Kūdikio alergija maistui (148)

Kūdikio alergija maistui

Kas yra alergija maistui? Alergija maistui kyla, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į maiste esančius baltymus lyg į organizmui pavojingą svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnius. 

Šie maisto produktai sukelia apie 90% visų alergijų maistui:

  • Riešutai (ypač žemės riešutai).
  • Kviečiai (taip pat ir gaminiai iš jų: duona, pyragai, makaronai).
  • Pieno produktai (pienas, sūris, sviestas, jogurtas, grietinė ir t.t.)
  • Kiti produktai: kiaušiniai, soja, jūros gėrybės (krevetės, krabai, kiti vėžiagyviai), žuvis (paprastai plėšri jūrinė – tunas, lašiša, kt.).

SVARBU: visi šie produktai gali būti sudėtinė patiekalų/ maisto gaminių dalis. Jei esate alergiški ar auginate alergišką maistui vaiką, įdėmiai skaitykite maisto pakuotės informaciją, ir nerizikuokite, jei tokios informacijos nėra ar jums kyla įtarimų dėl maisto gaminio sudėties.

Simptomai.  Alergijos simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių minučių iki dviejų valandų po maisto suvartojimo, o jų intensyvumas gali varijuoti nuo vos pastebimų iki itin sunkių. Simptomai gali būti įvairūs: tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, bėrimas, dilgėlinė, egzema, užgulusi nosis, čiaudulys, kosulys. Kartais simptomai gali būti itin ūmūs ir pavojingi gyvybei: gali sutrikti kvėpavimas, dėl tinimo gali būti blokuoti kvėpavimo takai, žmogus gali prarasti sąmonę. Alergija maistui gali pasireikšti ir tokiais simptomais kaip viduriavimas, pilvo pūtimas, vėmimas, pykinimas ar vidurių užkietėjimas, tačiau šie požymiai yra labiau būdingi maisto netoleravimui (pavyzdžiui, laktozės ar karvės pieno netoleravimui).  Labai retai alergija pasireiškia po pirmo produkto pavartojimo: dažniausiai pirmuosius alergijos požymius pastebėsite po antro ar vėlesnio produkto paragavimo.

Kuo skiriasi maisto netoleravimas ir alergija maistui? Alergijos maistui atveju sureaguoja žmogaus imuninė sistema, o simptomų spektras gali būti labai įvairus – nuo pilvo raižymo iki dusulio ar bėrimo, egzemos. Maisto netoleravimo atveju, paprastai sutrinka tik virškinimo sistemos veikla. Todėl jei simptomai pasireiškia tik virškinamajame trakte, labiau tikėtina, kad tai maisto netoleravimas, o ne alergija.

Padidėjusios rizikos grupė. Jei šeimoje yra kenčiančių nuo alergijos (ypač jei abu kūdikio tėvai yra kam nors alergiški, ir nebūtinai maistui), tai ženklas, kad kūdikį reikėtų stebėti atidžiau: nors kūdikis ir nepaveldi tam tikros alergijos rūšies, jis paveldi polinkį į alergijas. Gera žinia, kad nemažai vaikų alergijas maistui „išauga“ iki mokyklinio amžiaus, ir tik keletas alergijos rūšių – paprastai riešutams, jūros gėrybėms ir žuviai – gali išlikti visam gyvenimui.

Ar galima apsaugoti vaiką nuo maisto alergijos? Anksčiau buvo teigiama, kad vėlyvas alergizuojančių produktų įvedimas į vaiko mitybos racioną yra gera prevencinė priemonė, tačiau pastarųjų metų stebėjimai ir tyrimai rodo, kad tokia taktika negelbėja. Manoma, kad pastaraisiais dešimtmečiais ženkliai išaugęs alergiškų maistui vaikų skaičius yra susijęs su tuo, kad mažai kūdikių yra žindomi, kad žindimas trunka per trumpai, o taip pat dėl per ankstyvo primaitinimo. Todėl ekspertai rekomenduoja, kūdikį maitinti motinos pienu (ir tik juo) bent iki 4 mėn. amžiaus, o primaitinti pradėti nuo 6 mėn. amžiaus.

Diagnostika ir gydymas. Alergiją maistui gali patvirtinti gydytojas atlikdamas specialius tyrimus. Pastebėję, kad kūdikiui (vaikui) pasireiškia alergijos ar maisto netoleravimo simptomai, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Deja, alergija maistui nėra gydoma: vienintelis būdas išvengti jos yra nevartoti alergiją sukeliančių produktų. 

Ką svarbu prisiminti auginant maistui alergišką kūdikį ar vaiką. Kūdikio (vaiko) alergiją maistui vertinkite labai rimtai, nes bet kuri akistata su alergizuojančiu produktu gali būti pavojinga gyvybei (net jei iki to reakcija buvo švelni). Būtinai informuokite visus besirūpinančius vaiku (senelius, auklę, vaikų darželio personalą ir t.t.) tiek apie vaikui draudžiamus valgyti produktus, tiek apie tai, ką daryti ūmios alerginės reakcijos atveju – veiksmų planą ūmios alerginės reakcijos atveju turite aptarti su vaiko gydytoju.

Naujausi komentarai

  1. karina999
    karina999 prieš 1 mėn.

    Wuxx parašė:
    Alergija gali buti letine, nebutinai ji pasireiskia nauja produkta suvalgius. Daug vaiku turi alergija karves pienui. O braskiu niekad per 2 metus nera valgiusi? Pi…

    Valgė ne pirmą kartą, nebūdavo tokių paberimu. Ryte bėrimas dingo. Vos vos taskiukai matosi. O naktį kojytės degė net. DB viskas gerai. Dar mp daug valgo. Tai galbūt reikėtų stebėti dabar...

  2. L.ra
    L.ra prieš 1 mėn.

    Sveikos mamos, mano mažoji beveik 9 mėn, išberti skruostukai. Ryte dienos metu bėrimo beveik nesimato, tik jaučiasi palietus su pirštu. Į vakarą išryškėja arba kai pavargsta,sušyla. Mažylė nesikaso, daugiau jokių bėrimų nėra ant kūno,odelė švari ir graži, daugiau jokių nusiskundimų neturim. Buvom pas šeimos gydytoją, sakė,kad čia nieko tokio, kad odelė sausa ir jautri ir tiek. Nuo pat gimimo naudojam Bioderma atoderm, epaderm kremus. Maitinu pati vis dar, panelė jau daug ką valgo : daržoves, mėsytę, košes grūdines,vaisius. Pati savo mitybą beveik visą žindymo laiką labai riboju, pieno produktų labai mažai vartoju ir pan. Nežinau ar čia kreiptis pas alergologus ar pas dermatologą. Patarkit.
    P.s nuotrauka daryta sušilus

  3. dbagdonaite97
    dbagdonaite97 prieš 3 sav.

    Sveiki, norėjau paklausti čia elergija?
    Mano sūnui 4 mėn .

  4. Lukaur prieš 3 sav.


    Sveikos. Ar čia galėtų būti alergija nuo maisto? Daviau ragauti pastarnoką su bulve

  5. User has not uploaded an avatar
    toma24 prieš 3 sav.

    Sveiki, noriu paklausti ar gali būti alergija vaikui visa kūnas yra pabertas bet labai smulkiais bėrimas kas galėtų būti? Ir gan ilga laiką yra, o gal nuo prakaito kai tokios karštos dienos bet maudom 3 kartus į diena gal pasidalintų metu savo patirtimi ar buvo kam nors iš jūsų vaikų? Ačiū 😊