Preeklampsija ir eklampsija nėštumo metu (1760)

Kas yra preeklampsija?

Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys.

Jei preeklampsijos nepavyksta suvaldyti, ji gali pasibaigti eklampsija (traukuliais). Preeklampsija gali vystytis tiek po truputį, tiek staiga, o jos simptomų intensyvumas taip pat gali varijuoti nuo vos juntamų iki labai sunkių.

Paprastai preeklampsijos požymiai atsiranda antrojoje nėštumo pusėje, apie 24-35 nėštumo savaitę, bet yra atvejų, kai jie pasireiškia dar antrojo trimestro pradžioje. Kartais preeklampsija gali pasireikšti gimdymo metu ar per pirmas paras po jo. Kuo anksčiau atsiranda preeklamsijos požymių, tuo ji pavojingesnė, didesnė komplikacijų tikimybė.

Kas sukelia preeklampsiją?

Preeklampsija pasireiškia apytikriai 5% nėščiųjų. Tikslios jos priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad ji atsiranda dėl problemų su placenta, šiai netinkamai prisitvirtinus prie gimdos sienelės, taip pat nuo imuninės sistemos reakcijos į nėštumą. Papildomi faktoriai, kaip paveldimumas, gyvenimo būdas, ligos, taip pat gali turėti įtakos.

Didesnė rizika preeklampsijai išsivystyti yra, jei nėščioji turi antsvorio, aukštą kraujospūdį, yra jaunesnė nei 20 metų ar vyresnė nei 40, laukiasi pirmą kartą arba nuo paskutinio nėštumo praėjo daugiau nei dešimt metų, jei praeito nėštumo metu buvo pasireiškusi preeklampsija, taip pat jei laukiamasi dvynukų/trynukų. Prie preeklampsijos rizikos faktorių priskiriamos ir kai kurios ligos, pavyzdžiui, diabetas, vilkligė, inkstų ligos.

Preeklampsijos simptomai

Kuo anksčiau pasireiškia preeklampsijos simptomai, tuo sunkesnė jos forma gali išsivystyti, todėl būtina vos pastebėjus simptomus kreiptis į gydytojus, kad šie imtųsi visų įmanomų būdų būklei suvaldyti.

Patys pirmieji preeklampsijos požymiai – aukštas kraujospūdis (140/90 mm Hg ar aukštesnis) ir baltymas šlapime. Nėščioji gali nejausti jokių negalavimų, šiuos požymius paprastai aptinka gydytojas įprastinės nėščiosios patikros metu atliekant tyrimus.

Nėščioji dažniausiai atkreipia dėmesį į rankų ir veido tinimą. Net jei ankstesni tyrimai nenustatė nei aukšto kraujo spaudimo, nei baltymo šlapime, o savijauta buvo puiki, neignoruokite šio simptomo ir skubiai kreipkitės į medikus.

Apžiūrų metu gydytojas gali pastebėti ir dar vieną plika akimi nematomą preeklampsijos požymį – sulėtėjusį vaisiaus augimą. Vaisiaus augimas sulėtėja dėl to, kad dėl placentos veiklos sutrikimų, vaisius gauna atiteka mažai deguonies ir vystymuisi būtinų maistinių medžiagų.

Būklei sunkėjant, nėščiajai gali pasireikšti šie požymiai:

• rankų ir veido tinimas,
• staigus svorio padidėjimas (dėl skysčių kaupimosi),
• sutrikusi rega (neryškus vaizdas), dėmėtas vaizdas akyse,
• ūmus ir stiprus arba nepaliaujamas galvos skausmas,
• viršutinės pilvo dalies skausmas (po šonkauliais),
• rėmuo, pykinimas ir/ar vėmimas.

Paprastai šie požymiai pasireikia prieš eklampsijos traukulius, todėl juos pajutus būtina kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą.

Preeklampsijos komplikacijos

Nesukontroliavus preeklampsijos ji gali komplikuotis į labai pavojingas būkles tiek vaisiui, tiek nėščiajai:

• Eklampsija (tai yra, nėščiajai gali prasidėti traukuliai).
• HELLP sindromas (hemolizė – raudonųjų kraujo kūnelių irimas, padidėjęs kepenų fermentų kiekis, trombocitopenija – trombocitų kiekio sumažėjimas kraujyje, dėl ko sutinka kraujo krešėjimas).
• Insultas (ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas).

Kaip gydoma preeklampsija?

Tai priklauso nuo preeklampsijos atvejo sunkumo, nėštumo savaitės ir vaisiaus vystymosi. Vienaip ar kitaip, preeklampsija "išgydo" tik gimdymas, iki jo gydytojai darys viską, kad suvaldytų šią pavojingą būklę.

Greičiausiai nėščioji bus paguldyta į ligoninę papildomiems tyrimams: gydytojas reguliariai tikrins jos kraujospūdį, atliks šlapimo ir kraujo tyrimus. Taip pat bus reguliariai stebima vaisiaus ir placentos būklė.

Anksti nustačius šią būklę ar esant aukštai preeklampsijos rizikai, nuo 12 nėštumo savaitės gali būti skiriama gerti nedideles dozes aspirino (jokiu būdu negerkite aspirino be gydytojo nurodymo!).

Jei bus nustatytas vidutinis ar sunkus preeklampsijos atvejis, greičiausiai ligoninėje nėščioji turės likti iki pat gimdymo, kur jai gali būti skiriamos įvairios terapijos ir vaistai, pavyzdžiui, vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio.

Jei atvejis nesunkus, nėščioji gali būti išleista namo, tačiau greičiausiai bus paskirtas lovos režimas, bus liepta reguliariai tikrintis kraujospūdį, o pas gydytoją ji turės lankytis bent kartą į savaitę.

Preeklampsijos atveju rekomenduojama gimdyti 37-38 nėštumo savaitę. Jei gimdymas neprasideda natūraliai, paprastai jis būna skatinamas. Kritiniais atvejais gali būti atliekama cezario pjūvio operacija.