Kūdikių ir vaikų atopinis dermatitas (1558)

Atopinis dermatitas (AD) – lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos išsausėjimas, bėrimas ir varginantis niežulys.

Su šia liga susiduria net 20-25% kūdikių ir vaikų, tad tėvams svarbu laiku ją pastebėti bei suteikti pagalbą savo mažyliams.

Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, jis taip pat vadinamas atopine egzema.

Kas dažniausiai suserga atopiniu dermatitu?

Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau – vyresni vaikai. Po penktojo gimtadienio susirgti atopiniu dermatitu tikimybė yra labai maža.

Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Gera žinia yra ta, kad su laiku jos simptomai lengvėja ir pasireiškia rečiau.

Atopinio dermatito simptomai

Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Dažniausiai jį išduoda paraudę kūdikio žandai, smakras.

Pagrindinis atopinio dermatito simptomas – sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Bėrimai gali staiga išnykti ir vėl paūmėti.

Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Kūdikių ir vaikų bėrimai gali būti ypač stiprūs, su pūslelėmis, įtrūkimais, iškiliais šašais.

Bėrimai labai stipriai niežti, vaikas kasosi be atvangos, iki žaizdelių, kyla kasymosi priepuoliai.

Mažyliui augant, dermatito bėrimas gali pažeisti ir kitas vietas: mažyliams iki 3-ejų metų beria ne tik skruostus, bet ir kaktą, ausis, alkūnes, kelius, plaukuotąją galvos dalį.

Vyresniems nei 3-ejų metų vaikams beria kaktą, akių vokus, aplink lūpas, kaklą, sprandą, pakinklius, vidinius alkūnių linkius.

Atopinio dermatito priežastys

Šią ligą, visų pirma, lemia genetinis paveldimumas. Jei vaiko tėvai ar seneliai sirgo ar serga atopiniu dermatitu, šienlige ar astma, vaikas turi didesnę tikimybę turėti lengvesnę ar sunkesnę atopinio dermatito formą.

Taip pat pastebėta, kad atopiniu dermatitu dažniau suserga miestuose (dėl didelio užterštumo) ir aukštesnio socialinio sluoksnio šeimose gyvenantys vaikai (manoma, kad dėl šiai socialinei grupei būdingos perdėtos higienos).

Per dažnai maudomų ir per sterilioje aplinkoje auginamų kūdikių imuninė sistema, galiausiai susidūrusi su aplinkos alergenais, jų visiškai „netoleruoja“, pasireiškia įvairios alerginės reakcijos, gali prasidėti ir atopinis dermatitas.

Žinoma, bloga higiena tikrai nėra išeitis, tačiau perdėtai sterili aplinka vaikams taip pat žalinga.

Pastebima, kad stipresni atopinio dermatito simptomai dažniau kamuoja pieno mišiu, o ne motinos pienu maitinamus kūdikius.

Motinos piene esančios medžiagos, nors ir negarantuoja apsaugos nuo atopinio dermatito, bet palengvina įvairius uždegimus, stiprina vaiko imuninę sistemą (silpna imuninė sistema taip pat yra AD rizikos faktorius).

Atopinio dermatito paūmėjimų priežastys

Pastebima, kad atopinį dermatitą provokuoja daugelis veiksnių:

• nusilpęs imunitetas, ligos, stresas;
• sausas oras;
• temperatūros pokyčiai;
• odą sausinančios prausimosi priemonės;
• dažnas prausimasis, prausimasis šaltu ar karštu vandeniu;
• įvairūs alergenai (maisto produktai, valymo ir higienos priemonės, vaistai ir kt.)
• mikroorganizmai, dulkės;
• gyvūnų kailis, plunksnos;
• cigarečių dūmai;
• odą dirginantys audiniai;
• kietas (daug kalcio karbonato turintis) geriamasis vanduo;

Ką daryti pastebėjus atopinio dermatito požymius

Jei pastebite atopinio dermatito požymius, nenumokite į juos ranka. Atidžiai stebėkite vaiką ir jo organizmo reakciją į įvairius dirgiklius ir veiksnius.

Jų nustatymas ir pašalinimas iš vaiko aplinkos yra vienas iš svarbių žingsnių norint sukontroliuoti atopinio dermatito eigą ir palengvinti nemalonius simptomus.