TVKūdikio dantenų masažas: kaip jį atlikti tinkamai?
zlatkozalec | 123rf.com
Kūdikio dantenų masažas – paprastas būdas švelniai stimuliuoti dantenas ir padėti mažyliui, kai dygstant pirmiesiems dantukams jos tampa jautrios, patinsta ar vargina nemalonus tempimo jausmas.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad masažas nepakeičia kasdienės burnos higienos ir nėra būtinas visiems be išimties kūdikiams.
Taip pat skaitykite:
Kūdikio dantenų masažas – kokia tai procedūra?
Tai švelnus dantenų trynimas arba spaudimas švariu pirštu, minkšta drėgna marle ar švaria sudrėkinta audinio skiaute. Masažuojant dantenas sukuriamas lengvas spaudimas, kuris gali suteikti kūdikiui komforto, ypač tuo metu, kai dantis prasikala pro dantenų audinį.
Užsienio šaltiniuose rekomenduojama masažuoti būtent jautresnes vietas, tačiau judesiai turi būti labai švelnūs. Nereikia stipriai spausti, braukti nagais ar bandyti „išmasažuoti“ dygstančio dantuko.
Kuo gali būti naudingas dantenų masažas?
Pagrindinė priežastis – didesnis komfortas dygstant dantukams. Kai dantys ima kaltis, dantenos įprastai tampa jautrios, parausta, šiek tiek patinsta. Švelnus spaudimas gali sumažinti nemalonų tempimo pojūtį, o vėsi marlė, šluostė ar kramtukas gali suteikti papildomą vėsinantį poveikį.
Masažas taip pat gali būti naudingas kaip ankstyvos burnos priežiūros rutinos dalis. Jis padeda kūdikiui priprasti prie to, kad suaugęs žmogus liečia jo burną ir dantenas. Tai gali palengvinti jau išdygusių dantų valymą.
Tačiau svarbu nepervertinti masažo naudos. Odontologai labiau akcentuoja ne masažą, bet bendrą kūdikių burnos higieną, ėduonies (ypač vadinamojo „buteliuko karieso“ ) prevenciją ir ankstyvą apsilankymą pas odontologą.
Kaip taisyklingai masažuoti kūdikio dantenas?
Masažo technika yra labai paprasta:
- Pasirinkite tinkamą laiką. Kūdikis turėtų būti ramus, ne alkanas ar pavargęs.
- Kruopščiai nusiplaukite rankas. Prieš liesdami kūdikio burną, nuplaukite rankas muilu ir vandeniu.
- Švelniai uždėkite švarų ar audinio skiaute apvyniotą pirštą ant dantenų.
- Sukamaisiais arba trumpais švelniais judesiais masažuokite jautrias vietas. Spaudimas neturi būti intensyvus – kūdikiui masažas neturėtų kelti diskomforto ar skausmo.
- Stebėkite kūdikio reakciją. Jei mažylis priešinasi, verkia ar atrodo, kad jam nemalonu, nebemasažuokite.
Nebūtina masažuoti visų dantenų. Jei diskomfortas jaučiamas konkrečioje vietoje, galima trumpai ir švelniai pamasažuoti būtent ją.
Kada pradėti kūdikio dantenų masažą ir kaip dažnai masažuoti?
Dantenų masažą galima atlikti tada, kai pastebite dantų dygimo simptomus (pavyzdžiui, kūdikis ima viską kišti į burną). Pirmieji dantys dažniausiai pradeda dygti maždaug šešių mėnesių amžiaus, tačiau normalu, jei jie pasirodo gerokai vėliau.
Nėra vienos taisyklės, nusakančios, kiek kartų per dieną reikėtų masažuoti kūdikio dantenas. Masažas pirmiausia suteikia komforto, todėl jį galima atlikti tada, kai kūdikis dėl dygstančių dantų tampa irzlus neramus. Dantenų valymą galima derinti su švelniu jų masažu, tačiau išdygus dantukams svarbiausia reguliariai juos valyti.
Svarbiausia – ne masažų dažnis, o švelnumas. Jei mažylis jaučiasi gerai, nėra poreikio reguliariai masažuoti dantenas vien dėl to, kad „taip reikia“. O jeigu masažas patinka ir ramina, jį galima kartoti kelis kartus per dieną.
Kokias priemones galima naudoti kūdikių dantenų masažui?
Dažniausiai specialių priemonių apskritai nereikia. Tinka:
- vieno iš tėvų pirštas;
- švari minkšta marlė – ją galima šiek tiek sudrėkinti;
- švari, vėsi drėgna šluostė – gali suteikti papildomą vėsinantį pojūtį;
- kramtukas (papildoma masažuojanti priemonė) – rinkitės kūdikiams skirtą kramtuką ir reguliariai tikrinkite, ar jis nėra įtrūkęs ar kitaip pažeistas.
Kramtuko nereikėtų užšaldyti. Labai šaltas ar sušalęs žaislas gali būti per kietas ir pažeisti jautrias dantenas. Taip pat reikėtų vengti skysčiu užpildytų kramtukų, ypač jei kyla rizika, kad jie gali prakiurti.
Ko nereikėtų naudoti dantenų masažui?
- Dantenų masažui nereikėtų naudoti įprastų ar eterinių aliejų, spiritinių tirpalų ar kitų naminių priemonių. Nėra pakankamai įrodymų, kad eteriniai aliejai padeda palengvinti nemalonius dantų dygimo simptomus, be to, patekę į kūdikio burną, jie gali sukelti virškinimo ir kitų problemų.
- Taip pat nerekomenduojama savarankiškai naudoti dantų dygimo gelių su benzokainu. Amerikos vaikų odontologų akademija (AAPD) įspėja apie vietinių anestetikų rizikas kūdikiams ir nerekomenduoja nereceptinių vietinių anestetikų gelių naudoti diskomfortui dygstant dantims malšinti.
- Reikėtų vengti ir gintarinių ar kitų dantų dygimo vėrinių. Vaikelis gali uždusti, pasismaugti, užspringti pabirusiais karoliukais arba juos įsikišti į nosį, ausis. Be to, gintariniai karoliai gali būti ir kenksmingų bakterijų šaltinis.
Plačiau skaitykite:
Kaip prižiūrėti kūdikio dantenas?
- Nuo gimimo: drėgna marle ar švaraus minkšto audinio skiaute apvyniokite pirštą ir švelniai perbraukite per dantenas. Galite naudoti ir specialiai tam skirtus frotinius ar silikoninius antpirščius.
- Valykite dantenas 1 ar 2 kartus per dieną: pavyzdžiui, ryte, po maitinimo, ir vakare, prieš nakties miegą. Po kiekvieno maitinimo burną taip pat galite švelniai nuvalyti.
- Nuo 4–8 mėn.: burnos higiena tampa dar svarbesnė. Šiuo laikotarpiu pradeda dygti pirmieji dantys, o kūdikis pradedamas primaitinti kietu maistu, racione atsiranda įvairių gėrimų. Dėl galimo didesnio cukraus kiekio šiuose produktuose didėja ir ėduonies (karieso) rizika.
- Pirmaisiais gyvenimo metais: pirmajam dantukui išdygus, pamažu galite pradėti naudoti ir specialiai kūdikiams skirtą dantų šepetėlį – jo galvutė maža, o šereliai labai minkšti.
Plačiau skaitykite:
Kūdikiui dygsta dantys: kada reikėtų kreiptis į gydytoją odontologą?
Dantų dygimas gali sukelti seilėtekį, norą kramtyti daiktus, dantenų jautrumą ir irzlumą. Tačiau ne kiekvieną kūdikio negalavimą reikėtų priskirti dantų dygimui. Pavyzdžiui, karščiavimas, viduriavimas, vangumas ar labai stiprus ir ilgai trunkantis skausmas nėra simptomai, kuriuos reikėtų automatiškai paaiškinti vien dantų dygimu. Tokiu atveju reikėtų pasitarti su gydytoju.
Pirmoji odontologo konsultacija taip pat rekomenduojama gana anksti – ne vėliau kaip iki 12 mėnesių amžiaus.
