Raudonukė nėštumo metu ir įgimtos raudonukės sindromas

fizkes | Shutterstock.com

Raudonukė yra laikoma vaikų liga, kadangi ja dažniausiai serga maži ir mokyklinio amžiaus vaikai. Vaikams ši virusinė infekcija įprastai praeina lengvai, tačiau ji yra labai pavojinga nėščiosioms ir besivystančiam vaisiui.

Raudonukės simptomai, ligos eiga ir gydymas

Raudonukę sukelia oro lašeliniu būdu plintantis virusas, tad ja užsikrečiama sergančiajam čiaudint, kostint (rečiau - kontaktuojant su užsikrėtusiojo nosiaryklės išskyromis).

Raudonukės simptomai iš pradžių primena paprastą peršalimą. Pakyla temperatūra, skauda gerklę, akis, pasireiškia sloga, sausas kosulys, padidėja limfmazgiai, suaugusiems gali skaudėti sąnarius.

Peršalimo simptomus staiga papildo bėrimas - beveik iškart išberia visą kūną. Bėrimas neryškus, rausvos spalvos, dėmelės neiškilios, mažos, dažniausiai nesusilieja, išbertų vietų neniežti. Bėrimas visiškai išnyksta per 2-3 dienas.

Raudonukė nėra sunki liga ir kartais jos simptomai tokie menki, kad sergantieji nė nesupranta persirgę arba raudonukę supainioja su peršalimu, nuovargiu, tačiau raudonukė yra labai pavojinga nėščioms moterims ir besivystančiam vaisiui.

Raudonukė nėštumo metu ir įgimtos raudonukės sindromas

Raudonukė labai pavojinga nėščiosioms ir jų besivystantiems vaisiams, ypač, jeigu susergama pačioje nėštumo pradžioje.

Jeigu raudonuke susergama pirmosiomis nėštumo savaitėmis, nėštumas neretai pasibaigia persileidimu. Jeigu persileidimas neįvyko, dažnai svarstoma nėštumo nutraukimo galimybė.

Jeigu susergama pirmąjį nėštumo trimestrą, tikimybė, kad vaikas turės sunkių apsigimimo formų yra didesnė nei 80%. Šiuos apsigimimus sukelia vadinamasis įgimtos raudonukės sindromas.

Dažniausiai pasitaikantys apsigimimai:

• Kurtumas;
• Regos sutrikimai;
• Širdies ydos;
• Blužnies, kepenų, kaulų čiulpų ydos, funkcijų sutrikimai (kartais išnyksta greitai po gimimo);
• Mikrocefalija;
• Mažas svoris;
• Trombocitopeninė purpura (autoimuninė liga, kuria sergant organizmas naikina trombocitus);
• Nepakankamai išsivystęs apatinis žandikaulis ir kt.

Vaikus, kurių motinos sirgo raudonuke nėštumo metu, reikėtų stebėti dėl didesnės šių sutrikimų, ligų rizikos:

• Raidos sutrikimai, atsilikimas;
• Autizmas;
• Šizofrenija;
• Cukrinis diabetas.

Raudonuke susirgus po 20 nėštumo savaitės tikimybė, kad vaikas gims turėdamas įgimtą raudonukės sindromą arba kad pasireikš labai dideli apsigimimai, yra maža.

Įgimtą raudonukės sindromą turintys kūdikiai virusą platina daugiau nei metus (raudonuke sergantieji vaikai ir suaugusieji ligą platina tik apie dvi savaites).

Vaisingo amžiaus moterims rekomenduojama išsitirti ir skiepytis nuo raudonukės

Jeigu sulaukusi vaisingo amžiaus ir ateityje pastoti ketinanti moteris nėra tikra, ar ji sirgo raudonuke, ar buvo paskiepyta, vertėtų kreiptis į savo gydytoją. Gydytojas turėtų paieškoti įrašo apie ligą arba skiepijimą pacientės dokumentuose (ambulatorinėje kortelėje, skiepijimo pažymėjime ir kt.)

Jeigu tokio įrašo nėra, vertėtų atlikti serologinį tyrimą, parodantį ar kraujyje yra IgG antikūnų prieš raudonukės virusą. Jeigu tokių antikūnų yra, moteris turi imunitetą. Jeigu jų nėra, rekomenduojama pasiskiepyti, kad nėštumas ir vaisiaus vystymasis vyktų sklandžiai.

Reikėtų pabrėžti, kad nėščiųjų ir per artimiausius kelis mėnesius pastoti planuojančių moterų skiepyti negalima.

Pastojus, net jeigu imunitetas yra susidaręs, reikėtų vengti bet kokio kontakto su sergančiuoju raudonuke (ypač nėštumo pradžioje), nes, nors ir labai nedidelė tikimybė užsikrėsti raudonuke pakartotinai išlieka.

nėštumas, raudonukė, infekcijos nėštumo metu