Raudonukė: simptomai, ligos eiga ir gydymas

raudonukės bėrimas PornpipatS| Shutterstock.com

Raudonukė – ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti peršalimą primenančiais simptomais ir bėrimu. Susirgus vaikui ligos eiga lengva, tačiau ji labai pavojinga nėščiosioms ir jų įsčiose besivystančiam vaisiui – raudonukė stipriai padidina persileidimo ir apsigimimo riziką.

Kaip užsikrečiama raudonuke?

Raudonukę sukelia raudonukės virusas, priklausantis Rubivirus genčiai, Togaviridae šeimai.

Raudonuke užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, t.y. sergančiajam čiaudint, kostint. Rečiau užsikrečiama kontaktuojant su užsikrėtusiojo nosiaryklės išskyromis.

Sergantysis ligą platina apie 2 savaites, iki 10 dienų prieš atsirandant bėrimams ir dar kelias dienas po išbėrimo. Svarbu pažymėti, kad bėrimas kartais vos pastebimas, o ligos simptomai menki, tad kartais ligoniai raudonukę platina to nė nežinodami.

Jeigu raudonuke susergama nėštumo metu, kūdikis gali gimti turėdamas įgimtos raudonukės sindromą. Šia liga sergantys kūdikiai virusą platina daugiau nei metus.

Kas dažniausiai serga raudonuke?

Raudonuke gali užsikrėsti visi imuniteto raudonukei neturintys žmonės, tačiau dažniausiai serga maži ir mokyklinio amžiaus vaikai.

Raudonukės simptomai

Raudonukė nėra sunki liga ir jos simptomai įprastai būna menki tiek vaikams, tiek ir suaugusiems (suaugusieji serga truputį sunkiau). Pasitaiko, kad žmogus raudonuke perserga bei įgyja imunitetą net nepastebėjęs ligos.

Inkubacinis raudonukės periodas trunka 11-24 dienas, įprastai – 14 dienų. Po inkubacinio periodo pasirodo ligos simptomai.

Iš pradžių pasireiškia peršalimą primenantys simptomai:

  • Bendras silpnumas, nuovargis, karščiavimas (iki 38-39°C);
  • Gerklės, akių skausmas, sloga, sausas kosulys;
  • Limfmazgių padidėjimas;
  • Suaugusieji gali jausti sąnarių skausmą.

Raudonukės bėrimas

Peršalimą primenančius simptomus papildo bėrimas. Raudonukės bėrimas neryškus, rausvos spalvos, dėmelės neiškilios, mažos, dažniausiai nesusilieja, išbertų vietų neniežti.

Bėrimas prasideda staiga, beveik iškart išberia visą kūną, truputį gausiau beria tiesiamuosius galūnių paviršius, aplink sąnarius ir sėdmenis. Bėrimas visiškai išnyksta per 2-3 dienas.

Raudonukės nustatymas (diagnozė)

Raudonukės simptomai dažniausiai labai nežymūs, primenantys peršalimą ar paprasčiausią nuovargį, o ligai būdingas bėrimas neryškus, trumpalaikis. Ligą reikia patvirtinti įvertinus paciento kortelę (norint įsitikinti, kad žmogus šia liga nesirgęs ir neskiepytas) bei atlikus tyrimus.

Sergant raudonuke bendras kraujo tyrimas turėtų parodyti leukocitų kiekio sumažėjimą ir limfocitų kiekio padidėjimą.

Norint patvirtinti diagnozę reikėtų atlikti IgM klasės antikūnų prieš raudonukę tyrimą. Jeigu tyrimo atsakymas teigiamas, žmogus serga arba neseniai persirgo raudonuke.

Raudonukės gydymas

Susirgus raudonuke joks specifinis gydymas nėra taikomas, nes nėra sukurta vaistų nuo raudonukės.

Ligos eiga lengva, vaikams raudonukė dažnai yra besimptomė, tad jokio gydymo neprireikia.

Jeigu ligonis jaučiasi prasčiau, gali būti taikomas simptominis gydymas, pavyzdžiui, skiriami karščiavimą ar skausmą mažinantys vaistai, lašai į akis, rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių.

Net jeigu ligonis jaučiasi gerai, jį reikėtų izoliuoti namuose, kad neužkrėstų kitų žmonių, o ypač nėščiųjų, kurioms raudonukė labai pavojinga.

Raudonukės komplikacijos

Raudonukės komplikacijos, išskyrus susirgus moterims ir nėščiosioms, pasitaiko retai. Dažniausios komplikacijos yra šios:

  • Kraujotakos sutrikimai. Pasireiškia 1 iš 3000 atvejų. Dažniau vaikams.
  • Encefalitas (galvos smegenų uždegimas). Pasireiškia 1 iš 5000 atvejų. Dažniau suaugusioms moterims.
  • Poliartritas (skausminga liga, pažeidžianti sąnarius). Pasireiškia net 70% suaugusių moterų.
  • Įgimtos raudonukės sindromas. Tikimybė, kad nėščioji raudonukę perduos vaisiui yra net 80-90%, jeigu užsikrečiama iki 10-12 nėštumo savaitės. Įgimtos raudonukės sindromas dažnai lemia persileidimą bei didelius apsigimimus.

Raudonukė nėštumo metu ir įgimtos raudonukės sindromas

Raudonukė labai pavojinga nėščiosioms ir jų besivystantiems vaisiams, ypač, jeigu susergama pačioje nėštumo pradžioje.

Jeigu raudonuke susergama pirmosiomis nėštumo savaitėmis, nėštumas dažnai pasibaigia persileidimu. Jeigu persileidimas neįvyko, dažnai svarstoma nėštumo nutraukimo galimybė.

Jeigu susergama pirmąjį nėštumo trimestrą, tikimybė, kad vaikas turės sunkių apsigimimo formų yra didesnė nei 80%. Šiuos apsigimimus sukelia vadinamasis įgimtos raudonukės sindromas.

Dažniausiai pasitaikantys apsigimimai:

  • Kurtumas;
  • Regos sutrikimai;
  • Širdies ydos;
  • Blužnies, kepenų, kaulų čiulpų ydos, funkcijų sutrikimai (kartais išnyksta greitai po gimimo);
  • Mikrocefalija;
  • Mažas svoris;
  • Trombocitopeninė purpura (autoimuninė liga, kuria sergant organizmas naikina trombocitus);
  • Nepakankamai išsivystęs apatinis žandikaulis ir kt.

Vaikus, kurių motinos sirgo raudonuke nėštumo metu, reikėtų stebėti dėl didesnės šių sutrikimų, ligų rizikos:

  • Raidos sutrikimai, atsilikimas;
  • Autizmas;
  • Šizofrenija;
  • Cukrinis diabetas.

Raudonuke susirgus po 20 nėštumo savaitės tikimybė, kad vaikas gims turėdamas įgimtą raudonukės sindromą arba kad pasireikš labai dideli apsigimimai, yra maža.

Skiepai nuo raudonukės

Pastaraisiais metais Lietuvoje nebuvo užfiksuota patvirtintų raudonukės atvejų (paskutinį kartą raudonukė patvirtinta 2013 m., fiksuoti 2 atvejai).

Nepaisant to, efektyviausia apsisaugojimo priemone nuo raudonukės yra laikoma vakcina ir ja rekomenduojama skiepyti visus vaikus, siekiant išvengti raudonukės protrūkių ateityje.

Lietuvoje pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių nuo raudonukės vaikai skiepijami kombinuota MMR vakcina (skiepai nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės). MMR vakcina rekomenduojama skiepyti 15-16 mėnesių kūdikius, pakartotinai – 6-7-erių metų vaikus.

Skiepų nuo raudonukės veiksmingumas yra ~95%.

Jeigu žmogus nebuvo paskiepytas vaikystėje, rekomenduojama pasiskiepyti bent jau vaisingo amžiaus sulaukusioms merginoms, moterims (ypač jeigu jos daug keliauja, lankosi regionuose, kuriuose vis dar pasitaiko raudonukės protrūkių).

Vaisingo amžiaus moterims vertėtų pasitikrinti dėl raudonukės

Jeigu sulaukusi vaisingo amžiaus ir ateityje pastoti ketinanti moteris nėra tikra, ar ji sirgo raudonuke, ar buvo paskiepyta, vertėtų kreiptis į savo gydytoją. Gydytojas turėtų paieškoti įrašo apie ligą arba skiepijimą pacientės dokumentuose (ambulatorinėje kortelėje, skiepijimo pažymėjime ir kt.)

Jeigu tokio įrašo nėra, vertėtų atlikti serologinį tyrimą, parodantį ar kraujyje yra IgG antikūnų prieš raudonukės virusą. Jeigu tokių antikūnų yra, moteris turi imunitetą. Jeigu jų nėra, rekomenduojama pasiskiepyti, kad nėštumas ir vaisiaus vystymasis vyktų sklandžiai.

Reikėtų pabrėžti, kad nėščiųjų ir per artimiausius kelis mėnesius pastoti planuojančių moterų skiepyti negalima.

Pastojus, net jeigu imunitetas yra susidaręs, reikėtų vengti bet kokio kontakto su sergančiuoju raudonuke (ypač nėštumo pradžioje), nes, nors ir labai nedidelė tikimybė užsikrėsti raudonuke pakartotinai išlieka.