Alerginė sloga (šienligė)

Alerginė sloga (šienligė) Elizaveta Galitckaia | Shutterstock.com

Bundanti gamta, sprogstantys ir žydėti pradedantys augalai džiugina toli gražu ne visus: dalį žmonių, įskaitant ir vaikus, vargina alerginė sloga, kitaip dar vadinama sezoniniu alerginiu rinitu arba tiesiog šienlige.

Šienligė gali varginti ir visus metus, ir pasireikšti tik tam tikru metų laiku, pavyzdžiui, pavasarį: tuomet ji vadinama sezonine šienlige.

Alerginė sloga labai apsunkina gyvenimą – daro neigiamą įtaką darbingumui, mokslams ir apskritai visoms kasdienėms veikloms. Tačiau šiuolaikinė medicina alerginės slogos kamuojamiems pacientams padeda išvengti provokuojančių veiksnių ir rasti tinkamą gydymą.

Kas sukelia šienligę?

Skirtingai nei susirgus virusine infekcija, šienligę sukelia lauke ar aplinkoje aptinkamos dalelės (t.y. alergenai), kurias mūsų organizmas identifikuoja kaip keliančias grėsmę.

Kai konkrečiam alergenui jautrus žmogus susiduria su juo – jį paliečia, įkvepia, suvalgo ar jam įgelia, kūnas tai atpažįsta kaip pavojų ir ima išskirti histaminus bei kitas chemines medžiagas, skirtas kovai su alergenu. Šios cheminės medžiagos ir sukelia įvairaus pobūdžio alerginius simptomus.

Alerginę organizmo reakciją gali lemti ne tik augalų dalelės, bet ir pelėsiai, grybeliai, dulkės, gyvūnų pleiskanos ir kt.

Potencialių šienligės sukėlėjų sąrašas, darantis įtaką skirtingu metų laiku:

  • Medžių, augalų žiedadulkės, kurių ore gausu ankstyvą pavasarį;
  • Žolių žiedadulkės, kurių gausu vėlyvą pavasarį ir vasarą;
  • Ambrozijų – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų genties – žiedadulkės, dažniausiai ore pasklindančios rudenį;
  • Dulkių erkutės ir tarakonų išmatos, nepageidaujamas organizmo reakcijas galinčios lemti visus metus;
  • Naminių gyvūnų pleiskanos, taip pat galinčios varginti visus metus, tačiau alerginė sloga gali būti intensyvesnė šaltuoju metu, kai namai prasčiau vėdinami;
  • Grybų ir pelėsių sporos, galinčios daryti neigiamą įtaką tik tam tikru metų laiku ar visus metus.

Kokia tikimybė, kad pasireikš šienligė?

Polinkis alergijai paprastai būna paveldimas.

Vaikai nebūtinai paveldi alergiją tiems patiems alergenams, į kuriuos reaguoja jų tėvų organizmas.

Manoma, kad jei vienas iš tėvų alergiškas, tikimybė, kad vaiks taip pat bus alergiškas, yra apie 50 proc. Ji padidėja iki 75 proc., jei alergiški yra abu tėvai.

Reikėtų žinoti, kad dažniausiai įvairios alergijos nepasireiškia kūdikiui vos gimus. Tam, kad kiltų reakcija į kokį nors alergeną, žmogus turi su juo susidurti pakartotinai, tai gali užtrukti keletą mėnesių ar net metų.

Jei vaikas turi polinkį į alergiją, ji gali nepasireikšti pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais arba reakcija gali būti labai silpna. Tačiau vėliau, kai peržengiamas tam tikras individualus alergijos slenkstis, reakcija gali tapti intensyvi ir audringa.

Sezoninės alergijos, tad taip pat ir šienligė, apskritai dažniausiai pasireiškia ne jaunesniems nei 3-4 metų vaikams.

Šienligės simptomai

Šienligės simptomai neretai pasireiškia priepuoliais, kai staiga padaugėja išskyrų iš nosies, pasidaro sunku kvėpuoti, prasideda pasikartojantis čiaudulys. Priepuoliui pasibaigus, kvėpavimas šiek tiek palengvėja, simptomai susilpnėja, tačiau negydant jie ir vėl kartojasi, pacientą labai vargina.

  • Sloga, nosies užgulimas;
  • Paburkusi nosies gleivinė;
  • Čiaudulys;
  • Kosulys;
  • Gerklės, gomurio paburkimas, perštėjimas ir niežulys;
  • Suprastėjusi uoslė;
  • Apsunkęs kvėpavimas;
  • Patinę vokai, paakių sritis, akių ašarojimas, niežulys, paraudimas (alerginis konjunktyvitas);
  • Galvos skausmas;
  • Bendras silpnumas, nuovargis.

Šienligė ar įprastas peršalimas: kaip atskirti?

Pagrindiniai šienligės simptomai primena peršalimą lydinčios slogos – tai čiaudulys ir varvanti nosis, pasunkėjęs kvėpavimas, galvos skausmas, ašarojimas, akių niežėjimas, spaudimas sinusų srityje ir pan. Tačiau šienligei nebūdingas karščiavimas, o simptomai tęsiasi ilgiau nei peršalus.

Plačiau skaitykite:

Šienligės diagnozavimas

Įtariant šienligę, reikėtų apsilankyti pas alergologą arba otorinolaringologą (LOR gydytoją), kuris pacientą nuodugniai apžiūrės, atliks kraujo tyrimą arba odos dūrio testą (vadinamąjį lopo testą).

Dažniausiai atliekamas odos dūrio testas, kurio metu ant dilbio arba nugaros užlašinama alergenų, lengvai įbedama specialia adatėle ir jau po 15 min. akivaizdžiai matomos gerokai patinusios, niežtinčios vietos, rodančios alerginę organizmo reakciją į konkrečią medžiagą.

Šį informatyvų ir paprastą tyrimą galima atlikti tiek kūdikiams, tiek ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Šienligės gydymas

Šienligė nėra priskiriama prie sunkių ligų, tačiau vis tiek teks susitaikyti su tuo, kad ji nėra išgydoma. Tiesa, pasitelkiant šiuolaikinę mediciną, o taip pat ir pasinaudojus liaudies išmintimi, galima gerokai sušvelninti simptomus, pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.

  • Kontakto su alergenais vengimas. Tiksliai nustačius šienligę sukeliančius alergenus, jų primygtinai reikėtų vengti. Pavyzdžiui, jeigu alerginę reakciją lemia lazdynų žiedadulkės, tai jų žydėjimo laikotarpiu nevertėtų lankytis miške, svarbu užverti namų ir automobilio langus.
  • Vaistai nuo alergijos. Alergijos paūmėjimo metu gydytojas gali rekomenduoti vartoti antihistamininius vaistus arba gliukokortikoidų purškalus, lašus į nosį.
  • Imunoterapija. Taip pat taikomas šiuolaikiškas alergijos gydymo būdas – imunoterapija, kai palaipsniui įleidžiami nedideli alergenų kiekiai, organizmas prie jų pratinamas palaipsniui.
  • Liaudiški būdai kovoti su šienlige (tiesa, juos reikia vertinti atsargiai, jie tinkami tik suaugusiesiems). Liaudies medicina nuo šienligės kenčiantiesiems pacientams rekomenduoja tinkamai pasiruošti alergiją sukeliančių augalų žydėjimui. 2–3 savaites iki tol siūloma gerti vaistinių augalų nuovirą: 30 g kraujažolių bei erškėtuogių ir po 10 gramų apynių spurgų, ženšenio šaknų bei mėtos lapų. 1 valgomąjį aukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, atvėsinkite, perkoškite. Gerkite po trečdalį ar pusę stiklinės šios arbatos tris kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio. Taip pat profilaktikai rekomenduojama gerti jonažolių, dilgėlių, raudonėlių, medetkų žiedų arbatas.

Kada pasireiškus šienligei reikėtų kreiptis į gydytoją?

Į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją reikėtų kreiptis, jei:

  • Niekaip nepavyksta išsivaduoti nuo šienligės simptomų;
  • Vartojami vaistai nuo alergijos nepalengvina simptomų ir / ar sukelia erzinantį šalutinį poveikį;
  • Sergate kita liga, dėl kurios šienligės simptomai gali tapti tik dar intensyvesni (pavyzdžiui, padidėję adenoidai, astma ar dažnai pasikartojančios sinusų infekcijos).

Susiję straipsniai

Virusas ar bakterija: kaip atskirti?

Susirgus reikėtų išsiaiškinti, ar ligos sukėlėjas yra virusas, ar bakterija. Pastaruoju atveju gali prireikti antibiotikų.

Mikrocefalija – mažesnė nei įprasta kūdikio galva

Mikrocefalija yra būklė, kai kūdikio galva yra daug mažesnė nei kitų to paties amžiaus ir lyties kūdikių, dėl to gali sutrikti ir smegenų vystymasis.

Žvynelinė (psoriazė): kas ją sukelia ir kaip sau padėti?

Žvynelinė - viena nemaloniausių ligų, nes odos pažeidimai yra aiškiai matomi, o apie pačią žvynelinę sklinda nepagrįstų mitų ir klaidingų teiginių.