Kūdikio šliaužimas: kada kūdikis išmoks šliaužti?

Šliaužimas yra svarbus kūdikių raidos etapas. Jis padeda puikius pagrindus ne tik stovėjimui, tvirtam sėdėjimui, vaikščiojimui, bet ir apskritai visai kūdikio raidai, gerina koordinaciją bei orientaciją. Taigi, šliaužimas yra vienas svarbiausių įgūdžių pirmaisiais gyvenimo metais.
Kada kūdikis pradės šliaužti?
Šliaužti kūdikiai pradeda tuomet, kai jų viršutinė kūno dalis įgyja gebėjimą stumtis į priekį. Dažniausiai tai nutinka tarp 7 ir 9 kūdikio gyvenimo mėnesio, nors kai kurie kūdikiai šliaužti pradeda ir anksčiau, pavyzdžiui, norą rodo jau nuo 4–6 gyvenimo mėnesio. Šliaužimo pradžios laiką lemia ne tik kūdikio raumenų tonusas, bet ir rega bei motyvacija, galimybės tyrinėti aplinką.
Kai kūdikiai atranda, kad šliaužiant galima judėti į priekį, vadinasi, jie pasiekė naują smegenų vystymosi lygį. Vėliau kūdikis mokysis ropoti – tai dar intensyvesnę smegenų brandą rodantis judėjimo būdas.
Kokią naudą kūdikiams suteikia šliaužimas?
Šliaužimas, kaip ir kiekvienas kitas įgūdis, yra kūdikiui labai naudingas:
- Sensorinių įgūdžių tobulėjimas. Šliauždamas skirtingais paviršiais (kilimu, plytelėmis, žole ir kt.), kūdikis patiria daug naujų pojūčių. Taip pat jis mokosi išlaikyti pusiausvyrą, koordinaciją, stebėti, kas vyksta aplinkui.
- Veiklos ir žaidimų įvairovė. Kai kūdikis pradeda šliaužti, jis žaidimų metu įgyja ir daugiau tyrinėjimo laisvės.
- Tam tikrų užduočių atlikimas, tikslo siekimas. Šliaužimas padeda pagerinti kūdikio problemų sprendimo įgūdžius, pavyzdžiui, išmokęs judėti, vaikelis gali lengvai nušliaužti iki norimo žaislo ar daikto.
- Pirštų ir rankų lavinimas. Šliauždamas kūdikis įprastai ištiesia pirštus, o tai ateityje padės jam naudotis stalo įrankiais, indais, piešti ir žaisti. Taip pat šliaužimas lavina rankų jėgą, didina pečių stabilumą: šių įgūdžių vėlgi prireiks savarankiškam valgymui.
- Smegenų vystymasis. Kūdikiui šliaužiant, abi kūno pusės turi dirbti kartu, tad kartu skatinamas ir smegenų vystymąsi.
Kodėl kūdikiui svarbu išmokti šliaužti?
Kai kurie kūdikiai praleidžia šliaužimo etapą ir niekada nešliaužę galiausiai pradeda ropoti, stojasi ir eina.
Vis tik, specialistų teigimu, kūdikiams svarbu „praeiti“ visus raidos etapus, nes tuomet kūdikio raumenys, pusiausvyra, aplinkos suvokimas ir kt. įgūdžiai vystosi tolygiai ir harmoningai, o vienas įgūdis padeda pamatą kito įsitvirtinimui.
Kuo skiriasi šliaužimas ir ropojimas?
Kūdikiai šliaužia pilvu: atsistumia rankomis, tačiau visas kūnas nėra pakilęs nuo žemės, todėl labai dažnai šliaužimo pradžioje kūdikiai sukasi ratu.
Ropojimas – jau sudėtingesnis veiksmas, kai kūdikiai pakelia pilvą nuo grindų ir juda ant rankų bei kelių.
Kaip treniruoti ir paskatinti kūdikį šliaužti?
Tam, kad kūdikis sėkmingai pradėtų šliaužti, neabejotinai prireiks tėvų pagalbos.
Pateikiame kelis patarimus, ką daryti, kad vaikelis greičiau išmoktų šliaužti:
- Kūdikio guldymas ant pilvuko. Labai svarbu kūdikį nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių guldyti ant pilvo. Tai padės treniruoti šliaužimui reikalingus raumenis. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis apžiūrinės daiktus, stengsis juos pasiekti ir pažaisti su jais. Tai sutvirtins ir sustiprins rankų, pečių juostos ir kaklo raumenis.
- Kūdikio mokymas suktis aplink save jam gulint ant pilvo. Sukimasis aplink savo ašį stiprina raumenis, gerina galūnių koordinaciją. Puikus treniravimo būdas – kūdikio šone padėti jo mėgstamą žaislą.
- Nelaikykite kūdikio visą dieną lovytėje arba manieže, sūpynėse, gultukuose ir pan. Ant grindų patieskite pledą, kilimą ir leiskite kūdikiui kuo daugiau laiko būti ant kieto paviršiaus.
- Šliaužti besiruošiančiam kūdikiui sukurkite saugią aplinką. Tame grindų plote, kur kūdikis ropos, neturėtų būti jokių pavojingų, smulkių daiktų, elektros lizdų, gyvūnų maisto, augalų vazonų ir kt. Pasirūpinkite saugumu: patys atsistokite keturiomis ir apžvelkite visą patalpą.
- Pirmiausia parodykite mažyliui, kaip teisingai judėti – sudarykite kojoms atramą: tegul jis atsispiria į jūsų delną.
- Įsitikinkite, kad kūdikiui patogu atsiremti rankomis, įsispirti kojomis. Susisukęs, po kūdikiu slenkantis kilimėlis, smunkančios kojinės ar kliūnantys rūbeliai gali trukdyti sėkmingam šliaužimui ir erzinti kūdikį.
- Paskatinkite kūdikį domėtis, neduokite jam iškart visų žaislų – leiskite pačiam siekti, ko jis nori, prieš kūdikį padėliokite jam įdomių daiktų.
- Laikui bėgant šliaužiojimą pasunkinkite: pavyzdžiui, iš minkštų poroloninių kubų pastatykite užtvaras, kurias jam reikės apeiti.
- Ridenkite prieš mažylį kamuoliuką – kūdikis jį stumdys ir vysis.
- Pagirkite kūdikį už jo pasiekimus (pavyzdžiui, kai nušliauš didesnį atstumą).
Ką daryti, jei kūdikis nebando šliaužti?
Jei kūdikiui suėjo 7 mėnesiai, tačiau jis dar nešliaužioja ir nebando to daryti, kreipkitės į gydytojus – pirmiausia į pediatrą, po to – į ortopedą, kineziterapeutą.
Specialistai patikrins, ar raumenų tonusas nėra žemas, ar tinkamai vystosi raumenys ir raiščiai. Gali būti, kad kūdikiui prireiks masažų arba mankštų, kitų procedūrų.