Kūdikiui 6 mėnesiai ir 1 savaitė
Su pasauliu ypač besidominčiu kūdikiu labai įdomu, tačiau taip pat ir gan sunku. Kūdikis nori viską matyti, visur dalyvauti, nuolat bendrauti, tačiau pats dar nėra savarankiškas, tad tėveliams tenka gerokai paplušėti jį nuolat linksminant.
Kada ir kokius produktus įvesti į kūdikių mitybą?
Galima rasti daugybę skirtingų rekomendacijų, kada kokį produktą reiktų įvesti į kūdikio mitybą.
Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka moliūgas ar cukinija.
Kaip pirmosios grūdinės košės, dažniausiai rekomenduojamos ryžių, avižų, grikių, vėliau pagal poreikį galima įvesti ir kitas.
Į kūdikio mitybą įvedant mėsą, rekomenduojama pradėti nuo triušienos, veršienos ar paukštienos, vėliau pereiti prie išraiškingesnio skonio mėsos (jautienos, kiaulienos ar ėrienos).
Saldžius vaisius ir uogas dažniausiai rekomenduojama įvesti vėliau, pavyzdžiui, nuo 7-8 mėn., o primaitinimo pradžioje kūdikiui tik duoti paragauti truputį sezoninių vaisių. Pastebėta, kad anksti prie saldaus skonio įpratęs kūdikis gali nenoriai valgyti kitus produktus.
Kiaušinius ir jogurtą įprastai „leidžiama“ įvesti pačioje primaitinimo pradžioje, o nuo 8-10 mėn. - varškę, sūrį, kefyrą.
Tiesa yra ta, kad dauguma tokių rekomendacijų neturi jokio mokslinio pagrindimo, nėra nustatatyta, koks laikas vieno ar kito produkto įvedimui būtų optimaliausias, tad visos gairės yra daugiau orientacinio pobūdžio.
Kūdikis mėto maistą
Maisto (o taip pat ir kitų daiktų) mėtymas yra problema su kuria susiduria bene visų primaitinamų kūdikių tėvai. Ši problema bus ypač stipriai išreikšta, jeigu propaguojate kūdikio vadovaujamą primaitinimą (angl. Baby-Led Weaning)
Dažniausiai kūdikis mėto maistą paprasčiausiai dėl to, kad jam smagu ir smalsu. Kūdikiui taip pat gali būti įdomu, kaip į maisto mėtymą reaguos mama arba tėtis, ką jie sakys, juoksis ar kaip tik dėl tokio elgesio nebus patenkinti. Kartais maisto mėtymas gali būti susijęs su nepasitenkinimu, pavyzdžiui, jei kūdikiui nepatinka siūlomas maisto produktas ar nepavyksta valgyti pačiam.
Sunku rasti universalų patarimą, padėsiantį išspręsti šią problemą, tačiau svarbu reaguoti ramiai - bet kokia audringa reakcija (tiek juokas, tiek ir pyktis ar susierzinimas) gali paskatinti kūdikį tik dar labiau įsismarkuoti. Jei kūdikis maistą numetė, pasistenkite nereaguoti, trumpam produktus palikite ant grindų, leiskite suprasti, kad numestas maistas nebegrįžta atgal ant stalo. Nerodydami emocijų pasakykite, kad maisto vieta – ant stalo, o ne po juo.
Taip pat maitinkite alkaną kūdikį, kuris labiau domėsis valgymu, o ne mėtymu; paduokite maistą nedidelėmis porcijomis; pasiūlykite atskirą lėkštutę nepatinkantiems maisto produktams.
Kūdikis skleidžia įvairiausius garsus
Judviejų mažylis čiauška vis daugiau, o „kalbos“ tampa vis ilgesnės ir ilgesnės – tai ženklas, kad akimirka, kai jis pradės kalbėti, vis arčiau, tačiau kol jis išmoks tarti tikrus žodžius ir regzti sklandžius sakinius, praeis dar daug mėnesių.
Gali būti, kad kartas nuo karto nugirsite vaikutį daug kartų kartojant tą patį skiemenį, tik skirtingu balsu ir intonacija. O kartkartėm galbūt mažylis taria ir sudėtingesnius garsus, sudarytus iš dviejų ar net trijų skirtingų skiemenų. Iš tiesų jis eksperimentuoja bandydamas suprasti, kokius garsus keičiant liežuvio ar lūpų padėtį gali išgauti jo balsas, – panašiai elgiasi ir muzikantas, išbandantis naują instrumentą.
Nors mažyliui šie pirmieji garsai kol kas yra bereikšmiai ir beprasmiai, jūs abu galite padėti mažyliui greičiau suvokti šių garsų galią ir paskirtį. Atidžiai klausykitės jo „šnekos“ ir išgirdę tinkamų garsų, bandykite vaikučiui atsakyti juos pakartodami.
Mokykite kūdikį ženklų kalbos
Mokykite kūdikį ne tik garsų ir žodžių, bet ir ženklų, kūno kalbos - tai svarbi žmonių komunikacijos priemonė. Be to, įvairių ženklų rodymas kūnu, pirštukais yra puiki mankšta.
Atsisveikindami ir pasisveikindami mojuokite - „labas“ ir „ate ate“. Pasakodami vaikui apie daiktą ar žmogų, durkite į jį pirštu. Apibūdindami naudokite rankas - mažą paukščiuką parodo sprindis, o didelį dramblį - plačiai ištiestos rankos. Dainuodami daineles, žodžius papildykite gestais. Pavyzdžiui, „Mano batai buvo du, vienas dingo – nerandu“ galima parodyti du pirštukus sakant „du“ ir neigiamai pasukioti galvą tariant „nerandu“.
Kūdikis domisi gyvūnais
Augantis kūdikis ima vis aiškiau suvokti aplinkinius. Jis atpažįsta tėvelius ir šeimos narius, noriai su jais bendrauja, jį žavi kiti kūdikiai, o taip pat pradeda stipriai dominti gyvūnai.
Kūdikiai noriai „kalbina“ namuose gyvenančius, svečiuose sutiktus ar kieme matomus gyvūnus, tiesa rankutes, džiaugsmingai reaguoja palietę švelnų kailį ar išgirdę gyvūnėlio skleidžiamus garsus.
Skatinkite kūdikio susidomėjimą ir jį „išnaudokite“ lavinimui. Šiuo metu kūdikis intensyviai čiauška, mokosi vis geriau tarti skirtingus garsus, juos jungti. Supažindinkite mažylį su skirtingais gyvūnais rodydami jų paveiksliukus ir pasakydami, kaip jie „kalba“, t.y. „karvytė sako mūū“, „šuniukas sako au-au“, „katytė sako miau-miau“.
Faktas
Ausų uždegimu dažniausiai serga vaikai nuo šešių mėnesių iki trejų metų. 70 % vaikų iki trejų metų yra bent kartą juo sirgę.
Pridėkite į grupę 😊