Impetiga – užkrečiama bakterinė odos infekcija

Zay Nyi Nyi | Shutterstock.com

Impetiga (impetigo contagiosa, piodermija) – tai labai lengvai užkrečiama bakterinė odos infekcija. Infekcijai būdingas bėrimas pūslelėmis, papulėmis ir pūliniais (vadinamosiomis pustulėmis), susiformuoja geltonos spalvos odos erozijos (šašai). Infekcija pažeidžia viršutinius odos sluoksnius. Jos sukėlėjos – Staphylococcus aureus ir Streptococcus pyogenes (A grupės beta hemoliziniai streptokokai) bakterijos.

Kas dažniau suserga impetiga?

Dažniausiai impetiga serga 2–5 metų vaikai, tačiau pasitaiko atvejų, kai užsikrečia ir vyresni vaikai ar suaugusieji.

Paprastai ji perduodama tiesioginio kontakto metu. Dažniausiai infekcija plinta bendrojo ugdymo įstaigose – mokyklose ir darželiuose, taip pat šeimose.

Rizikos veiksniai, padidinantys tikimybę susirgti impetiga

Impetiga plinta gan sparčiai ir ji lengvai užkrečiama, tačiau infekcijos tikimybę dar labiau padidina:

• Odos ligos: atopinis dermatitas, kontaktinis dermatitas, niežai ir vėjaraupiai;
• Odos traumos: žaizdos, įdrėskimai, vabzdžių įkandimai, nudegimai;
• Imunosupresija – procesas, kurio metu slopinamas imuniteto aktyvumas, siekiant užkirsti kelią autoimuninėms ligoms ir transplantatų atmetimui;
• Šiltas, drėgnas klimatas;
• Prasta higiena ir kt.

Impetigos simptomai

Impetigai būdingi šie simptomai:

• Bėrimai, šašai (dažniausiai geltonos spalvos), skysčio pripildytos pūslelės ir opos;
• Karščiavimas;
• Prasta savijauta;
• Stiprus skausmas;
• Dingęs apetitas;
• Stiprėjantys odos patinimai ir paraudimai ir kt.

Impetigos formos

Egzistuoja kelios impetigos formos:

• Nepūslinė. Tai dažniausia forma. Ant odos atsiranda papulių, pūslelių, kurias supa paraudimas (eritema). Bėrimui išplitus ir progresuojant, atsiranda smulkių pūlinių, kurie staiga didėja ir galiausiai pratrūksta. Iš jų ir susiformuoja gelsvos spalvos šašai.
• Pūslinė. Sergant šia impetigos forma, susidaro pūslelės, užpildytos gelsvu skysčiu. Galiausiai jos suglemba, skystis viduje tampa drumstas, o pūslėms pratrūkus susiformuoja rudos spalvos šašai.
• Ektima. Šiai impetigos formai būdingos šašais pasidengusios žaizdelės – skausmingos opos su geltonais šašais paviršiuje, o šašų krašteliai dažniausiai būna pakilę. Infekcija pažeidžia tiek paviršinį, tiek ir gilųjį odos sluoksnius.

Užkrečiamosios impetigos ligos eiga

Iš pradžių ant odos atsiranda raudonos dėmelės, virstančios pūslelėmis, kurios galiausiai padengia gelsvu šašu. Pavieniai šašai per kelias dienas nukrenta ir toje vietoje vėlgi lieka raudona dėmė.

Dažnai bėrimai plečiasi, susijungdami į įvairių formų ir dydžių infekcijos židinius, padengtus geltonais šašais. Juos šiek tiek niežti.

Dažniausiai išberiamas veidas – sritis aplink nosį, burną. Retesniais atvejais bėrimai gali išplisti ir po visą veidą ir galvą, jų gali atsirasti ir ant kaklo, rankų. Sergant pūsline impetiga, bėrimų gali pasitaikyti ant galūnių, sėdmenų, tarpvietės srityje ir kitur.

Kaip impetiga diagnozuojama?

Dažniausiai infekcija nustatoma atsižvelgiant į simptomus, ypač odos bėrimą minėtaisiais specifiniais dariniais.

Atliekami bakteriologiniai tyrimai – imamas pasėlis. Taip pat gali būti taikomas ir kitas tyrimas – dažymas Gramo metodu, kai bakterijos atskiriamos į dvi grupes.

Infekcijai išplitus dažnai atliekamas ir kraujo tyrimas. Kraujyje sergant įprastai būna padidėjęs leukocitų kiekis, fiksuojamas ir padidėjęs C-reaktyvinio baltymo (CRB) kiekis.

Impetigos gydymas

Sėkmingam ir sparčiam impetigos gydymui labai svarbu ne tik laikytis gydytojo nurodymų ir vartoti vaistų, bet ir kruopščiai rūpintis higiena.

Bendrasis impetigos gydymas:

• Odą reikia švelniai ir reguliariai valyti, siekiant pašalinti atsilupusius gelsvus šašelius;
• Būtina dažnai plauti rankas ir trumpai kirpti nagus;
• Infekcijos pažeistas odos vietas galima pridengti vandeniui atspariu tvarsčiu, kad bėrimas neplistų.

Medikamentinis impetigos gydymas:

• Antiseptiniai vaistai. Sergant nepūsline impetiga, 2–3 kartus per dieną maždaug savaitę ar 10 d. infekcijos pažeistas odos sritis reikėtų tepti antiseptinėmis priemonėmis, kurių sudėtyje yra vandeninio peroksido ar jodo.
• Antibiotikų tepalai. Gydymui tinka tepalai su veikliosiomis medžiagomis fuzido rūgštimi, mupirocinu ir kt.
• Geriamieji antibiotikai. Sergant pūsline impetiga, kai antibiotikų kremai nėra efektyvūs, didėja komplikacijų rizika arba būklė blogėja, gali būti skiriama ir geriamųjų antibiotikų. Dažniausiai vartojamas antibiotikas flukloksacilinas. Kitos alternatyvos gali būti trimetoprimas + sulfametoksazolas arba eritromicinas (pvz., jei ligonis yra alergiškas penicilinui).

Impetigos prevencija

Jeigu jūsų aplinkoje yra nustatytas impetigos atvejis, svarbu laikytis ligos prevencijos priemonių:

• Venkite liesti infekcijos paveiktą odą;
• Prieš tepant kremą ir po šios procedūros būtina nusiplauti rankas;
• Su kitais šeimos nariais nesidalykite rankšluosčiais;
• Sergant impetiga, kasdien reikia keisti ir karštame vandenyje išskalbti patalynę, ligonio drabužius.

Impetigos komplikacijos

Jeigu infekcija nediagnozuojama arba gydoma netinkamai, neracionaliai, ji gali užsitęsti net iki kelių savaičių ar ilgiau.

Galimos impetigos komplikacijos:

• Infekcija gali išplisti po visą organizmą ir kraują (ši būklė vadinama bakteriemija);
• Gali išsivysti ir limfangitas – limfagyslės uždegimas;
• Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas. Tai sunki bakterinė infekcija, sukelianti odos pažeidimus. Ją būtina skubiai gydyti.
• Streptokokinis toksinis šoko sindromas. Tai retai pasitaikanti gyvybei pavojų kelianti impetigos komplikacija, sukelianti difuzinį eriteminį bėrimą, hipotenziją (tai yra žemas kraujo spaudimas) bei karščiavimą.
• Skarlatina. Tai ūmi infekcinė liga, kurios pagrindiniai simptomai – smulkus taškinis odos bėrimas, vidaus organų pažeidimai bei angina.
• Použdegiminė pigmentacija.
• Randai. Jie labai dažnai lieka persirgus ektima.
• Glomerulonefritas. Manoma, kad keliems proc. vaikų, persirgusių A grupės streptokokų sukelta impetiga, išsivysto glomerulonefritas – tam tikra reta, ūmi inkstų uždegimo forma.

Impetiga: prognozės

Impetiga kartais praeina ir savaime, tačiau siekiant išvengti rimtų komplikacijų, gydyti infekciją reikėtų Be to, negydoma impetiga dažniausiai praeina tik per 2–3 savaites, gydant tęsiasi iki maždaug 10-ies dienų.

Persirgus gali išsivystyti použdegiminė hipopigmentacija (atsiranda šviesiai rausvų ar baltų dėmių) arba hiperpigmentacija (išryškėja tamsiai rudos dėmės).

Retais atvejais gali susiformuoti ir randų.

impetiga, impetigo, impetigo contagiosa