Kūdikiui 3 savaitės

Jūsų mažylis auga, rausvėja ir apvalėja. Jo odelė vis lygesnė ir švelnesnė, jis mažiau raukosi ir dažniau žvelgia plačiai atmerkęs akeles, jo judesiai vis plastiškesni. Dabar vaikutis jau pradeda priminti pūstažandžius kūdikėlius iš reklamos!

Kūdikis vis stiprėja

Per pirmuosius du mėnesius mažylis išmoks pakelti galvytę ir trumpai išlaikyti ją pakeltą. Tai rodo, kad jo raumenys nuolat stiprėja. Kai kurie kūdikiai galvytę kilsteli jau pirmąją ar antrąją savaitę, tačiau daugumai šiam žygdarbiui atlikti prireikia daugiau laiko.

Stiprinkite naujagimio raumenis nuo pat pirmųjų savaičių. Pastebėję, kad kūdikis ima koncentruoti žvilgsnį, rodykite žaisliukus ar pati linguokite taip, kad vaikas stebėtų. Stiprės ne tik vaikelio akių, bet ir kaklo, nugaros raumenys, susidomėjęs jis stengsis sukti ir kelti galvytę.

Nepamirškite periodiškai bent kelioms minutėms paguldyti mažylio ant pilvuko, tuomet taip pat rodykite žaisliukus, pasilenkite prie vaiko veido, kad jis jus gerai matytų.

Naujagimio maudymas

Kol ant naujagimio pilvuko dar pūpsojo virkštelės likutis, jį buvo rekomenduojama tik šiek tiek apiprausti ar apšluostyti drėgnu rankšluostėliu, švelnia kempinėle. Dabar mažylio virkštelė jau turėtų būti nukritusi, bamba sugijusi, tad jis gali pasimėgauti savo pirmąja vonia!

Naujagimį patogiausia maudyti specialioje vonelėje, tačiau, jeigu jos neturite, tiks ir kriauklė. Naujagimiai neturi daug progų išsitepti, tad juos pakanka maudyti 1-2 kartus per savaitę (tačiau kaskart keičiant sauskelnes reikėtų apiprausti ar drėgna servetėle apvalyti vaikučio užpakaliuką), nenaudojant (ar naudojant labai saikingai) jokių papildomų prausiklių, šampūnų ir kt. Oro temperatūra vonios kambaryje turėtų būti apie 24°C, o vandens - 32 - 37°C.

Naujagimis nuolat verkia

Ne tik kalbėti, bet net guguoti dar nemokančio naujagimio vienintelė komunikacijos forma yra verkimas. Pastebima, kad daugiausiai kūdikis verkia per pirmąsias 12 savaičių nuo gimimo, vėliau jis išmoksta atkreipti tėvelių dėmesį kitais garsais, judesiais, mimikomis.

Vaikui pradėjus verkti, pasistenkite kuo greičiau patenkinti jo poreikius. Pamaitinkite, apiprauskite, pakeiskite vystyklą, įsitikinkite, kad vaikui nėra per karšta ar šalta, patikrinkite, ar jis nekarščiuoja, ar nepučia pilvuko, ar nespaudžia rūbeliai.

Jeigu naujagimis nesiliauja verkęs, gali būti, kad jis tiesiog nori būti nešiojamas. Daugumai geriau matyti pradėjusių vaikų patinka būti paguldytiems ant peties, ar tarsi atremtiems į krūtinę, tuomet jie gali žvalgytis.

Su kūdikiu daug laiko praleidžianti mama geba atskirti skirtingą kūdikio verksmą. Įprastai alkanas mažylis trumpai rikteli ir tik tuomet pradeda verkti. Kamuojant skausmui kūdikis verkia labai gailiai ir ilgai, verksmas primena rėkimą. Pavargusio, per daug stimuliacijos gavusio vaikelio verksmas kintantis, tai garsėjantis, tai pritylantis.

Tėčio bendravimas su naujagimiu

Visą nėštumo laikotarpį mažylio taip pat laukęs tėtis jam gimus dažnai jaučiasi atstumtas ir nežino, ko imtis. Jeigu mama žindo, tai natūralu, kad naujagimis beveik visą parą praleidžia jos glėbyje, tačiau jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, šį darbą turėtų dalintis abu tėvai.

Maitinimas, žinoma, ne vienintelė proga pabendrauti su kūdikiu. Tėvelis turėtų ne tik nevengti keisti vystyklų, apiprausti naujagimio, bet ir megzti su juo tvirtą ryšį nuo pat mažumės. Pastebima, kad ypač naudingas oda prie odos kontaktas.

Tėčiai gali pasiguldyti nurengtą naujagimį ant apnuogintos krūtinės, šiltai apsikloti ir ramiai pagulėti, paniūniuoti vaikeliui melodiją, jį pakalbinti. Tiesioginis odos sąlytis ramina, kūdikis ima kvėpuoti tolygiau ir giliau, pagerėja jo virškinimo sistemos darbas, į kraują išskiriami meilę ir prieraišumą sąlygojantys hormonai.

Vertėtų kiekvieną dieną rasti bent kelias akimirkas pabendravimui ir pažaidimui, kuris tikrai įmanomas net ir su pačiu mažiausiu vaikeliu! Tėtis gali rodyti vaikui žaisliuką taip, kad naujagimis jį sektų akimis, naujagimiui galima dainuoti, skaityti knygeles, rodyti jam grimasas, jį masažuoti.