Celiakija ir gliuteno netoleravimas (42)

Celiakija (gliuteninė enteropatija) – tai genetinė autoimuninė liga, įgimtas maisto medžiagų pasisavinimo bei žarnyno veiklos sutrikimas, kurio būdingiausias požymis – gliuteno (glitimo) netoleravimas. Gliutenas yra baltymas, aptinkamas maisto produktuose, kurių sudėtyje yra kviečių, miežių ar rugių (arba šių javų pėdsakų).

Sergant celiakija vartojamas gliutenas plonajame žarnyne sukelia imuninį atsaką į gliuteno baltymą. Laikui bėgant dėl to pažeidžiama plonosios žarnos gleivinė, trikdomas maisto medžiagų įsisavinimas – ši būklė vadinama malabsorbcija (malabsorbcijos sindromu).

Dėl žarnyno pažeidimų, kuriuos lemia celiakija, asmuo jaučia nuovargį, viduriuoja, jam pučia pilvą, pradeda kristi svoris, gali prasidėti anemija. Negydoma celiakija gali sukelti rimtų komplikacijų.

Vaikams diagnozuota malabsorbcija gali turėti įtakos augimui, vystymuisi, taip pat vaikas gali skųstis virškinimo sutrikimais.

Svarbu žinoti, kad bene vienintelis celiakijos gydymo būdas – begliutenė dieta. Ji padeda suvaldyti celiakijos simptomus, normalizuoti žarnyno veiklą ir gyventi normalų gyvenimą.

Celiakijos paplitimas visoje populiacijoje – apie 1 proc.

Celiakijos simptomai

Celiakijos simptomai gali būti skirtingi. Dažnai vienokie simptomai pasireiškia vaikams, o kitokie – suaugusiesiems.

Celiakijos simptomai vaikams

Celiakija sergantys vaikai dažniau nei suaugusieji patiria virškinimo problemų, o tipiniai celiakijos simptomai yra šie:

• Pykinimas ir vėmimas;
• Patinęs pilvas;
• Vidurių užkietėjimas;
• Dujų kaupimasis, pilvo pūtimas;
• Blyškios, nemalonaus kvapo išmatos.

Dėl celiakijos organizmas negeba (prasčiau geba) įsisavinti maisto medžiagų, todėl gali pasitaikyti ir šių simptomų:

• Kūdikiai gali priaugti mažai svorio;
• Galimas svorio kritimas;
• Gali būti pažeidžiamas dantų emalis;
• Anemija;
• Irzlumas;
• Mažesnis ūgis;
• Vėluojantis lytinis brendimas;
• Neurologiniai sutrikimai – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, mokymosi sutrikimai, galvos skausmas, raumenų koordinacijos stoka ir traukuliai.

Celiakijos simptomai suaugusiems žmonėms

Dažniausia suaugusiems žmonėms pasireiškia šie celiakijos simptomai:

• Viduriavimas;
• Nuovargis;
• Svorio kritimas;
• Dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas;
• Pilvo skausmai;
• Pykinimas ir vėmimas;
• Vidurių užkietėjimas.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie celiakijos simptomai nebūtinai yra susiję su virškinimo sistema. Pavyzdžiui, sergant celiakija gali sumažėti kaulų tankis, pasitaikyti bėrimų (Diuringo pūslelinis dermatitas), burnos opų, kamuoti galvos, sąnarių skausmai, galimi nervų sistemos pažeidimai, padidėjęs kepenų fermentų kiekis, suprastėjęs blužnies funkcionavimas ir kt.

Celiakijos diagnozavimas

Celiakija diagnozuojama pirmiausia atsižvelgiant į klinikinius simptomus.

Po to atliekamas serologinis kraujo tyrimas. Jį atlikus nustatomi celiakijai būdingi antikūnai antigliadinas, antiendomizinas ir kt. Iš kraujo galima aptikti antikūnus prieš IgA arba IgG klasės gliadiną, endomiziumo antikūnus (EMA) ir antikūnus prieš audinių transgliutaminazę.

Diagnozei patvirtinti kartais atliekama ir endoskopija imant plonosios žarnos gleivinės biopsiją.

Dažniausiai vaikams ir kūdikiams celiakijai diagnozuoti užtenka tik kraujo tyrimo.

Kada galima įtarti, kad kūdikis ar vaikas kenčia dėl celiakijos?

Celiakija dažniausia pasireiškia kūdikiams nuo 6 mėn. bei vaikams iki 2 m.

Iki 6 mėn. kūdikius auginantys tėvai gali būti ramūs: per motinos pieną gliutenas neperduodamas, jo nėra ir daugelio pieno mišinių sudėtyje. Įprastai celiakija „išlenda“ kūdikį pradėjus primaitinti kietu maistu – grūdų košėmis, užkandžiais (sausainiais, trapučiais) ir kitais gliuteno turinčiais produktais (t. y. maistu, kurio sudėtyje yra kviečių, rugių ir miežių). Tuo metu pasireškia ir dalis minėtųjų simptomų.

Beje, svarbu žinoti, kad celiakija gali pasireikšti ir vėliau, ne tik kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje.

Kada įtariant celiakiją reikėtų kreiptis į gydytoją?

Pasikonsultuoti su gydytojais reikėtų, jei:

• Vaikas yra išblyškęs;
• Vaikas yra irzlus;
• Sulėtėjo augimas;
• Matyti atsikišęs pilvukas;
• Išmatos staiga tapo itin nemalonaus kvapo, stambios.

Prieš pradedant taikyti begliutenę dietą, pirmiausia reikia pasitarti su specialistais. Beje, iki tyrimo reikėtų maitintis įprastai: kasdieniame racione nesumažinkite gliuteno turinčių produktų kiekio ar apskritai neatsisakykite šių produktų. Tai gali iškraipyti tyrimo rezultatus.

Celiakijos gydymas

Vaistų, padedančių kovoti su celiakija ar ją įveikti, nėra. Vienintelis gydymo būdas – dieta be gliuteno. Tai reiškia, kad racione turės nelikti jokių produktų, kurių sudėtyje yra kviečių, miežių ar rugių. Reikės įgusti atidžiai skaityti produktų etiketes ir ieškoti užrašo „be gliuteno“ arba pasidomėti, ar į gaminamą produktą negalėjo jo patekti: net ir itin maži šio baltymo kiekiai gali paskatinti ligą atsinaujinti.

Celiakija sergantiems vaikams ir suaugusiesiems negalima valgyti šių produktų:

• Duonos, kviečių makaronų, kvietinių, miežinių ir ruginių dribsnių bei sausų pusryčių;
• Sausainių, pyragų, biskvitų ir kitų iš grūdų gamintų saldumynų;
• Majonezo, garstyčių, sojų padažo;
• Dalies konservuotų padažų ir kt.

Sergant celiakija suprastėja įvairių maisto medžiagų įsisavinimas, tad vertėtų periodiškai atlikti tyrimus ir įsitikinti ar nestokojate svarbių maisto medžiagų. Sergantieji celiakija dažniausiai stokoja šių maisto medžiagų: geležies, kalcio, magnio, vitamino D, cinko, folio rūgšties, vitamino B12 ir kt.

Celiakija ir gliuteno netoleravimas - ne tas pats

Celiakija kartais painiojama su gliuteno netoleravimu, tačiau tai nėra tas pats. Gliuteno netoleravimas medikų yra vadinamas neceliakiniu jautrumu gliutenui. Gliuteno netoleravimas yra dažnesnis nei celiakija. Celiakijos paplitimas visoje populiacijoje – apie 1 proc., gliuteno netoleravimo - 5-6 proc.

Celiakijos ir gliuteno netoleravimo simptomai yra panašūs, t.y. tiek sergantieji celiakija, tiek ir kenčiantys nuo neceliakinio jautrumo gliutenui jautriai reaguoja į gliuteną. Skirtumas tas, kad sergančiųjų celiakija organizmas į net ir nedidelius gliuteno pėdsakus reaguoja labai audringai, simptomai yra intensyvūs, ilgai užsitęsia, dažniau vargina ne tik virškinimo sutrikimai, bet ir pilvo, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, įvairių maisto medžiagų stoka.

Gliuteno netoleruojantys arba turintys neceliakinį jautrumą gliutenui pavartoję gliuteno turinčių produktų skundžiasi virškinimo sutrikimais: viduriavimu, pykinimu, pilvo pūtimu, dujų susikaupimu, vidurių užkietėjimu, nuovargiu ir kt. Šie virškinimo sutrikimai yra nemalonūs ir varginantys, tačiau ne tokie intensyvūs kaip celiakijos atveju.

Gliuteno netoleravimo, skirtingai nei celiakijos, negalima nustatyti atliekant serologinį kraujo tyrimą ar plonosios žarnos gleivinės biopsiją, nes netoleruojant glitimo antikūnai nesusidaro ir gleivinė nėra pažeidžiama. Jeigu atlikus šiuos tyrimus yra atmetama celiakijos diagnozė, bet žmogus vis tiek jaučia nemalonius simptomus, galima įtarti gliuteno netoleravimą.

Įtarus, kad žmogus netoleruoja gliuteno reikėtų bent 2-3 savaitėms atsisakyti gliuteno turinčių produktų - įprastai tokio laiko pakanka, kad nemalonūs simptomai išnyktų.

Gliuteno netoleruojantiems žmonėms, kaip ir serganiems celiakija, tenka laikytis begliutenės dietos, tačiau dažniausiai nebūtina to daryti labai griežtai. Įprastai pakanka dėmesingai prižiūrėti mitybą, kuriam laikui visiškai atsisakyti, o vėliau tik griežčiau riboti suvartojamo gliuteno kiekį.