Kada ir kokius produktus įvesti į kūdikių mitybą? (30)

Kamila Starzycka | Shutterstock.com

Galima rasti daugybę skirtingų rekomendacijų, kada kokį produktą reiktų įvesti į kūdikio mitybą.

Tiesa yra ta, kad dauguma tokių rekomendacijų neturi jokio mokslinio pagrindimo, nėra nustatatyta, koks laikas vieno ar kito produkto įvedimui būtų optimaliausias, tad visos gairės yra daugiau orientacinio pobūdžio. 

Reikėtų vadovaujantis sveiku protu, regione įprastos mitybos ir tradicijų, bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėti savo vaiką. Vieno ar kito produkto įtraukimas į mitybą „per anksti“ ar „per vėlai“ tik labai išimtinais atvejais gali turėti pasekmių (o juo labiua – ilgalaikių) vaiko sveikatai ir raidai.

Svarbiausia, kad vaiko mityba būtų įvairi ir subalansuota, vaikui pateikiami produktai – kokybiški, sveiki, paruošiami ir laikomi išsaugant didžiausią mitybinę vertę.

Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis. Dažnai šie pokyčiai ir sutrikimai būna laikini (adaptaciniai), todėl panikuoti neverta, tačiau stebėkite šiuos procesus, ir, jei reikia, blogiau toleruojamų (virškinamų) produktų įvedimą atidėkite vėlesniam laikui.

Dar svarbu paminėti, kad žindant primaitinimą rekomenduojama pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė – apytikslė. Pradėjus primaitinimą kiek anksčiau (bet ne anksčiau, kaip 17 savaitė arba 5 vaiko gyvenimo mėnesio pradžia), žemiau pateikiamas gaires galima atitinkamai paankstinti. 

Daržovių įvedimas į kūdikio mitybą

Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Termiškai apdorotas, šias daržoves paprasta sutrinti net ir paprasta šakute (jei pasirinkote pradėti primaitinimą tyrelėmis).

Paskiausiai reiktų įvesti pikantiškesnio skonio, daugiau rūgšties turinčias ar sunkiau virškinamas termiškai neapdorotas daržoves (pavyzdžiui, paprikas, pomidorus ar pupeles), tačiau labai atidėlioti nereikia –  kūdikis praktiškai visas daržoves gali pradėti valgyti jau iki pirmojo gimtadienio (dažnai ir iki 10 mėn.), nebent pasireikštų alergijos ar stiprus maisto netoleravimas.

• nuo 6-7 mėn.: bulvė, morka, pastarnokas, batatas (saldžioji bulvė), moliūgas, šparaginės pupelės, salotų lapai.
• nuo 7-8 mėn.: žirneliai, žiedinis kopūstas, baltagūžis kopūstas, brokolis, cukinija, agurkai, porai.
• nuo 9-12 mėn.: paprika, burokėlis, špinatai, pomidorai, pupelės.

Vaisių ir uogų įvedimas į kūdikio mitybą

Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Vertinkite vaisius kaip desertą, kuriuo retkarčiais nudžiuginate vaiką, o ne kaip kasdienį maistą.

Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius. Pavyzdžiui, kai kurie mitybos specialistai citrusinius vaisius rekomenduoja duoti tik nuo 1-erių metų amžiaus.

• nuo 6-7 mėn.: (tik paragauti, po truputį, geriau sezoniniai, mūsų kraštams būdingi): obuoliai, kriaušės, slyvos, mėlynės, bananai, avokadai.
• nuo 8-9 mėn.: persikai, abrikosai, avietės, trešnės, vyšnios, mangai, arbūzai, melionai.
• nuo 10-12 mėn.: braškės, žemuogės, spanguolės, citrusiniai vaisiai, kiviai, vynuogės (daugiausia dėl didelio cukraus kiekio ir užspringimo pavojaus).

Grūdinių kultūrų įvedimas į kūdikio mitybą

Praktiškai visas grūdines kultūras kūdikiams galima įvesti pirmaisiais primaitinimo mėnesiais. Kaip pirmosios grūdinės košės, dažniausiai rekomenduojamos ryžių, avižų, grikių, vėliau pagal poreikį galima įvesti ir kitas.

Gliuteno turinčius grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn. amžiaus, o jei yra rizikos faktorių pasireikšti celiakijai ar glitimo netoleravimui, rekomenduojama gliuteno turinčių produktų duoti ragauti kuo anksčiau ir reguliariai (kiekvieną savaitę), tačiau labai saikingai.

• nuo 6-7 mėn.: ryžiai, avižos, grikiai, kukurūzai.
• nuo 7-10 mėn.: miežiai, soros, kviečiai, kuskusas, perlinės kruopos, bolivinė balanda.

Mėsos ir žuvies įvedimas į kūdikio mitybą

Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui. Pradžioje geriausia pradėti nuo triušienos, veršienos ar paukštienos, vėliau pereiti prie išraiškingesnio skonio mėsos (jautienos, kiaulienos ar ėrienos).

Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams. Tiesiog reiktų patiekiamą žuvį gerai iškaulinti, o plėšrių jūrinių žuvų dėl jose esančio gyvsidabrio naudoti saikingai.

Jūros gėrybes, pagal situaciją, rekomenduojama duoti nuo 1-3 metų amžiaus (taip pat ir dėl galimų alerginių reakcijų).

• nuo 6-7 mėn.: triušiena, veršiena, kalakutiena.
• nuo 8-10 mėn.: jautiena, ėriena, kiauliena.
• nuo 11-12 mėn.: jūrinės žuvys (nedideliais kiekiais), jūros gėrybės, vėžiagyviai – nuo 1-3 metų amžiaus.

Kiaušinių ir pieno produktų įvedimas į kūdikio mitybą

Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją: 6 mėn. kūdikiams tiks lengvas, pudingo tipo omletas, kiek vyresniems tiktų ir „kiečiau“ sukeptas arva išvirtas kiaušinis, kurį galima suimti pirštukais.

Nors pieną vaikams rekomenduojama gerti tik nuo vienerių metų, pieno produktai į vaiko mitybą gali būti įtraukti anksčiau (dėl fermentacijos procesų, pieno baltymas būna suskaidytas ir tampa lengviau virškinamas).

• nuo 6-7 mėn.: kiaušiniai, jogurtas.
• nuo 8-10 mėn.: sūris, kefyras, varškė.
• nuo 11-12 mėn.: grietinė, grietinėlė, pienas (nuo vienerių metų amžiaus).