Atopinis maršas: kada atopinis dermatitas gali virsti astma?

Alergijos dažnai prasideda dar ankstyvoje vaikystėje. Pirmiausia mažiems vaikams (kartais – jau vos 6 mėn. sulaukusiems kūdikiams) pasireiškia atopinis dermatitas. Ligai progresuojant vėliau gali išsivystyti ir alergijos maistui, alerginė sloga (šienligė) ir galiausiai bronchinė astma.

Kas yra atopinis maršas?

Reiškinys, kai vieną alerginę ligą keičia kita, vadinamas atopiniu maršu.

Atopinio maršo vystymosi etapai

Atopinis maršas padeda apibūdinti natūralų alerginių ligų progresavimą nuo kūdikystės iki pilnametystės. Iš viso išskiriami keli jo etapai:

• 1 etapas – nuo gimimo iki 1 metų. Pasireiškia odos sudirgimas, pavyzdžiui, dilgėlinė arba egzema (dažniausiai pasireiškianti egzemos forma yra atopinis dermatitas);
• 2 etapas – 1–3 metai. Pasireiškia maisto alergijos. Dažniausios yra alergija žemės ar kitų rūšių riešutams, karvių pienui, kiaušiniams, kviečiams, sojų, žuvų produktams ir vėžiagyviams;
• 3 etapas – 4–6 metai. Pasireiškia sezoninės ir aplinkos nulemtos alergijos, įskaitant ir alerginę slogą;
• 4 etapas – 5–7 metai. Dažniausiai pasireiškia astma – lėtinė plaučių liga, pažeidžianti kvėpavimo takus.

Ar atopinis dermatitas kūdikystėje reiškia neišvengiamą astmą vyresniame amžiuje?

Ne. Svarbu suprasti, kad nemaža dalis vaikų „išauga“ atopinį dermatitą ir kitos atopiniam maršui būdingos alerginės ligos jiems nepasireiškia. 

Nepaisant to, atopinio dermatito negalima palikti savieigai ir tiesiog laukti - kuo efektyviau jis gydomas, kuo geriau prižiūrima ir drėkinama vaikelio oda, tuo didesnė tikimybė, kad kitos alerginės ligos „neišlįs“. 

Kokia tikimybė, kad atopinį dermatitą pakeis kitos ligos?

Statistikos duomenimis, maždaug iki 35-50 % vaikų, sergančių atopiniu dermatitu (viena iš dažniausių egzemos formų), gali išsivystyti astma, o apie 30 % - alergija maistui, o alerginės slogos išsivystymo rizika yra kiek mažesnė. Viename tyrime nustatyta, kad daugiau nei trečdaliui vaikų ir paauglių, ypač alergiškų karvių pienui, žemės riešutams ir kiaušiniams, išsivystė alerginis rinitas. Astmos rizika didėjo tarp vaikų, alergiškų daugiau nei vienam maisto produktui.

Sergant atopiniu dermatitu, pažeidžiamas odos apsauginis barjeras, tad padidėja infekcijų rizika, taip pat kenksmingos medžiagos lengviau prasiskverbia pro išorinį odos sluoksnį. Mokslininkai mano, kad būtent dėl to kai kuriems vaikams gali išsivystyti maisto alergijos.

Kas lemia atopinį maršą?

Pagrindinė atopinio maršo ir su juo siejamų alerginių ligų priežastis yra genetika, tačiau yra ir kitų šias būkles provokuojančių veiksnių: 

• Genetinis polinkis. Gerokai didesnę riziką pasireikšti atopiniam maršui turės vaikai, kurių vienas ar abu tėvai serga būdingomis alerginėmis ligomis: atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu, astma, turi alergijų maistui. Genetinis polinkis yra pats reikšmingiausias rizikos veiksnys. 
• Odos barjero pažeidimai. Atopinis dermatitas ir kitos egzemos formos, o taip pat ir įvairios užkrečiamosios odos ligos, nudegimai, iššutimai ir pan. pažeidžia odos barjerą. Esant pažeistam odos barjerui oda greičiau netenka drėgmės, išsausėja, atsiranda įtrūkimų, odą tempia ir niežti, tad vaikas kasosi ir pažeidimų dar padaugėja, per pažeistą odos barjerą į organizmą lengviau patenka alergenai ir mikrobai. Alergenai, patekę per odą, provokuoja imuninę sistemą, o nuolatinis jos įsiaudrinimas ilgainiui gali lemti maisto alergijas, rinitą, astmą. Odos barjero pažeidimai yra laikomi tiesiausiu keliu į atopinį maršą. Atopinio maršo išsivystymui ypač didelę įtaką turi odos barjero pažeidimai kūdikystėje, pavyzdžiui, kuo anksčiau pasireiškė ir kuo sunkesnė atopinio dermatito eiga buvo kūdikiui, tuo didesnė tikimybė jam ateityje sirgti kitomis alerginėmis ligomis.  
• Imuninės sistemos ypatumai. Į alergijas linkusių žmonių organizmas į įprastus aplinkos dirgiklius reaguoja stipriau. Šiems žmonėms būdingas padidėjęs IgE kiekis, polinkis į alerginio tipo (Th2) uždegimą.
• Aplinkos veiksniai: namų dulkių erkės, žiedadulkės, oro tarša, tabako dūmai ir kt. Svarbu suprasti, kad aplinkos veiksniai ne sukelia, bet skatina atopinio maršo vystymąsi. Didesnę įtaką jie turi, jei vaikui jau pasireiškė, pavyzdžiui, atopinis dermatitas, kurį įaudrina aplinkos veiksniai tokiu būdu prisidėdami prie atopinio maršo eigos. 
• Mikrobiotos pokyčiai. Manoma, kad odos ir žarnyno mikrobiotos disbalansas (ypač kūdikystėje) gali silpninti imuninę toleranciją ir skatinti alergines reakcijas.

Ar yra būdų sustabdyti atopinį maršą?

Tyrėjai analizuoja egzemos, maisto alergijų ir astmos priežastis bei atranda, kad jų prevencijai gali būti taikomi tam tikri gydymo būdai ir medicininės intervencijos. Ankstyvos prevencinės priemonės gali padėti sumažinti ligos išsivystymo tikimybę. 

Medicininių drėkinamųjų kremų (emolientų) naudojimas nuo gimimo

Medikų bendruomenė naujagimių odą jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų rekomenduoja tepti bekvapiais drėkinamaisiais kremais – emolientais. Manoma, kad reguliariai naudojami medicininiai drėkinamieji kremai gali atitolinti, o galbūt ir užkirsti kelią egzemos vystymuisi. Nuolat drėkinama oda nepraranda drėgmės, mažesnė tikimybė, kad atsiras pažeidimų, taip pat drėkinamosios priemonės padeda sukurti apsauginį barjerą nuo alergenų ir dirgiklių.

Itin dėmesingas atopinio dermatito gydymas

Labai svarbu drėkinti odą emolientais ir tą daryti bent du kartus per dieną (priklausomai nuo individualios situacijos drėkinti odą gali tekti ir dažniau), o taip pat vengti itin karšto vandens, saugoti vaiko odą nuo šalčio ir didelių temperatūros svyravimų. 

Atopinio dermatimo paūmėjimų galite sulaukti tiek pasikeitus orams, prasidėjus šildymo sezonui, tiek ir po kiekvienos ligos, t.y. susilpnėjus vaiko imuninei sistemai. Netruksite pastebėti, kas provokuoja jūsų vaiko atopinį dermatitą ir galėsite būti pasiruošę maksimaliai efektyviam jo valdymui. Pavyzdžiui, vaikui susirgus būtinai skirkite daugiau dėmesio probleminėms odos vietoms, jas drėkinkite ir prižiūrėkite iš anksto. 

Paūmėjus atopiniam dermatitui paprasčiausio drėkinimo emolientais gali nepakakti, tad reikėtų neuždelsti ir kreiptis į gydytoją. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs tepamųjų kortikosteroidų, imunomoduliatorių ir kt.  

Jeigu atopinio dermatito paūmėjimai dažni ir juos sunku suvaldyti, tikslinga pasitarti su gydytoju dėl papildomų kraujo tyrimų. Pavyzdžiui, atopinį dermatitą gali provokuoti vaikams dažnai pasireiškianti geležies arba vitamino D stoka.

Patalpų oro drėkinimas

Dar vienas būdas išvengti odos problemų – reguliariai drėkinti patalpų orą. Jei namuose oras sausas, rekomenduojama įsigyti drėkintuvą, taip pat kūdikio kambaryje palaikyti optimalią drėgmę ir temperatūrą. Tai itin aktualu žiemą.

Aplinkos alergenų prevencija ir oro kokybės užtikrinimas

Venkite šienligę ir astmą provokuojančių veiksnių: tai žiedadulkės, pelėsiai, dulkių erkutės, oro tarša, tabako dūmai ir kt. Pavyzdžiui, dulkių erkutėms alergiški vaikai dažniau serga atopiniu dermatitu ir astma.

Nustatyta, kad astmos riziką didina pasyvus rūkymas, kai tabako dūmai veikia nėščiąsias, kūdikius ir vaikus.

Automobilių ir sunkvežimių išmetamosios dujos taip pat gali padidinti astmos išsivystymo riziką vaikams ir paaugliams.

Tyrimai, susiję su naminių gyvūnų pleiskanomis, kol kas prieštaringi. Kai kuriuose jų teigiama, kad kačių ir šunų pleiskanos gali sukelti alergiją, kituose – jog pleiskanos kaip tik veikia kaip prevencinė priemonė (ypač jei gyvūnas namuose yra dar moters nėštumo metu ir nuo pat naujagimystės).

Specifinė alergenų imunoterapija

Gydymo metu siekiant padidinti toleranciją tam tikriems alergenams ir sušvelninti simptomus pacientams skiriamos mažos alergeno dozės. Specifinė alergenų imunoterapija veikia ir alergijos atsiradimo priežastį, o baigus gydymą užtikrina ilgalaikį poveikį. Šis gydymo metodas gali užkirsti kelią alerginio rinito progresavimui į astmą ir stabdyti naujų alergijų vystymąsi.

Ankstyvojo nutukimo prevencija

Nustatytas stiprus ryšys tarp nutukimo ir astmos, nepriklausomai nuo alergijų progresavimo. Per didelis svorio augimas per pirmuosius dvejus gyvenimo metus gali neigiamai paveikti plaučių funkciją ir padidinti astmos išsivystymo riziką.

Alergijos žemės riešutams valdymas

Kūdikiams ir mažiems vaikams, sergantiems vidutinės arba sunkios formos egzema, taip pat kiaušiniams alergiškiems kūdikiams ar abiem atvejais didėja ir alergijos žemės riešutams rizika.

Tad kūdikiams nuo 4–6 mėn. amžiaus reikėtų duoti maisto produktų, kurių sudėtyje yra žemės riešutų. Apskirtai kūdikių maitinimas įprastais maisto alergenais treniruoja jų imuninę sistemą ir skatina toleruoti tam tikrą maistą.

Taip pat mokslininkai tęsia tyrimus, kuriuose analizuojama, kada kūdikių mitybą vertėtų papildyti kitais maisto alergijas sukeliančiais produktais, pavyzdžiui, karvių pienu ir kiaušiniais.

Kūdikių ir vaikų imuninės sistemos stiprinimas

Stiprus imunitetas padeda išvengti tam tikrų ligų.

Keli patikimi būdai, padėsiantys stiprinti vaikų imuninę sistemą:

• Pasistenkite, kad vaikų kasdieniame racione būtų įvairaus ir sveiko maisto;
• Daugiau laiko leiskite gryname ore, judėkite ir mankštinkitės;
• Užtikrinkite ramų ir kokybišką vaiko miegą;
• Pagal poreikį duokite vitamino D papildų. Nors jokie papildai nėra tiesiogiai siejami su imuniteto stiprinimu, tačiau nustatyta, kad mažas vitamino D kiekis gali neigiamai paveikti imunitetą.
• Pagal poreikį vartokite geležies preparatus. Geležies stoka taip pat siejama su imuninės sistemos sutrikimais, „imlumu“ ligoms, tad verta atlikti tyrimus ir pagal poreikį vartoti geležies papildus.

Atopinio maršo prevencija nėštumo metu

Nors jokios konkrečios dietos ar maisto produktai negali visiškai apsaugoti nuo egzemos, naujausi mokslinai tyrimai rodo, kad tinkama nėščiųjų mityba gali sumažinti egzemos, maisto alergijų, alerginės slogos ir astmos išsivystymo riziką vaikeliui. Pagrindiniai principai – valgyti daugiau vaisių ir daržovių, žuvies ir vitamino D turinčio maisto.

Probiotikų vartojimas nėštumo metu taip pat gali šiek tiek sumažinti egzemos išsivystymo riziką.

Yra tyrimų, kuriuose patvirtinta, kad mamoms nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, vartojant žemės riešutų ir jų produktų taip pat sumažėja šios alergijos rizika vaikeliui. O pirmąjį nėštumo trimestrą mamai vartojant daugiau pieno ir pieno produktų, mažėja rizika vaikui susirgti astma ir alergine sloga.

Kviečių produktų vartojimas antrą nėštumo trimestrą sumažina atopinio dermatito (dažniausios egzemos formos) išsivystymo riziką.

Taigi, nėštumo metu iš mitybos nerekomenduojama išbraukti jokių maisto produktų, nebent tam yra svarbių priežasčių (pavyzdžiui, laikinas intensyvus rytinis pykinimas nuo tam tikro maisto).

Žindymas

Yra įrodymų, kad astmos riziką gali sumažinti ir reguliarus kūdikio žindymas pirmaisiais gyvenimo metais. Žindymas skatina kvėpavimo sistemos vystymąsi, mažina tikimybę susirgti kvėpavimo takų infekcijomis.