Dilgėlinė – nemaloni, bet kontroliuojama liga (31)

MH-Lee | Shutterstock.com

Dilgėlinė – gana dažnai tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems pasitaikanti odos liga. Manoma, kad ji kada nors yra pasireiškusi 1 iš 5 žmonių. Pirmiausia pasireiškia niežulys, vėliau oda paburksta, parausta, išbertos vietos atrodo tarsi nudilgintos.

Vieniems pacientams dilgėlinė gali sukelti lengvą ir nevarginantį, kitiems – intensyvų ir ypač nemalonų niežtėjimą. Tačiau gera žinia – ta, jog ant vaiko kūno bėrimas nepalieka randų ar kitų žymių.

Dilgėlinės priežastys

Dilgėlinė dažniausiai pasireiškia:

• Dėl bakterinės infekcijos (dažnai – dėl tonzilito, šlapimo takų infekcijos ir kt.);
• Dėl virusinės infekcijos (peršalimo, hepatito ir kt.);
• Maisto netoleravimo. Bėrimai pasireiškia netrukus, vaikui suvalgius maisto, kuriam jis alergiškas (pavyzdžiui, žemės riešutų ar jų produktų, pieno, kiaušinių, vėžiagyvių ir kitų tipinių alergijas sukeliančių produktų). Įtarti, kad dilgėlinė pasireiškė dėl maisto netoleravimo, galima, jei ji tęsiasi bent mėnesį ir ilgiau. Tuomet dėl tinkamiausio gydymo reikėtų konsultuotis su gydytoju alergologu;
• Vaistų vartojimo. Dilgėlinę gali sukelti net dažnai vartojami vaistai, pavyzdžiui, aspirinas ir ibuprofenas, antibiotikai;
• Įgėlus vabzdžiams;
• Dėl fizinių dirgiklių (pavyzdžiui, šalčio, karščio, saulės poveikio);
• Alergijos medžiagoms (pavyzdžiui, lateksui);
• Dėl aplinkos alergenų (žiedadulkių, gyvūnų pleiskanų, augalų).

Dilgėlinės simptomai

Labai dažnai dilgėlinė yra maišoma su kitomis tipinėmis odos ligomis, pavyzdžiui, atopiniu arba kontaktiniu dermatitu, taip pat vabzdžių įkandimais, todėl svarbu žinoti ligos simptomus, o jiems pasireiškus pasirodyti gydytojui.

Dažniausi simptomai:

• Odos paburkimai. Tai raudoni dariniai su aiškiais krašteliais. Šie paburkimai atsiranda padidėjus smulkių kraujagyslių pralaidumui. Jie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Gali keistis jų dydis, forma, jie gali išnykti ir netrukus vėl atsirasti.
• Darinių pabalimas. Jei paliestumėte dilgėlinės paburkimą centre, šis staiga pabaltų.

Dilgėlinės diagnozavimas

Diagnozuojant ligą labai svarbu rasti ją sukėlusią priežastį (maistas, vaistai, odos sąlytis su tam tikromis medžiagomis, vabzdžių įgėlimai ir kt.). Jei ligą diagnozuoti sunku, atliekami odos dūrio mėginiai, gali prireikti nustatyti bendrąjį IgE ir specifinius IgE kraujo serume ar atlikti šalčio mėginį.

Dilgėlinės tipai

Dilgėlinė pagal trukmę dar gali būti skirstoma į:

• Trumpalaikę, arba ūminę. Ji tęsiasi trumpiau nei 6 sav.;
• Ilgalaikę (lėtinę). Ji tęsiasi 6 sav. ir ilgiau. Bėrimų atsiranda kasdien, tačiau kiekvienas jų išnyksta greičiau nei per parą;
• Recidyvuojančią, t. y. periodiškai atsinaujinančią, pasikartojančią.

Kada reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją?

Dilgėlinė paprastai nėra laikoma grėsminga ar pavojų gyvybei keliančia liga, tačiau yra viena išimtis: jei paburkimų atsirado gerklėje ar kvėpavimo takuose, pastebėjote, kad patino vaiko lūpos, liežuvis ir manote, kad tai gali riboti vaiko kvėpavimą, reikėtų kuo skubiau vykti pas gydytoją.

Taip pat ženklas, kad gali prireikti intensyvesnio gydymo – pūliavimas, rodantis, kad prasidėjo odos bakterinė infekcija.

Kaip dilgėlinė yra gydoma?

Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti intensyvų odos niežulį. Tam tinka šios priemonės ir medikamentai:

• Šalti kompresai. Ant odos, kurioje matyti paburkimų, dedami šalti kompresai.
• Niežulį mažinantys kremai. Labai efektyvi išoriškai vartojama priemonė – specialūs kremai, greitai palengvinantys ligos simptomus.
• Vaistai nuo alergijos. Jei nustatoma, kad dilgėlinė atsirado dėl intolerancijos tam tikriems maisto produktams, ją gydyti būtina gydytojo paskirtais vaistais nuo alergijos.
• Dilgėlinę provokuojančių veiksnių vengimas. Nustačius dilgėlinę sukeliančias priežastis, rekomenduojama vengti ją provokuojančių veiksnių.

dilgėlinė, odos ligos, bėrimas