Anemija (mažakraujystė) (10)

cawee | Shutterstock.com

Anemija (mažakraujystė) yra patologinė būklė, kuomet organizme yra per mažai eritrocitų ir/ arba hemoglobino.

Sergant mažakraujyste deguonis pernešamas ne taip efektyviai, todėl žmogui silpna, kamuoja kiti nemalonūs simptomai, o ilgainiui gali sutrikti organų ir jų sistemų veikla.

Anemijos priežastys ir tipai

Anemiją galima suskirstyti įvairiai, pavyzdžiui, pagal eritrocitų dydį, hemoglobino koncentraciją, kraujodaros aktyvumą, tačiau dažniausiai naudojamas ir sergantiesiems lengviausiai suprantamas skirstymas pagal anemijos atsiradimo priežastis.

Šis skirstymas taip pat nėra absoliutus, nes neretai anemiją lemia ne viena priežastis, o jų kompleksas.

Anemijos tipai pagal priežastį:

• Anemija dėl kraujo netekimo (hemoraginė anemija) išsivysto žmogui stipriai susižeidus ir labai kraujuojant, esant vidiniam kraujavimui (vidinis kraujavimas gali kilti dėl įvairių ligų ir būklių, pavyzdžiui, žarnų erozijos, skrandžio opos), moterims – dėl labai gausių mėnesinių ir kt.
• Anemija dėl nepakankamos, sumažėjusios eritrocitų gamybos kaulų čiulpuose. Šio tipo anemija išsivysto dėl geležies stokos (anemija dėl geležies trūkumo yra labiausiai paplitusi pasaulyje), vitamino B12, folinės rūgšties trūkumo, taip pat dėl paveldimų kraujo ligų, lemiančių hemoglobino sintezės sutrikimus (talasemija), vėžinių susirgimų ir kt.
• Anemija dėl padidėjusio eritrocitų skaidymo (hemolizės) siejama su genetinėmis ligomis (pvz., pjautuvinė anemija, dar vadinama siklemija); infekcijomis (pvz., maliarija); autoimuninėmis ligomis ir kt.

Kas dažniausiai serga anemija?

Skirtingų anemijos tipų ir priežasčių yra labai daug, todėl anemija gali sirgti bet kuris žmogus. Manoma, kad net 25% viso pasaulio populiacijos serga anemija.

Anemija dažniau serga moterys, ypač nėštumo laikotarpiu (yra išskiriama nėščiųjų anemija, kuri siejama su įvairiais organizmo pokyčiais nėštumo metu, pvz., kraujo tūrio padidėjimu).

Anemija dažniau nustatoma mažiems vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus bei įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Įvairūs socialiniai faktoriai (skurdas, menka arba nepilnavertė mityba) ir žalingi įpročiai (visų pirma, alkoholizmas) padidina anemijos riziką.

Pasaulyje yra ir kitų, išskirtinių atvejų, pavyzdžiui, geno mutacijos nulemta pjautuvinė anemija (siklemija). Ja serga žmonės, gyvenantys regionuose, kuriuose yra paplitusi maliarija. Turintys šią geno mutaciją, nors ir serga pjautuvine anemija, yra atsparesni maliarijai, didesnė šių žmonių dalis išgyvena ir šią geno mutaciją bei jos nulemtą anemiją perduoda vaikams.

Anemijos simptomai

Anemija, kad ir kokia būtų jos priežastis ar tipas, sukelia panašius simptomus:

• Silpnumo jausmas, energijos trūkumas;
• Krūtinės skausmas;
• Galvos skausmas;
• Tirpstančios ir šąlančios galūnės;
• Svaigulys;
• Slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai;
• Greitas ar neritmingas širdies plakimas;
• Sunkus kvėpavimas;
• Blyški, sausa, pleiskanojanti oda.

Kai kurie anemijos tipai pasižymi specifiniais simptomais. Pavyzdžiui, sergant dažniausiai pasitaikančia geležies stokos anemija, gali pasireikšti neramių kojų sindromas.

Sergantiesiems geležies stokos anemija taip pat pasireiškia koilonichija – nagai tampa ploni, trapūs, šaukštelio formos, t.y. išgaubti.

Anemijos nustatymas (diagnozė)

Pažengusią anemiją diagnozuoti nėra sudėtinga – atlikus paprastą kraujo tyrimą galima nustatyti hemoglobino koncentraciją, eritrocitų skaičių, formą, dydį.

Svarbu turėti mintyje, kad hemoglobino kiekis kraujyje net ir dienos eigoje gali svyruoti, be to, hemoglobinas būna akivaizdžiai per žemas, kai anemija jau būna įsisenėjusi.

Todėl, jaučiant anemijos požymius, rekomenduojama atlikti feritino – baltymo, be kita ko geriausiai parodančio geležies atsargas organizme – tyrimą. Jei feritino lygis bus žemas, bus galima įtarti geležies stokos anemiją, net jei hemoglobino lygis bus normos ribose.

Siekiant išsiaiškinti anemijos priežastis, neretai prireikia papildomų tyrimų, pavyzdžiui, norint nustatyti, ar anemija kilo ne dėl vitamino B12 ar folinės rūgšties trūkumo, gali būti tiriama šių medžiagų koncentracija kraujyje.

Anemijos gydymas

Anemijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Jeigu anemijos priežastis – liga ar kita organizmo būklė, svarbu ne tik „atstatyti“ normalius kraujo rodiklius, bet ir išgydyti pagrindinę ligą (pavyzdžiui, vidinį kraujavimą sukėlusią skrandžio opą), antraip anemijos gydymas neturės jokios prasmės.

Anemijos gydymas yra ilgas procesas. Dažniausiai pasitaikančios geležies stokos anemijos medikamentinis gydymas vartojant geležies preparatus trunka kelis mėnesius, nes žmogaus organizmas geležį pasisavina sunkiai. Be to, svarbu ne tik normalizuoti kraujo rodiklius, bet ir sukaupti geležies atsargas organizme, todėl preparatai kurį laiką vartojami net ir tuomet, kai tyrimai rodo pakankamą hemoglobino bei eritrocitų kiekį.

Geležies preparatus svarbu vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, nes nuo to priklauso geležies pasisavinimas bei šalutiniai poveikiai. Pavyzdžiui, vartojant geležies preparatus dažnai rekomenduojama gerti daugiau vandens ir valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius.

Anemija ir mityba

Susirgus anemija svarbu ne tik vartoti gydytojo paskirtus vaistus, bet ir atsakingiau įvertinti savo mitybą. Anemija sergantiems rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau (bent 5 kartus per dieną).

Rekomenduojama valgyti daug geležies turinčius maisto produktus, visų pirma, galvijų kepenis (kepenys, ypač didesnėmis dozėmis, nėra tinkamos nėščiosioms. Kepenyse yra labai daug vitamino A, o jis kenksmingas besivystančiam vaisiui) ir kitus subproduktus, mėsą, kiaušinius, riebią žuvį ir ikrus.

Augaliniame maiste, pavyzdžiui, žalialapėse daržovėse (salotose, gražgarstėse, mangolduose ir kt.), mėlynėse, figose, kruopose (grikiuose, avižose, sorose ir kt.), ankštiniuose (pupose, lęšiuose, avinžirniuose ir kt.) taip pat nemažai geležies, tačiau ji pasisavinama sunkiau.

Geležies pasisavinimą palengvina vitaminas C, tad nepamirškite valgyti vaisių (ypač citrusinių) ir uogų, paprikų, kopūstų.

Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, špinatai, sojos ir jų produktai. Šių gėrimų ir maisto produktų nevartokite su tais, kuriuos valgote siekdami gauti geležies.

Anemijos komplikacijos

Pradėjus gydymą ir laikantis gydytojo rekomendacijų, anemija sergančio žmogaus būklė po truputį ima gerėti. Įprastai su komplikacijomis susiduriama, jeigu ilgai nepavyksta nustatyti tikslios anemijos priežasties, jeigu nesuteikiamas reikiamas gydymas arba jeigu pacientas nesilaiko gydytojo rekomendacijų.

Užsitęsus anemijai širdžiai tenka intensyviai dirbti, stengiantis kompensuoti deguonies stoką. Anemija padidina stenokardijos priepuolių (skausmas širdies plote, krūtinėje) ir infarktų riziką.

Ilgalaikė deguonies stoka siejama su nusilpusiu imunitetu, suprastėjusia smegenų veikla, emociniais sutrikimais, nemiga.

Anemija nėštumo metu padidina persileidimo, priešlaikinio gimdymo ir įvairių pogimdyminių komplikacijų riziką.

Anemija sergantys vaikai auga lėčiau, sunkiau priauga svorio, dažniau turi mokymosi sunkumų, sutrinka jų raida, pažintinės funkcijos.