Kūdikio klausa: ką svarbu žinoti tėvams? (272)

Klausa yra labai svarbi mažylio raidai ir gebėjimui bendrauti. Laimei, dauguma kūdikių gimsta be jokių klausos sutrikimų. Jeigu kūdikis turi klausos sutrikimų, svarbu juos pastebėti kuo anksčiau - ankstyva diagnozė ir gydymas padeda kūdikiui normaliai vystytis ir neturėti jokių problemų ateityje.

Kaip vystosi vaisiaus klausa?

Kūdikis girdėti pradeda dar negimęs, t.y. vaisiaus klausa pradeda funkcionuoti maždaug 18 nėštumo savaitę, kuomet vaikelis tesveria apie 200 g. 18 savaičių vaisiaus klausa yra labai silpna ir jis girdi tik mamos kūno skleidžiamus garsus, pavyzdžiui, jos širdies plakimą ar virškinimo sistemos darbą.

Maždaug 27 - 29 savaičių vaisius ima girdėti ir išorės garsus, visų pirma, mamos ir kitų artimųjų balsus, o taip pat ir muziką, aplinkos triukšmą. Kalbinamas jis net gali pradėti reaguoti ir atsakyti spurdesiu ar spyriais.

Naujagimio klausos patikra

Nuo 2014 metų Lietuvoje yra vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra. Naujagimio klausa yra tikrinama netrukus po gimimo, mamai ir kūdikiui dar tebebūnant ligoninėje. Tikrinant naujagimių klausą atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas. Šis tyrimas naujagimiui yra visiškai neskausmingas ir nepavojingas.

Kuo kūdikiui svarbi klausa?

Klausa yra itin svarbi mokantis kalbėti, o kartu ir socializuotis, megzti ryšius su aplinkiniais bei išreikšti savo poreikius ir mintis.

Klausa padeda geriau pažinti aplinką, o taip pat veikia mūsų nuotaiką. Pavyzdžiui, ramios muzikos, švelnių gamtos garsų ar balto triukšmo klausymas padeda nurimti, geriau ir giliau miegoti, o linksmos melodijos suteikia energijos, gerina nuotaiką.

Su klausa ir kalba susiję raidos pasiekimai pagal amžių

Nuo gimimo iki 3 mėn.

• Reaguojant į staigius, stiprius garsus pasireiškia Moro (išgąsčio) refleksas, t.y. kūdikis staiga išsigąsta ir skėsteli rankomis.
• Pasuka galvą išgirdęs jūsų balsą.
• Ima šypsotis kalbinamas.
• Atpažįsta artimųjų balsus, nurimsta kalbinamas.
• Visada arba bent jau kartais pabunda prižadintas staigių, stiprių garsų.
• Švelnūs, pasikartojantys garsai padeda kūdikiui nurimti.

4 - 6 mėn.

• Domisi naujais, nepažįstamais garsais, pasuka į jų pusę galvą, įsiklauso, įsižiūri.
• Domisi garsą skleidžiančiais žaisliukais, stengiasi sąmoningai sukelti garsą juos barškindamas, trankydamas, paspausdamas mygtukus ar pan.
• Išsigąsta staigių, stiprių garsų, šaukimo, trankios muzikos, gali net pravirkti.
• Reaguoja į žodį „ne“ ar pasikeitusį artimųjų balso toną.
• Pradeda guguoti pirmiausiai sakydamas balsius (aaa, ooo, eee ir kt.), vėliau dvibalsius (au, eu, uo ir kt.), o galiausiai ir kitus dvigarsius (ba-ba, pa-pa, la-la, ma-ma ir kt.)
• Ima atkartoti tėvų skleidžiamus garsus.
• Garsu atsako į kalbinimą.

7 mėn. - 1 metai

• Ima reaguoti į savo vardą.
• Ima reaguoti į kai kuriuos aplinkos garsus ir suvokti, ką jie reiškia. Pavyzdžiui, pasigirdus skambučiui į duris, vaikas gali imti ropoti ar eiti link durų (arba atvirkščiai, skubėti pas tėvus, slėptis už jų), nes žino, kad kažkas atėjo.
• Ima atpažinti įvardijamus aplinkos daiktus ar paveiksliukus (gali jų dar nerodyti pirštuku, nepaimti, bet tik į juos pažiūrėti).
• Reaguoja į prašymus ir paliepimus. Pavyzdžiui, ateina (atšliaužia, ropoja) pakviestas, paprašytas paduoda žaisliuką.
• Skleidžia vis daugiau ir vis įvairesnių garsų, guguoja ir čiauška net ir nekalbinamas, būdamas vienas.
• Pradeda atkartoti garsus ir paprastus žodelius bei ima juos sąmoningai vartoti. Pavyzdžiui, pamatęs katę sako „miau“.

1 - 2 metai

• Mokosi sakyti arba sako savo vardą.
• Savo vardu įvardija savarankiškumą arba priklausymą, pavyzdžiui, norėdamas savarankiškai apsiauti batukus sako: „Jonas, Jonas“.
• Suvokia paprastus paliepimus, pavyzdžiui, „atnešk batukus“, o netrukus ima suprasti ir kelių žingsnių užduotis, pavyzdžiui, „atnešk batukus ir atsisėsk ant kėdutės“.
• Knygelėse ar aplinkoje moka atpažinti ir parodyti vis daugiau jam įvardijamų daiktų, gyvūnų ir kt.
• Supranta ir moka parodyti bent jau kai kurias savo kūno dalis, pavyzdžiui, nosytę, akytes ir pan.
• Kalbos raida tampa vis spartesnė, t.y. vaikas greitai mokosi naujų žodelių.
• Pavienius žodelius ima jungti į dviejų žodžių sakinius, pavyzdžiui, „katė miau“, „čia mano“.
• Ima naudoti įvardžius, pavyzdžiui, „mano“, „tavo“.
• Suvokia ir geba atsakyti „taip“ arba „ne“ į paprastus klausimus, pavyzdžiui, „ar nori gerti?“.
• Mėgsta klausytis dainuojamų dainelių, skaitomų pasakų.
• Įdėmiai stebi ir klauso naujus žodžius sakančius artimuosius, stengiasi kuo tiksliau atkartoti.

Kodėl kūdikio klausa gali sutrikti?

Naujagimis gali gimti turėdamas įgimtų klausos sutrikimų. Dažniausios to priežastys yra motinos infekcijos nėštumo metu (pavyzdžiui, raudonukė), priešlaikinis gimdymas, gimdymo traumos, narkotikų ir alkoholio vartojimas nėštumo metu, genetiniai veiksniai (pavyzdžiui, įvairūs sindromai), preeklampsija nėštumo metu ir kt.

Kūdikiui augant klausos sutrikimų gali atsirasti dėl įvairių ligų (pavyzdžiui, otito, meningito, raudonukės), ausų sieros sankaupų, galvos ir/arba ausies traumų, ilgo ir dažno buvimo labai triukšmingoje aplinkoje ir pan.

Kaip pastebėti kūdikio klausos sutrikimus?

Klausos sutrikimus galima įtarti, jeigu kūdikis:

• Nereaguoja į aplinkos garsus (arba reaguoja tik į kai kuriuos garsus);
• Nereaguoja kalbinamas, neatsisuka, nereiškia jokių emocijų;
• Kalbos raida sulėtėjusi;
• Pakinta kalbėjimas. Pavyzdžiui, anksčiau gan raiškiai žodžius taręs vaikas ima juos sakyti ne taip aiškiai;
• Pakinta su klausa ir kalba siejamas kūdikio elgesys. Pavyzdžiui, vaikas liaunasi gugavęs;
• Vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais. Pavyzdžiui, nebarškina barškučių, nežaidžia su muziką skleidžiančiais žaislais ir pan. 

Ką daryti, pastebėjus klausos sutrikimus?

Jeigu įtariate, kad kūdikis turi klausos sutrikimų, visų pirma, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas, įvertinęs vaiko būklę, nukreips jį pas reikiamą specialistą - gydytoją otorinolaringologą-audiologą arba ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytoją.