Bronchinė astma vaikui: priežastys, simptomai ir gydymas (1743)

Bronchinė astma yra lėtinė plaučių liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Pagrindinis jos simptomas – dusulio ir kosulio priepuoliai, ypač suintensyvėjantys naktį ir ryte. Sergant astma, į plaučius negali patekti pakankamai deguonies, nes kvėpavimo takai susiaurėja. Tai viena dažniausių lėtinių ligų: ja visame pasaulyje serga apie 300 mln. žmonių.

Astma gali prasidėti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, tačiau dažniausiai ja suserga vaikai, kai jų imuninė sistema dar tik formuojasi. Daugumai astma sergančių vaikų pirmieji ligos simptomai pasireiškia sulaukus 5-ojo gimtadienio. Dėl astmos priepuolių vaikui gali būti sunku lankyti darželį ar mokyklą, ligoniai dažniau atsiduria ligoninėse. Tačiau taikant tinkamą gydymą, astma gali būti kontroliuojama, o jos neigiamas poveikis – sumažinamas iki minimalaus.

Rizikos veiksniai: kodėl vis daugiau vaikų suserga astma?

Tikslios astmos priežastys nėra žinomos, tačiau ji dažnai išsivysto vaikystėje, formuojantis vaiko imuninei sistemai. Įtakos turi įvairūs veiksniai, susiję su plaučių vystymusi, taip pat organizmo gebėjimas kovoti su mikroorganizmais.

Tyrėjai mano, kad riziką susirgti astma gali padidinti šie veiksniai:

• Aplinkos alergenai: dulkių erkutės, gyvūnų plaukai, pleiskanos, pelėsių sporos, žiedadulkės, tam tikri maisto produktai (pavyzdžiui, pieno produktai, kiaušiniai);
• Gyvenimas vietovėse, kuriose fiksuojama didelė oro tarša (miestų centrai, greta pramonės gamyklų ir pan.) bei aplinkos tarša – dulkės, užterštas oras ar pasyvus rūkymas;
• Paveldimumas. Įtakos turi genetiniai veiksniai: pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų sirgo astma, didesnė tikimybė, kad ji pasireikš ir vaikui;
• Dažnos kvėpavimo takų infekcijos vaikystėje;
• Mažas naujagimio svoris gimimo metu;
• Vyriškoji lytis (berniukai astma serga dažniau nei mergaitės);
• Vaikas primygtinai saugomas nuo kontakto su kitais vaikais. Dėl to maži vaikai mažiau serga ar apskritai neserga, tačiau nesusiformuoja aktyvus imunitetas;
• Kūdikis nebuvo žindytas arba buvo žindomas tik labai trumpai. Su motinos pienu kūdikiai gauna medžiagų, itin svarbių jų imuninei sistemai ir apsaugai nuo kai kurių ligų, įskaitant ir astmą.

Astma nėra užkrečiama. Jos tiesiogiai nesukelia bakterijos ar virusai, taip pat astma negali būti perduodama vieno žmogaus kitam.

Astmos simptomai

Ne visiems vaikams pasireiškia identiški astmos simptomai. Taip pat net ir tam pačiam vaikui laikui bėgant gali pasireikšti skirtingi šios lėtinės ligos simptomai.

Tačiau tarp dažniausiai pasitaikančių astmos simptomų yra minimi šie:

• Dažni kosulio priepuoliai. Jie pasireiškia vaikui žaidžiant ar juokiantis, naktį ar po nakties miego. Kosulys gali būti ir vienintelis astmos simptomas;
• Silpnumas ir nuovargis, energijos stygius. Pavyzdžiui, žaidimų metu vaikas turi mažiau energijos;
• Padažnėjęs kvėpavimas arba dusulys. Ypač aktyviai judant, žaidžiant, taip pat vaikui sunkiau „atsikvėpuoti“ po aktyvaus žaidimo;
• Vaikas skundžiasi spaudimu krūtinėje arba krūtinės skausmu;
• Vaikui įkvepiant arba iškvepiant girdimas švokštimo (švilpimo) garsas;
• Irzlumas;
• Maitinimosi sutrikimai (sutrikęs čiulpimas ar valgymas).

Prasidėjus priepuoliui, astmos simptomai gali tapti dar intensyvesni. Priepuolis gali stiprėti po truputį, bet gali būti ir staigus. Kartais šie priepuoliai netgi gali kelti pavojų gyvybei. Taigi, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, jeigu vaikui pasireiškia bet kuris šių stipraus astmos priepuolio simptomų:

• Labai stiprus kosulys;
• Stiprus dusulys, švokštimas;
• Kvėpavimo sutrikimai;
• Padažnėjęs kvėpavimas (net ir ramybės būsenoje);
• Išbalęs arba pamėlynavęs vaiko veidas, lūpos ir (arba) nagai;
• Kalbėjimo sutrikimai: vaikas negali kalbėti, kalba stringa ir pan.

Astmos diagnozavimas

Diagnozuoti astmą vaikams, ypač mažiems ir ne priepuolio metu – labai sudėtinga, nes simptomai yra nespecifiniai, panašūs į kitų ligų. Be to, mažiems vaikams neįmanoma atlikti plaučių funkcijos tyrimų, padedančių diagnozuoti šią ligą. Astma diagnozuojama atsižvelgiant į ligos istoriją, simptomus, vertinant tyrimų rezultatus.

Svarbu, kad tyrimai būtų kompleksiniai ir detalūs. Diagnozuojant astmą įprastai skiriami šie tyrimai:

• Spirometrija – kvėpavimo (plaučių) funkcijos tyrimas. Šio tyrimo metu specialiu aparatu matuojamas įkvepiamo ir iškvepiamo oro kiekis, parodantis plaučių tūrį, kiek oro per sekundę vaikas iškvepia ir kt.;
• Bronchų jautrumo matavimas. Tyrimo metu pacientas turi įkvėpti nedidelį kiekį bronchus sutraukiančios medžiagos (metacholino, hipertoninio druskos tirpalo ir kt.);
• Bendras kraujo tyrimas rodo, ar neprasidėjo uždegiminiai procesai, bendrą sveikatos būklę;
• Įkvepiamų / maisto alergenų kraujo tyrimai. Jie gali padėti nustatyti, kurie alergenai sukelia vaiko imuninės sistemos reakciją;
• Bendras imunoglobulino E tyrimas. Jis parodo, ar organizmo reakcija į alergenus yra audringa;
• Krūtinės ląstos rentgenograma gali būti atliekama siekiant paneigti kitas dusulio priežastis.

Astmos gydymas

Visų pirma pradėjus astmos gydymą reikėtų stengtis vengti ligos simptomus provokuojančių aplinkos veiksnių (alergenų, išmetamųjų dujų, tabako dūmų ir kt.).

Taip pat svarbu žinoti, kad skiriasi gydymas tarp priepuolių ir jų metu. Atsižvelgiant į vaiko būklę, skiriami šie vaistai:

• Įkvepiamieji, stabdantys uždegimą. Jie sumažina gleivinės paburkimą, gleivių kiekį, apsaugo nuo bronchų spazmų;
• Bronchus plečiantys vaistai. Jie ilgai veikia, apsaugo nuo bronchų spazmų arba ženkliai juos sumažina;
• Inhaliuojamieji bronchodilatatoriai. Jie veikia trumpai, tačiau yra labai efektyvūs užėjus dusulio epizodui, taip pat gali būti vartojami kartu su vaistais nuo uždegimo.

Šiuolaikiniai gydymo būdai yra saugūs, sumažina priepuolių kiekį ir dažnį, todėl astma sergantis vaikas gali gyventi visavertį gyvenimą.

Astmos komplikacijos ir sukeliamos problemos

Jeigu astma nėra gydoma arba gydoma netinkamai, gali kilti įvairių problemų ir komplikacijų, įskaitant:

• Sunkius priepuolius: jie kartojasi vis dažniau, tampa intensyvesni;
• Dažną hospitalizaciją, dažnus vizitus į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius;
• Plaučių pažeidimą;
• Širdies veiklos sutrikimus;
• Krūtinės ląstos deformacijas;
• Vaiko augimo sutrikdymą;
• Vaiko atribojimą nuo socialinio gyvenimo (vaikas negali lankyti darželio, mokyklos ir kt.).

Astmos prevencija

Astmos išvengti gali būti neįmanoma, nes nėra žinoma tiksli jos atsiradimo priežastis. Vaikai astma labiau linkę susirgti dėl besiformuojančio imuniteto audringo atsako.

Tačiau sumažinti riziką susirgti astma vis tik galima šiais būdais:

• Apsaugant namus nuo drėgmės ir pelėsių;
• Kiek įmanoma labiau vengiant oro taršos;
• Padedant vaikui išlaikyti tinkamą kūno svorį.

Astmos prognozė

Norint sušvelninti astmos simptomus, būtina laikytis gydymo rekomendacijų. Vartodamas vaistus, ligos simptomai sušvelnės, vaikas galės gyventi normalų aktyvų gyvenimą, lankyti ugdymo įstaigą.

Daugelis tėvų domisi, ar astma gali praeiti? Svarbu žinoti, kad jei vaiko kvėpavimo takai yra jautrūs, tokie jie išliks visą gyvenimą, tačiau maždaug pusei astma sergančių vaikų sulaukus paauglystės ligos simptomai gerokai sušvelnėja ar visai praeina. Tad ji kuriam laikui gali praeiti, tačiau sulaukus 30–40 m. astmos simptomai gali ir vėl pasireikšti. Nuspėti, ar vyresniame amžiuje liga sugrįš, ar ne, neįmanoma.