Kūdikio ropojimas

Kūdikiui augant, sparčiai lavėja ir stambiosios motorikos įgūdžiai, jis po truputį pradeda mokytis ropoti. Ši naujai atsivėrusi galimybė daug džiaugsmo suteikia ne tik kūdikiui, bet ir tėvams. Jei kūdikis jau pradėjo ropoti, netrukus pastebėsite jį stovintį ir žengiantį pirmuosius žingsnius.

Tiesa, viskas vyksta palaipsniui: pirmiausia turi sutvirtėti kūdikio raumenys, todėl labai svarbus guldymas ant pilvuko, po to kūdikis mokosi sėdėti, šliaužti, ropoti, stovėti ir vaikščioti, t.y. pasiekęs vieną raidos etapą, mažylis pereina prie kito.

Kuo skiriasi šliaužimas ir ropojimas?

Vis dar pasitaiko, kad tėvai painioja šliaužimą su ropojimu. Šliaužti kūdikiai pradeda tuomet, kai jų viršutinė kūno dalis įgyja gebėjimą stumtis į priekį. Dažniausiai tai nutinka tarp 7 ir 9 kūdikio gyvenimo mėnesio, nors kai kurie kūdikiai šliaužti pradeda ir anksčiau.

Vėliau kūdikis mokosi ropoti – tai dar intensyvesnę smegenų brandą rodantis judėjimo būdas.

Ropodamas kūdikis pilvuku neliečia grindų, visa svorį perkeldamas rankoms ir keliams: tai pagrindinis skirtumas nuo šliaužimo. Kartais kūdikiai gali bandyti ropoto atbulai, tačiau dėl to nereikia nerimauti. Kūdikiams lengviau judinti kojas atgal, nei judėti į priekį, bet jie greitai išmokta judėti tinkama kryptimi.

Tiesa, kai kurie kūdikiai gali nešliaužti ir iškart pradėti ropoti, gali šliaužti ir po kelių mėnesių pradėti vaikščioti. Tai pasitaiko pakankamai dažnai ir yra normalu, tačiau kineziterapeutai pabrėžia, kad kūdikiams svarbu „apimti“ visus raidos etapus, kad kūnas tobulėtų harmoningai.

Kokio amžiaus kūdikiai pradeda ropoti?

Tiksliai pasakyti, kada kūdikis pasieks šį fizinės raidos etapą – sudėtinga, tačiau ropoti dažniausiai pradeda 9–10 mėn. sulaukę kūdikiai, o 11–12 mėn. mažyliai – jau tikri ropojimo ekspertai, jų ropojimas yra koordinuotas. Taigi, kūdikis savarankiškai gali pasiekti kiekvieną patalpos kampelį, o nuropojęs į vietą, kur gali įsikibti – ir sėkmingai atsistoti.

Jei kūdikis gimė neišnešiotas, jis taip pat ropos, tik vėliau nei bendraamžiai. Pavyzdžiui, jei kūdikis gimė 32–33 nėštumo savaitę, jis ropoti pradės vidutiniškai 2 mėn. vėliau. Ankstukų raida su bendraamžių visiškai susilygina sulaukus maždaug 2 metų.

Kokie ženklai rodo, kad kūdikis netrukus ims ropoti?

Pirmasis pranašas, rodantis, kad kūdikis jau netrukus pradės mokytis šliaužti, o po to – ir ropoti – jo gebėjimas sėdėti be jokių atramų. Ropoti netrukus išmoksiančiam kūdikiui taip pat svarbu gebėti pritraukti kelius prie pilvuko, „atsispausti“ ir išlaikyti save tiesių rankų atramoje, gebėti atsistoti į keturpėsčią padėtį ir joje siūbuoti pirmyn ir atgal.

Kodėl ropojimas laikomas tokiu svarbiu kūdikių raidos etapu?

Ropojimą galima vadinti esminiu kūdikio raidos etapu dėl šių priežasčių:

• Jis rodo, kad kūdikio rankų, pėdų, nugaros ir viršutinės kūno dalies raumenys yra gerai išsivystę. Ropojant stiprinami raumenys, o tai savo ruožtu pagerina ir smulkiąją kūdikio motoriką. Ji svarbi vėliau mokantis dirbti su smulkiais daiktais, piešti, rašyti;
• Koordinacijos lavinimas. Tai puikus būdas įvaldyti primityvius refleksus, kurie padeda lavinti ne tik koordinaciją, bet ir ritmo pojūtį bei kitus svarbius judėjimo įgūdžius. Koordinacija puikiai lavėja kai, pavyzdžiui, vienu metu į grindis atsiremia dešinė ranka ir kairysis kelis, ir atvirkščiai;
• Lavina kūdikio regėjimą ir propriorecepcijos (kūno padėties erdvėje suvokimo) įgūdžius. Pavyzdžiui, atstumas tarp kūdikio akių ir grindų – panašus kaip tarp skaitomų knygelių. Ropodamas kūdikis mokosi sutelkti dėmesį ir į savo kelius, ir į aukščiau ar toliau esančius objektus: tai daro didelę įtaką atstumo tarp objektų suvokimui;
• Kūdikiai po truputį mokosi ir komunikuoti, suvokti sąvokas, pavyzdžiui, arti / toli, aukštai / žemai, įjungta / išjungta, virš / po, viduje / išorėje ir t. t. Daugelis jų svarbios ugdant ne tik judėjimo įgūdžius, bet ir matematinį suvokimą ateityje.
• Savarankiškumo ugdymas. Galiausiai, ropoti pramokę kūdikiai gali sekti kitus žmones ar gyvūnus, gauti trokštamą žaislą ar daiktą ir tiesiog smagiai leisti laiką. Kūdikiai, kurie nemoka šliaužti ar ropoti, gali greitai pradėti nuobodžiauti, jie dažniau reikalauja tėvų dėmesio.

Ką daryti, jei kūdikis neropoja?

Jei jūsų vaikelis nebando ropoti, galite paskatinti jį įsitraukti į įvairias veiklas ir žaidimus, susijusius su šliaužimu ir ropojimu. Įvairios fizinės veiklos – vartymasis, supimasis, sukimasis ir ridenimasis – stimuliuoja smegenėles, lavina raumenų tonusą. Smegenėles – tai pakaušinėje kaukolės srityje esanti smegenų dalis, atsakinga už kūno judesius ir pusiausvyrą, raumenų darbą, susitraukimo jėgą ir tonusą.

Jeigu 11 mėn. kūdikis dar neropoja, vertėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, kuris įvertins kūdikio raidą bei galima problemas.

Kaip paskatinti kūdikį ropoti?

Jei kūdikis jau moka šliaužti, skatinkite jį ropoti. Vėlgi išlieka rekomendacija kuo daugiau laiko praleisti ant grindų ir pilvuko.

Tam, kad treniruotės būtų saugios, patieskite ant grindų kilimėlį ar čiužinuką. Pridėkite ant jo įvairių žaislų ir kamuoliukų bei skatinkite kūdikį juos pasiekti. Tikras tėvų „koziris“ – nauji, dar nepabodę žaisliukai.

Galite kūdikiui parodyti ropojimo judesius, kartu žaisti ir kūdikį motyvuoti.

Vaikštynės, šokliukai, gultukai ir kiti įrenginiai riboja kūdikio judėjimą, o pertektlinis jų naudojimas yra siejamas su lėtesne kūdikio fizine raida ir kūdikio konteinerio sindromu.

Kūdikio saugumas jam pradėjus ropoti

Atminkite, kad ropojantis kūdikis gali pasiekti elektros lizdus, vazoninius augalus, gyvūnų guolius ir maistą ir t. t., todėl labai svarbu aplinką tinkamai paruošti ir pritaikyti.

Labai geras patarimas - paropokite patys. Apžiūrėkite namus iš tokios padėties, iš kurios juos mato kūdikis, taigi paropokite po juos keturiomis. Iškart pastebėsite aštrius stalų kampus, atviras rozetes, ne vietoje padėtas žirkles ir t.t.