Nėščiųjų anemija (mažakraujystė nėštumo metu) (210)

aslysun | Shutterstock.com

Nėščiųjų anemija yra eritrocitų ir/ ar hemoglobino sumažėjimas, susijęs su įvairiais pokyčiais, vykstančiais moters organizme nėštumo metu.

Ši patologinė būklė yra pavojinga, nes ji padidina persileidimo, priešlaikinio gimdymo ir įvairių pogimdyminių komplikacijų riziką.

Nėščiųjų mažakraujystės priežastys

Yra labai daug skirtingų anemijos tipų, kuriuos lemia įvairios priežastys. 80-90% atvejų, anemija nėštumo metu yra siejama su geležies trūkumu, todėl ji vadinama geležies stokos anemija.

Geležies nėščiosioms labiausiai trūksta dėl to, kad organizme net 50% padidėja kraujo tūris. Jeigu moters organizmas neturėjo pakankamai geležies atsargų, susergama anemija.

Dažniausios priežastys dėl kurių moters organizmas nėra sukaupęs geležies atsargų:

• Su maistu gaunama nepakankamai geležies;
• Lėtinės infekcijos ir susirgimai;
• Vidinis kraujavimas dėl įvairių ligų, patologijų (pavyzdžiui, dėl skrandžio opos);
• Virškinimo sistemos patologijos, ligos, su nėštumu siejamas vėmimas;
• Folio rūgšties ir/arba vitamino B12 stoka;
• Trumpas laikotarpis tarp dviejų nėštumų arba daugiavaisis nėštumas;
• Iki nėštumo buvusios labai gausios mėnesinės.

Kiek nėščiųjų suserga anemija?

Pasaulyje geležies stokos anemija yra nustatoma 30-40% besilaukiančiųjų. Didžiausias nėščiųjų anemijos dažnis yra besivystančiose, skurdžiose šalyse, kuriose tinkama medicininė priežiūra yra sunkiau prieinama, ten net iki 80% nėščiųjų pasireiškia geležies stokos anemija.

Lietuvoje anemijos rodikliai tarp nėščiųjų nėra tokie gąsdinantys – nėščiųjų anemija nustatoma 13-15% moterų.

Nėščiųjų anemijos simptomai

Nėščiųjų anemijos simptomai nėra išskirtiniai, jie yra tokie patys, kaip ir bet kurios kitos anemijos atveju:

• Silpnumas, vangumas, energijos stoka;
• Blyški, net melsva, sausa, pleiskanojanti oda;
• Galvos svaigimas;
• Krūtinės ir galvos skausmas;
• Tirpstančios ir šąlančios galūnės;
• Greitas ar neritmingas širdies plakimas;
• Greitas, sunkus kvėpavimas;
• Neramių kojų sindromas (nevalingas kojų trūkčiojimas, dilgčiojimas, deginimas kojose);
• Stipriai nusilpę plaukai, nagai, neįprasti jų išvaizdos pokyčiai.

Nėščiųjų anemijos nustatymas (diagnozė)

Nėščiųjų (kaip ir bet kuri kita) anemija yra nustatoma, atlikus kraujo tyrimą. Jis paprastai atliekamas pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir vėliau kartojamas 28-32 nėštumo savaitę. Tyrimas gali būti atliekamas ir dažniau, tačiau dėl kiekvieno konkretaus atvejo, tyrimų ir jų dažnio reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą. Po gimdymo anemija yra nustatoma, jeigu hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 100 g/l.

Nėščiųjų anemijos gydymas

Anemija yra gydoma geležies preparatais. Jie įprastai skiriami, jeigu feritino, parodančio geležies atsargas organizme, yra mažiau nei 30 μg/l (norma yra nuo 50 μg/l iki 150 μg/l).

Svarbu pabrėžti, kad geležies preparatai būtini, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas organizme. Nustačius anemiją, nepakanka sureguliuoti mitybą ir/ar geležies preparatus vartoti labai trumpai, nereguliariai, nes geležis pasisavinama sunkiai ir jos atsargas atstatyti užtrunka.

Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės (II) geležies druskų preparatai. Šie preparatai gali būti sudėtiniai, t.y. jų sudėtyje be geležies druskų, taip pat gali būti folio rūgšties, geležies įsisavinimą palengvinančio vitamino C.

Vartojant geležies preparatus labai svarbu laikytis tikslių gydytojo nurodymų, nes nuo to priklauso geležies įsisavinimo efektyvumas ir šalutiniai poveikiai.

Geriamuosius geležies preparatus įprastai rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis. Kitus vaistus ar maisto papildus, jeigu juos vartojate, reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos. Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius. Žinoma, konkrečias taisykles ir patarimus turėtų suteikti gydytojas arba vaistininkas, atsižvelgęs į pasirinktą vaistinį preparatą.

Jeigu geležies preparatai nėra veiksmingi, galima įtarti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumą, uždegimą, infekciją, vėžinius susirgimus, inkstų funkcijos sutrikimus, vidinį kraujavimą ir kt. Kiekvienu konkrečiu atveju gydytojas turėtų priimti sprendimą dėl papildomų tyrimų ir gydymo.

Kraštutiniais atvejais ir tik jeigu geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas jau yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Šių preparatų šalutiniai poveikiai stiprūs, todėl reikia įvertinti naudos ir žalos santykį nėščiajai ir jos vaisiui. 

Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos. Tai procedūra, kurios metu specialiai paruošti eritrocitai sulašinami į veną.

Pilnavertės mitybos svarba nėštumo metu

Nėštumo metu geležies poreikis padidėja 2-3 kartus, todėl, net jeigu moteris neturi jokių nusiskundimų ir neserga anemija, mityba nėštumo metu turi būti subalansuota, svarbu stengtis gauti daugiau geležies su maistu. Žinoma, jeigu nustatoma anemija, pilnavertė mityba ir ypatingas dėmesys geležiai yra dar svarbesni.

Maisto produktuose esančią geležį žmogaus organizmas pasisavina gan sunkiai, geriau pasisavinama geležis iš gyvūninių maisto produktų. Daugiausiai geležies yra galvijų ir paukščių kepenyse, tačiau jų nėštumo metu geriau vengti. Kepenyse taip pat yra daug vitamino A, kuris žalingas besivystančiam vaisiui.

Siekiant su maistu gauti daugiau geležies nėštumo metu galima valgyti galvijų inkstus, liežuvį, jautieną ir kitą mėsą, žuvį ir jūros gėrybes, sraiges, kiaušinius (ypač trynius).

Geležis iš augalinės kilmės produktų pasisavinama sunkiau, tačiau nemažas jos yra datulėse, kukurūzuose, kruopose (avižinėse, miežinėse, grikių, perlinėse ir kt.), duonoje, ankštiniuose (pupelėse, lęšiuose, avinžirniuose ir kt.), žalialapėse daržovėse (salotose, gražgarstėse, mangolduose ir kt.)

Geležies pasisavinimą palengvina vitaminas C, todėl valgykite citrusinius ir kitokius vaisius, uogas, paprikas, kopūstus (ypač, jeigu esate vegetarė arba veganė).

Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai. Šių gėrimų ir maisto produktų nevartokite su tais, kuriuos valgote siekdami gauti geležies.

Nėščiųjų anemijos komplikacijos

Nėščiųjų anemija yra pavojinga tiek joms pačioms, tiek ir vaisiui. Anemija sergančiųjų nėščiųjų imunitetas nusilpsta, jos dažniau „pasigauna“ įvairias infekcijas. Užsitęsęs nuovargis, silpnumas, vangumas neigiamai veikia moters nervinę sistemą, ji jaučiasi prislėgta, nerami, sutrinka jos emocinė būklė, kartais net ir sumenksta pažintiniai gebėjimai.

Jeigu geležies stoka yra labai didelė, nustatoma sunki anemija, padidėja priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo, priešlaikinės placentos atšokos ir nukraujavimo gimdymo metu rizika.

Nėščiųjų anemija didina tikimybę, kad naujagimis taip pat sirgs geležies stokos anemija pirmuosius 3 savo gyvenimo mėnesius. O tai, savo ruožtu, susiję su lėtesne psichomotorine ir/ar protine raida, blogesniais socialiniais, emociniais įgūdžiais bei galimai įvairiomis ligomis suaugus.

Per didelis hemoglobino kiekis žalingas

Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus. Hemoglobino perteklius yra lygiai taip pat žalingas, kaip ir jo stoka.

Nustatyta, kad ne tik per mažas, bet ir per didelis hemoglobino kiekis yra susijęs su per mažu naujagimio svoriu.

Per didelis hemoglobino kiekis 13-19 nėštumo savaitėmis taip pat siejamas vaisiaus žūties, vaisiaus augimo sulėtėjimo, priešlaikinio gimdymo, motinos hipertenzijos (aukšto kraujo spaudimo) ir visų su tuo susijusių komplikacijų rizika.

Laisvos geležies perteklius audiniuose yra siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą. Placentos pažeidimai, savo ruožtu, gali iššaukti priešlaikinį gimdymą, yra didesnis pavojus, kad vaisius vystysis lėčiau, o gimęs vaikas turės fizinių negalių, intelekto ar emocinių sutrikimų.