Kurie maisto produktai dažniausiai sukelia alergiją?

Jei jūsų vaiką išbėrė, visų pirma pagalvokite apie pastaruoju metu jo valgytą neįprastą (bet nebūtinai) maistą. Taip pat jei jūsų vaikas vemia, jaučia pilvo dieglius, oda sausėja arba rausta, dažnai kartojasi sloga, vėlgi kalta gali būti alergija maistui, kurią sukėlė iš pirmo žvilgsnio įprasti produktai.

Kodėl atsiranda maisto alergijos? 

Maisto alergijos atsiranda, kai imuninė sistema nekenksmingus maisto baltymus atpažįsta kaip grėsmę ir sukelia imuninį atsaką. IgE antikūnams reaguojant su maistu išskiriami histaminai, dėl kurių vaikui gali pasireikšti įvairūs alergijos simptomai.

Kokie alergijos simptomai pasireiškia vaikams?

Alergijos simptomai gali būti įvairūs: nuo lengvo niežulio iki gyvybei pavojingos anafilaksijos.

Pavyzdžiui, vaikams gali pasireikšti dilgėlinė, bronchinė astma, burnos niežėjimas, kvėpavimo sutrikimai, skrandžio skausmai, vėmimas ir (arba) viduriavimas ir kitos reakcijos. 

Kokie maisto produktai dažniausiai sukelia alergiją?

Tyrimais nustatyta, kad 90 % alerginių reakcijų sukelia vos 9 maisto produktai: pienas, kiaušiniai, žemės ir kiti riešutai, kviečiai, sojų produktai, žuvis, vėžiagyviai ir sezamo sėklos.

Pagrindinis būdas suvaldyti maisto alergiją – vengti ją sukeliančio maisto.

Tiesa, kai kurios alergijos laikui bėgant yra linkusios išnykti savaime, tad jei vaikui ankstyvame amžiuje pasireiškė ne itin stipri alerginė reakcija (pavyzdžiui, dilgėlinė ar kitoks bėrimas), verta kurį laiką palaukti ir vėl pabandyti į mitybą įvesti alergizavusį maisto produktą. 

Žemės riešutai

Alergija žemės riešutams – gana dažna ir gali sukelti pavojingas organizmo reakcijas. Tai bene dažniausia vaikų alergija, tačiau apie 20 % atvejų ji išnyksta paauglystėje.

Tiesa, dažniausiai alergija žemės ir kitų rūšių riešutams yra išskiriamos, nes žemės riešutai yra laikomi ankštiniais augalais.

Manoma, kad apie 40 % žmonių, alergiškų žemės riešutams, taip pat yra alergiški bent vienai kitų riešutų rūšiai.

Žemės riešutų alergijos priežastys nežinomos, tačiau manoma, kad riziką didina paveldimumas.

Pagrindinis šios alergijos gydymo būdas – imunoterapija, taip pat žemės riešutų laikantis tam tikrų rekomendacijų patartina duoti kūdikiams: lėtai ir ilgą laiką pratinantis prie šių produktų gali sumažėti atsitiktinio anafilaksinio šoko rizika.

Kitų rūšių riešutai

Alergija gali pasireikšti ir kitiems (t. y. ant medžių augantiems) riešutams bei sėkloms. Ši alergija – taip pat gana dažna, ją turi iki 3 % žmonių.

Kelios dažniausiai alergiją sukeliančių riešutų rūšys:

• Bertoletijos;
• Migdolai;
• Anakardžiai;
• Makadamijų riešutai;
• Pistacijos;
• Graikiniai riešutai;
• Kedrinės pinijos.

Žmonėms, kurie yra alergiški vienos kurios nors rūšies riešutams, patartina vengti visų riešutų ir maisto produktų, pagamintų iš jų, pavyzdžiui, riešutų sviesto ir aliejaus. Alergija vienos rūšies riešutams didina alergijų ir kitų rūšių riešutams riziką.

Ši alergija dažniausiai tęsiasi visą gyvenimą: ją išauga tik 10 % žmonių.

Karvių pienas

Alergija karvių pienui yra viena labiausiai paplitusių tarp kūdikių ir mažų vaikų (2–3 % populiacijos). Tačiau gera žinia – jog šią alergiją išauga 90 % vaikų iki 3 metų.

Vienintelis gydymo būdas – vengti visų rūšių pieno produktų: sūrio, sviesto, jogurto, grietinėlės, ledų ir t. t. Alergiškus kūdikius auginančioms žindančioms mamoms taip pat gali tekti iš mitybos raciono išbraukti visus pieno produktus.

Kiaušiniai

Alergija kiaušiniams – antra pagal dažnumą maisto alergijų skalėje. Vaikai gali būti alergiški tik kiaušinių baltymui, bet ne tryniui, ir atvirkščiai, nes pastarųjų sudėtis šiek tiek skiriasi.

Pagrindinis gydymo būdas – rinktis produktus be kiaušinių. Tiesa, nebūtina atsisakyti visų produktų: nemažai alergiją kiaušiniams turinčių vaikų gali vartoti produktus, kurių sudėtyje yra termiškai apdorotų kiaušinių. Kiaušinius kaitinant gali pakisti alergiją sukeliančių baltymų forma, todėl organizmas gali nepalaikyti jų kenksmingais.

Šią alergiją išauga net iki 68 % vaikų. Procesą kai kuriais atvejais galima paspartinti duodant vaikams kepinių, kurių sudėtyje yra kiaušinių, tačiau būtina pasitarti su gydytoju alergologu.

Kviečiai

Alergija kviečiams – tai organizmo alerginė reakcija į vieną iš šimtų kviečiuose esančių baltymų. Ji dažniau pasitaiko vaikams, daugelis ją išauga dar iki 10-ojo gimtadienio.

Alergijos kviečiams simptomai gali būti panašūs į celiakijos ar maisto netoleravimo. Celiakiją sukelia nenormali reakcija į glitimą – baltymą, kuris taip pat aptinkamas kviečiuose.

Alergiški asmenys neturėtų vartoti pačių kviečių, tačiau organizmas gali toleruoti kitų rūšių grūdų glitimą.

Sojos

Alergiją sukelia sojų pupelėse esantis baltymas. Ši alergija pasireiškia iki 0,5 % kūdikių ir vaikų iki 3 metų. Statistikos duomenimis, alergiją išauga maždaug 70 % vaikų. Alergijos simptomai gali būti įvairūs: odos niežulys, dilgčiojimas, bėrimas, astma, kvėpavimo sutrikimai, o anafilaksinis šokas yra retesnis.

Alergiją sukelia ir dažnai vartojami produktai, pavyzdžiui, sojų gėrimai ar padažas. Sojų yra daugelio maisto produktų sudėtyje, tad būtina atidžiai skaityti etiketes.

Vėžiagyviai

Tipiniai alergiją sukeliantys produktai yra krevetės, vėžiai, omarai, kalmarai, jūrų šukutės ir kt. Alergiją vėžiagyviams dažniausiai sukelia baltymas tropomiozinas.

Alergija sudėtingiau valdoma dėl to, kad net ir termiškai apdorojant baltymo alerginės savybės nesumažėja, vaikai jos neišauga. Beje, alerginė reakcija gali kilti net ir įkvėpus gaminamo maisto, kuriame yra vėžiagyvių, garų.

Žuvys

Skirtingai nuo kitų maisto alergijų, įprastai pasireiškiančių vaikystėje, iki 40 % žmonių, alergiškų žuvims, simptomus pradeda jausti tik suaugę.

Alerginės organizmo reakcijos gali būti sunkios. Pagrindiniai simptomai yra vėmimas ir viduriavimas, kartais gali pasireikšti anafilaksinis šokas.

Alergijos žuvims nereikėtų painioti su organizmo reakcija į žuvyse esančius teršalus ar toksinus.

Sezamo sėklos

Ši alergija – tai imuninės sistemos reakcija į sezamų sėklose esančius baltymus. Tyrimų duomenimis, alergija sezamų sėkloms gali pasireikšti iki 17 % vaikų, kuriems pasireiškia alergija žemės ir kitų rūšių riešutams.

Alergiškų vaikų tėvams reikėtų būti itin atsargiems, nes sezamų sėklyčių dedama į kepinius, padažus, rytietiškus patiekalus ir kt.

Kai kuriose šalyse visi produktai, kurių sudėtyje yra sezamų, turi būti specialiai ženklinami.

Kiti dažnesni alergenų turintys produktai

Iš viso yra apie 170 maisto produktų, galinčių sukelti alergines reakcijas. Dažniau minimi yra šie:

• Citrusiniai vaisiai;
• Braškės;
• Persikai;
• Bananai;
• Kiviai;
• Pasifloros;
• Avokadai;
• Salierai;
• Česnakai;
• Linų sėmenys;
• Garstyčių sėklos;
• Anyžiai;
• Medus ir kt.

Mitybos dienoraštis alergiškiems vaikams

Pastebėjus alergijos požymių, reikėtų kreiptis į gydytoją. Jei diagnozė pasitvirtina, gydytojas gali rekomenduoti kasdien pildyti mitybos dienoraštį.

Į mitybos dienoraštį būtina įrašyti:

• Produktų pavadinimus ir tikslų suvartotą jų kiekį;
• Datą ir laiką, kada produktai buvo vartoti;
• Pagrindinius ingredientus (ypač jei tai sudėtinis patiekalas);
• Produkto paruošimo būdą;
• Kaip produktas buvo laikomas prieš paruošimą;
• Kokia reakcija (ar jos nebuvo) pasireiškė vartojus konkretaus produkto.

Davus kūdikiui ar vaikui alergijų riziką didinančio maisto reikėtų atidžiai stebėti jo savijautą ir organizmo reakciją į vartojamus produktus.

Įtariant alerginę reakciją konkrečiam maisto produktui, iki konsultacijos su gydytoju vaikeliui jo nereikėtų duoti.

Nauji produktai turėtų būti įvedami po vieną, mažais kiekiais ir palaipsniui, stebint galimas reakcijas.

Taip pat skaitykite:
Kūdikio primaitinimas kietu maistu6

Kada pasireiškus alergijai reikia skubiai kreiptis į medikus?

Anafilaksija yra sunki, gyvybei pavojinga reakcija į alergeną. Būtina kviesti greitąją pagalbą, jei po valgio pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:

• Staiga patino burna, lūpos, gerklė ar liežuvis;
• Staiga išbėrė;
• Pasireiškė dusulys, švokštimas ar oro trūkumas;
• Kvėpavimas – labai dažnas;
• Sutriko rijimas;
• Staiga pradėjo svaigti galva;
• Oda, liežuvis ar lūpos pamėlynavo arba išblyško;
• Pacientas nereaguoja, pavyzdžiui, jam sunku pakelti galvą;
• Alpimas;
• Sąmonės netekimas.

Jeigu vaikui pasireikšė anafilaksija, būtina tiksliai išsiaiškinti, koks produktas sukėlė tokią audringą organizmo reakciją ir informuoti artimiausią vaiko aplinką - visus jį prižiūrinčius suaugusiuosius, ugdymo įstaigą ir pan.