Kūdikių ir vaikų atopinis dermatitas ir mityba (4)

Specialistai sutaria, kad kūdikių ir vaikų atopinį dermatitą visų pirma lemia paveldimumas, imuninės sistemos būklė.

Tačiau svarbi ir mityba: pastebėta, kad kai kurie maisto produktai gali išprovokuoti atopinio dermatito paūmėjimą.

Tik nereikėtų suprasti klaidingai – maisto produktai nėra pagrindinė atopinio dermatito priežastis, tačiau gali sukelti ar sustiprinti simptomus. Jie gali sukelti alergines (arba pseudoalergines) reakcijas organizme ir išprovokuoti atopinio dermatito paūmėjimą ir pabloginti odos būklę.

Maisto produktai, galintys išprovokuoti atopinį dermatitą

Atopinio dermatito paūmėjimas dėl alergijos vieniems ar kitiems maisto produktams nustatomas maždaug 20–40 % atopiniu dermatitu sergančių vaikų.

Atopinio dermatito paūmėjimą dažniausiai sukelia šie alergenai: tai pienas ir jo produktai, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir jūrų gėrybės, riešutai (ypač žemės riešutai) ir kt. Pavyzdžiui, šokoladas, citrusiniai vaisiai dažniau sukelia dirginimą, o ne tikrąją alergiją.

Tačiau į potencialių provokatorių sąrašą gali patekti ir mažiau tikėtini produktai: ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai, žirniai), pomidorai, vynuogės ir net avokadai.

Atopinį dermatitą provokuojančių maisto produktų nustatymas

Mitybos stebėjimas

Įtarę, kad vienas ar kitas maisto produktas sukelia alergiją ir pablogina vaiko odos būklę, gydytojui rekomendavus ir prižiūrint 2–4 savaitėms pašalinkite jį iš žindančios mamos ir (ar) vaiko valgiaraščio. Jeigu odos būklė pagerėjo, grąžinkite jį į meniu ir stebėkite vaiko odos būklę.

Vėl pradėjus vartoti, pavyzdžiui, kviečius, ir po 1 ar 2 dienų pastebėjus atopinio dermatito paūmėjimą, galima įtarti alergiją kviečiams. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik tyrimus atlikęs alergologas.

Alergologiniai tyrimai

Įtariant alergiją maisto produktams rekomenduojama pasižymėti, ką ir kada valgo žindanti motina ir/ar vaikas, kaip kinta odos būklė – ši informacija bus svarbi norint nustatyti tikslią diagnozę.

Ruošiantis tyrimams nereikėtų atsisakyti konkrečių maisto produktų – alergijai paūmėjus tyrimai bus tikslesni.

Alergologas gali atlikti odos dūrio, o tam tikrais atvejais – ir lopo testus:

• Odos dūrio testas. Atliekant odos dūrio testą į dilbio odą mažyte adatėle užlašinama skirtingų alergenų, tuomet oda lengvai įduriama ir stebima alerginė reakcija. Esant alergijai, jau po 10–15 min. dūrio vieta patinsta, parausta, odą ima niežėti.
• Odos lopo testas. Pečių ar nugaros srityje (viršutinėje dalyje), ant nepažeistos, švarios odos klijuojami specialūs hipoalerginiai pleistrai su kameromis. Kiekvienoje iš kamerų yra skirtingas alergenas. Testų vietos žymimos specialiu odos žymekliu, kad, nuklijavus kameras, būtų galima nustatyti mėginių vietas. Specialūs pleistrai su alergenais ant nugaros paliekami 48 val. Alerginė reakcija vertinama du kartus – po 2 parų nuėmus pleistrą vertinama pirminė odos reakcija, tuomet dar po paros vertinama pakartotinai. Svarbu, kad tyrimo metu nebūtų egzemos arba atopinio dermatito paūmėjimo.

Taip pat verta atlikti ir kraujo tyrimą. Iš venos paimto kraujo serume nustatomi antikūnai, vadinami imunoglobulinais E (IgE). Padidėjęs IgE gali rodyti alerginę reakciją, tačiau diagnozei vien to neužtenka.

Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į alergenus. Dažnai ji susijusi su IgE antikūnais, tačiau vien jų padidėjimo diagnozei nepakanka.

Atopiškos odos būklę pablogina ir pseudoalergija

Reikėtų žinoti, kad maisto produktai gali sukelti ne tik alergines, bet ir pseudoalergines reakcijas. Jie taip pat gali pabloginti atopiškos odos būklę.

Pseudoalerginių reakcijų simptomai tokie patys kaip alerginių reakcijų, tačiau joms pasireiškiant nedalyvauja imuniniai (IgE) mechanizmai.

Pseudoalergines reakcijas ir jų neigiamą įtaką atopiškai odai galime stebėti, tačiau atlikti tyrimai alergijos neparodys.

Tikrąją alergiją gali sukelti tik truputis alergizuojančio maisto, o pseudoalergiją dažniausiai išprovokuoja tik dideli tam tikrų produktų kiekiai.

Pavyzdžiui, net ir braškėms ar citrusiniams vaisiams nealergiškas žmogus, vienu metu suvalgęs labai didelį jų kiekį, gali pastebėti smulkius bėrimus ir patinimus.

Tiesa, pseudoalergiją gali sukelti ne tik maisto produktai, bet ir įvairūs maiste esantys konservantai. Kai kuriais atvejais reakcijas gali sukelti net ir nedideli jų kiekiai, ypač jautresniems asmenims.

Jeigu atlikus tyrimus alergija nebuvo nustatyta, tačiau kyla įtarimų, kad odos būklė suprastėjo dėl tam tikro maisto, galima įtarti pseudoalergiją.

Kaip sergant atopiniu dermatitu koreguoti mitybą?

Jei vaikas serga atopiniu dermatitu, tai nereiškia, kad iš žindyvės maisto raciono ar iš alergiško kūdikio ar vaiko mitybos raciono reikėtų pašalinti visus potencialius alergijos sukėlėjus.

Kaip jau minėta, apie 20–40 % atopiniu dermatitu sergančių vaikų gali būti jautrūs vieniems ar kitiems maisto produktams.

Be priežasties atsisakius šių produktų, vaiko mityba gali tapti skurdesnė, o tai jam gali sukelti stresą (pavyzdžiui, vaiką gali stipriai nuliūdinti draudimas paskanauti mėgstamų sausainių). Stresas taip pat provokuoja atopinį dermatitą.

Tad vadovaukitės sveiku protu: atidžiai stebėkite vaiko odos būklę, identifikuokite alergizuojančius produktus ir apribokite tik jų vartojimą.

Kitus produktus, ypač patenkančius į potencialių alergenų sąrašą, vartokite saikingai net ir tuo atveju, jei neigiamos reakcijos į juos nepastebite.

Svarbi ir sveika mityba: jei žindote, pačios gerkite ir skatinkite vaiką gerti daug vandens (jei kūdikis nežindomas), valgykite šviežią, mažai apdorotą maistą, venkite daug konservantų, dažiklių turinčio maisto, įvairių konservų, rūkytų mėsos gaminių, pusgaminių ir kt.

Atopiškos odos priežiūra

Net ir tiksliai nustatę visus alergiją sukeliančius ir atopinį dermatitą provokuojančius maisto produktus bei juos pašalinę iš kasdienio meniu, nuo atopinio dermatito vaiko neišgydysime.

Atopinį dermatitą provokuoja ne tik maisto produktai, bet ir temperatūros pokyčiai, sausas patalpų oras, odą sausinančios prausimosi priemonės, dažnas prausimasis, per šaltas arba per karštas vanduo, dulkės, paukščių plunksnos ir gyvūnų kailis, stresas ir daugelis kitų veiksnių.

Tad reikėtų stengtis vengti odos būklę bloginančių veiksnių bei kruopščiai prižiūrėti atopiniu dermatitu sergančio vaiko odą.

Būtina pasitarti su gydytoju: jis gali paskirti papildomą medikamentinį gydymą (ypač paūmėjimo metu).