Kūdikio alergija maistui: simptomai, priežastys, pagalba (su receptų knygele!) (244)

Alergija maistui yra nenormalus organizmo atsakas į tam tikrą maistą. Svarbu žinoti, kad tai skiriasi nuo maisto netoleravimo.
Kuo skiriasi maisto netoleravimas ir alergija maistui?
Alergijos maistui atveju sureaguoja žmogaus imuninė sistema, o simptomų spektras gali būti labai įvairus – nuo pilvo raižymo iki dusulio ar bėrimo, egzemos. Maisto netoleravimo atveju, paprastai sutrinka tik virškinimo sistemos veikla. Todėl jei simptomai pasireiškia tik virškinamajame trakte, labiau tikėtina, kad tai maisto netoleravimas, o ne alergija.
Kas yra alergija maistui?
Alergija maistui kyla, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į maiste esančius baltymus lyg į organizmui pavojingą svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnius. Apie 90 proc. visų alergijų maistui sukelia šie maisto produktai:
- kiaušiniai,
- riešutai (ypač žemės riešutai),
- kviečiai (taip pat ir jų gaminiai, pvz., duona, pyragai, makaronai,
- pieno produktai (ypač karvės pienas, sūris, sviestas, jogurtas, grietinė ir t. t.),
- kiti produktai, pvz., kiaušiniai, soja, jūrų gėrybės (krevetės, krabai, kiti vėžiagyviai), žuvis (paprastai plėšrios jūrinės – tunai, lašišos ir kt.).
Kiaušiniai, pienas ir žemės riešutai yra didžiausi maisto alergenai iki trejų metų vaikams. Žemės riešutai, žuvys ir vėžiagyviai dažniausiai sukelia sunkiausias reakcijas. Beveik 5 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus yra alergiški maistui. Nors dauguma vaikų „išauga“ savo alergijas, alergija žemės riešutams, žuvims ir vėžiagyviams gali trukti visą gyvenimą.
Svarbu
Visi šie produktai gali būti sudėtinė patiekalų ar maisto produktų dalis. Jei esate alergiški ar auginate alergišką maistui vaiką, įdėmiai skaitykite maisto pakuotės informaciją, ir nerizikuokite, jei tokios informacijos nėra arba jums kyla įtarimų dėl maisto produkto sudėties.
Kas sukelia alergiją maistui?
Prieš prasidedant alergijai maistui, jautrus vaikas jau turi būti bent kartą ragavęs alergizuojančių produktų, arba jis gali būti veikiamas per motinos pieną. Labai retai alergija pasireiškia po pirmo produkto pavartojimo: dažniausiai pirmuosius alergijos požymius pastebėsite po antro ar vėlesnio produkto paragavimo.
Tuo metu, kai IgE antikūnai reaguoja su maistu, išsiskiria histaminai, dėl kurių vaikui gali atsirasti dilgėlinė, astma, burnos niežėjimas, kvėpavimo sutrikimai, skrandžio skausmai, vėmimas ir (arba) viduriavimas.
Kokie dažniausi alergijos maistui simptomai?
Alergijos simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių minučių iki dviejų valandų po maisto suvartojimo, o jų intensyvumas gali varijuoti nuo vos pastebimų iki itin sunkių. Tiesa, kiekvienam vaikui simptomai gali pasireikšti skirtingai.
Simptomai gali būti įvairūs:
- tinimas,
- pasunkėjęs kvėpavimas,
- bėrimas,
- dilgėlinė,
- egzema,
- užgulusi nosis,
- čiaudulys,
- kosulys,
- mėšlungis.
Kartais simptomai gali būti itin ūmūs ir pavojingi gyvybei:
- gali sutrikti kvėpavimas,
- dėl tinimo gali būti blokuoti kvėpavimo takai,
- vaikas gali prarasti sąmonę.
Alergija maistui gali pasireikšti ir tokiais simptomais kaip:
- viduriavimas,
- pilvo pūtimas,
- vėmimas,
- pykinimas
- vidurių užkietėjimas.
Tačiau šie požymiai yra labiau būdingi maisto netoleravimui (pavyzdžiui, laktozės ar karvės pieno netoleravimui).
Svarbu
Alergijos maistui simptomai gali būti panašūs į kitas problemas ar sveikatos sutrikimus. Visada pasitarkite su vaiko gydytoju dėl diagnozės.
Padidėjusios rizikos grupė – alergiški šeimos nariai
Jei šeimoje yra kenčiančių nuo alergijos (ypač jei abu kūdikio tėvai yra kam nors alergiški, ir nebūtinai maistui), tai ženklas, kad kūdikį reikėtų stebėti atidžiau: nors kūdikis ir nepaveldi tam tikros alergijos rūšies, jis paveldi polinkį į alergijas. Gera žinia, kad nemažai vaikų alergijas maistui „išauga“ iki mokyklinio amžiaus, ir tik keletas alergijos rūšių – paprastai riešutams, jūros gėrybėms ir žuviai – gali išlikti visam gyvenimui.
Ar galima apsaugoti vaiką nuo maisto alergijos?
Anksčiau buvo teigiama, kad vėlyvas alergizuojančių produktų įvedimas į vaiko mitybos racioną yra gera prevencinė priemonė, tačiau pastarųjų metų stebėjimai ir tyrimai rodo, kad tokia taktika negelbėja. Manoma, kad pastaraisiais dešimtmečiais gerokai išaugęs alergiškų maistui vaikų skaičius yra susijęs su tuo, kad mažai kūdikių yra žindomi, kad žindymas trunka per trumpai, o taip pat – dėl per ankstyvo primaitinimo.
Nors negalima užkirsti kelio maisto alergijos vystymuisi, tačiau, norint apsaugoti kūdikį ir kiek įmanoma atitolinti galimas alergijas, reikėtų:
- jei įmanoma, žindyti kūdikį pirmuosius 6 mėn.;
- neduoti jam kieto maisto, kol nesukaks 6 mėn.;
- pirmaisiais vaiko gyvenimo metais vengti karvės pieno, kviečių, kiaušinių, žemės riešutų ir žuvies.
Maisto alergijos diagnostika ir gydymas
Vaistų, siekiant išvengti alergijos maistui, nėra, taigi alergija maistui nėra gydoma: vienintelis būdas išvengti jos yra nevartoti alergiją sukeliančių produktų. Pastebėję, kad kūdikiui pasireiškia alergijos ar maisto netoleravimo simptomai, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
Alergiją maistui gali patvirtinti gydytojas atlikdamas specialius tyrimus. Radus maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu jų vengti (ir kitų panašių tos pačios maisto grupės produktų). Jei žindote vaiką, venkite maisto produktų, kuriems jis yra alergiškas. Net visiškai nedideli maisto alergeno kiekiai gali būti perduodami vaikui per pieną ir sukelti reakciją.
Svarbu
Kai kuriems vaikams, prižiūrint gydytojui, po trijų ar šešių mėnesių gali būti vėl duodama tam tikrų maisto produktų, kad būtų galima įsitikinti, ar jis „neišaugo“ alergijos. Daugelis vaikų alergijų gali būti trumpalaikės, ir tas pats maistas vėl gali būti toleruojamas po maždaug 3 ar 4 metų amžiaus.
Ką svarbu prisiminti auginant maistui alergišką kūdikį ar vaiką?
Kūdikio (vaiko) alergiją maistui vertinkite labai rimtai, nes bet kuri akistata su alergizuojančiu produktu gali būti pavojinga gyvybei (net jei anksčiau reakcija buvo švelni). Būtinai informuokite visus besirūpinančius vaiku (senelius, auklę, vaikų darželio personalą ir t. t.) tiek apie vaikui draudžiamus valgyti produktus, tiek apie tai, ką daryti ūmios alerginės reakcijos atveju – veiksmų planą ūmios alerginės reakcijos atveju turite aptarti su vaiko gydytoju.
„Nestlé Sinlac“: eliminacinės dietos receptai ir patarimai
Kas yra eliminacinė dieta?
Alergiškiems ar tam tikrų produktų netoleruojantiems kūdikiams ir vaikams paprastai skiriama eliminacinė dieta, kurios trukmė – 2–3, rečiau – iki 6 sav. Ši dieta paprastai skiriama, kai įtariama maisto alergija, tačiau sudėtinga nustatyti specifinį, pagrindinį alerginę reakciją sukeliantį alergeną. Šioje dietoje nėra dažnai alergines reakcijas sukeliančių ir jas skatinančių maisto produktų, ji skirta vaikams, kurie negali vartoti karvės pieno baltymų, laktozės, glitimo ar sojos baltymų.
Gaminti maistą alergiškam ar tam tikrų produktų netoleruojančiam vaikui gali būti paprasčiau, kai šalia – receptai ir patarimai. Pasinaudokite naudingomis idėjomis, gaminkite skanesnius ir sveikesnius patiekalus, skirtus ne tik jautriausiems pilveliams, bet ir visai šeimai!
„Nestlé Sinlac“ receptai nuo 4 iki 12 mėn. kūdikiams
Kaune durio testa padarytu CD8 klinikoje