas trunka 1-2 savaites. Ligos pradžia primena daugelį peršalimo ligų. Ligoniui skauda gerklę, galvą, jis karščiuoja, skundžiasi silpnumu, gali pasireikšti pykinimas, raumenų skausmas ar sąstingis (visų pirma, kaklo ir nugaros srityse). Jeigu žmogus suaugęs, sveikas, stiprios sveikatos, pirmosios bangos simptomai gali būti tokie silpni ir įprasti, kad poliomielitas palaikomas įprastu peršalimu ar kita „kasdiene“ liga ir net nėra diagnozuojamas.
• Antroji banga. Tik 1-4% užsikrėtusiųjų, įprastai mažiems vaikams ar silpnesnį imunitetą turintiems, įvairiomis chroniškomis ligomis sergantiems, nėščioms moterims, pasireiškia antrosios bangos simptomai. Poliomielitui progresuojant prasideda įvairių raumenų paralyžiai. Dažniausiai jie nėra simetriški, dažniau nei rankų pažeidžiami kojų raumenys (įprastai stambūs, o ne smulkieji).

Poliomielito nustatymas (diagnozė)

Poliomielitas įtariamas ir nustatomas, jeigu ligonis ima skųstis kaklo ir nugaros raumenų skausmu, sąstingiu, apsunkintu rijimu ir kvėpavimu.

Liga patvirtinama atlikus laboratorinius tyrimus (tiriamas nosiaryklės sekretas, išmatos arba nugaros smegenų skystis).

Poliomielito gydymas

Jokio specifinio gydymo ir vaistų nuo poliomielito nėra.

Žmogui susirgus, stengiamasi palengvinti ligos simptomus: malšinamas karščiavimas, skiriami B grupės vitaminai, nervų sinapsių laidumą gerinantys preparatai.

Liga labai varginanti, sveikimo periodas trunka net kelis mėnesius. Sveikstančiam žmogui svarbi fizioterapeutų, ortopedų pagalba, kuria siekiama atkurti dėl paralyžiaus prarastas kūno funkcijas.

Poliomielito komplikacijos

Jeigu ūmiai paralyžiuojami kvėpavimo ir/arba rijimo raumenys, ligonis gali uždusti.

Daugelio, tarp jų ir didžiųjų raumenų, paralyžiai išlieka ir po ligos, persirgę poliomielitu žmonės turi įvairių fizinių negalių.

Poliomielito sukeltą paralyžių lemia motorinių neuronų išnykimas. Likę sveiki motoriniai neuronai po ligos „persitvarko“ ir dirba didesniu pajėgumu, todėl jie anksčiau nusidėvi. Po truputį ima progresuoti popoliomielitinis sindromas (progresuojanti popoliomielitinė raumenų atrofija).

Nuo 22% iki 70% persirgusių ūmia, sunkia poliomielito forma žmonių po pasveikimo praėjus 30-40 metų (kartais anksčiau, po 15 metų) savijauta pablogėja. Popoliomielitinis sindromas pasireiškia chronišku nuovargiu, sąnarių skausmais, raumenų atrofija ir su tuo susijusiais kvėpavimo bei rijimo sutrikimais.

Skiepai nuo poliomielito

Poliomielitas yra viena iš nedaugelio ligų, kurią beveik pavyko suvaldyti visame pasaulyje – kasmet nustatoma tik kelios dešimtys jos atvejų.

Sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos nacionalinė poliomielito sertifikavimo komisija 2001-aisias pasirašė Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) dokumentą, patvirtinantį, kad Lietuvoje poliomielitu nebesergama. Dar po poros metų pavyko pasiekti laisvos nuo poliomielito sukėlėjo šalies statusą.

Mokslininkų, medikų ir visuomenės sveikatos specialistų teigimu, svarbu ir toliau vykdyti skiepijimo nuo poliomielito programą, nes įvežtinio poliomielito pavojus, nors ir menkas, išlieka.

Lietuvoje paskutinis užsikrėtimas laukiniu (aplinkoje esančiu) poliomielito virusu buvo fiksuotas 1972-aisiais, paskutinis ligos atvejis po skiepijimo (vakcininis poliomielitas) – 1992-aisiais.

Vakcininis poliomietinas siejamas su oraline (vartojama per burną, lašelių pavidalo) poliomielito vakcina (OPV). Šioje vakcinoje yra susilpnintų virusų, todėl didelė dalis ją gavusių žmonių platina virusą. Virusui išplitus kiti bendruomenės nariai gali susirgti sunkia ligos forma.

Lietuvoje OPV vakcina šiuo metu nenaudojama. Skiepijimui nuo poliomielito naudojama tik labai saugi vakcina su inaktyvuotais poliovirusais (IPV). Įvykdžius rekomenduojamą skiepijimų planą, imunitetas susidaro visam gyvenimui. Imunitetas visam gyvenimui susidaro ir persirgus poliomielitu.