Kūdikiui 7 savaitės

Šypsotis išmokęs mažylis šypsena apdovanoja ne tik tėvelius, bet ir nepažįstamuosius, ypač jei jie žiūri jam tiesiai į akis ir kalbina. Žinoma, didžiausią palankumą kūdikis rodo tėveliams.

Pamatęs mamą, ypač užmezgęs akių kontaktą, mažylis nurimsta. Arba jis gali dairytis po kambarį ir galiausiai suradęs mamą, pradėti šypsotis ir džiaugsmingai imti judinti rankytes ir kojytes. Net užuosdamas mamos kvapą kūdikis gali nurimti (arba atvirkščiai, pradėti muistytis, jei yra išalkęs.)

Kūdikio griebimo refleksas

Gimus naujagimiui jo delniukai beveik visuomet būna sugniaužti į tvirtą kumštelį, o vos palietus delniuką vaikas sugriebia pirštą taip stipriai, kad mažylį galima pakelti aukštyn. Tai griebimo refleksas, kurį, manoma, paveldėjome iš savo protėvių – beždžioniukai turėjo tvirtai įsikibti į mamos kailį, norėdami išsilaikyti ant jos nugaros ar glėbyje. Beje, šis refleksą turi ir pėdutės, jomis kūdikis nieko sugriebti negali, tačiau stipriai suspaudžia, riečia pirštelius.

Tėvelių pirštus, drabužius, prie delniuko pridėtą barškutį kūdikis griebia ir suspaudžia instinktyviai, tačiau galite pastebėti, kad šis instinktas ima silpti, kūdikio delniukai vis dažniau būna atviri, atsipalaidavę.

Griebimo refleksą, tobulėjant vaiko regai ir koordinacijai, palaipsniui pakeis sąmoningas daikto ėmimas. Mažylis, matydamas jį dominantį objektą, stengtis jį pasiekti, ties į jį rankutes, jį laikys.

Kelionės su kūdikiu

Vos gimus naujagimiui reta mama skuba išeiti iš namų, tačiau prisitaikius prie naujo gyvenimo ritmo, atsistačius po gimdymo ir sustiprėjus mažyliui, vis dažniau norisi pakeisti aplinką, nueiti į svečius, aplankyti tolėliau gyvenančius artimuosius ar net pakeliauti po svečias šalis.

Kodėl gi ne? Žinoma, keliauti su vaiku yra sudėtingiau (jau vien dėl papildomo bagažo), tačiau tinkamai suplanavus kelionę ir jai pasiruošus, tai bus gerokai mažesnis iššūkis nei atrodo. 

Pleiskanų luobelė ant naujagimio galvos

Kartais jau pirmąjį gyvenimo mėnesį, bet dažniau apie 2-3 gyvenimo mėnesį daugelio kūdikių galvytę padengia storas pleiskanų luobas – vadinamoji „lopšio kepurė“. Ji yra yra gelsvų, į žvynelius panašių pleiskanų luobelė ant kūdikio galvos. Ji nėra pavojinga, tačiau didelis šių pleiskanų sluoksnis gali kelti niežulį.

„Lopšio kepurė“ susiformuoja dėl intensyvios riebalinių liaukų veiklos, beveik nuolatinio galvytės trynimo į lovelę, gultuką ir pan, netinkamų higienos priemonių. Ilgainiui ji išnyksta savaime, tačiau galite ją padėti pašalinti pirštais, rankšluosčiu ar minkštu šepečiu pamasažuodama aliejuku pateptą galvytę. 

Sauskelnių dermatitas kūdikiui

Plonytė ir jautri kūdikių odelė yra labai lengvai pažeidžiama, ji ypač dažnai sudirgsta dėl sauskelnių – juk kūdikis su jomis išbūna bene visą parą, o šiluma, drėgmė, trintis, šlapimas bei išmatos ne tik dirgina kūdikio odelę, bet ir yra ypač palanki terpė kenksmingiems mikroorganizmams veistis.

Norint išvengti sauskelnių dermatito reikėtų keisti sauskelnes kūdikiui vos pasituštinus, leisti jam pabūti be sauskelnių. Kartai gali padėti ir sauskelnių rūšies pakeitimas, apsauginio kremo naudojimas. Esant stipriam dermatitui gydytojas gali skirti hormoninius, priešgrybelinius kremus.