Kada kūdikis išmoks stovėti? (179)

sandsun | Shutterstock.com

Stovėjimas ir savarankiškas atsistojimas yra labai svarbūs kūdikio fizinės raidos etapai, priartinantys jį prie vieno tėvelių laukiamiausio gebėjimo - vaikščiojimo.

Kaip vystosi kūdikio gebėjimas stovėti?

• Naujagimis - 1 mėn. kūdikis. Pakėlus naujagimį į vertikalią padėtį ir atrėmus jo kojas į tvirtą pagrindą, jis turėtų atsispirti (atsispyrimo reakcija). Pakaitomis truputį pakreipiant naujagimį tai į vieną, tai į kitą šoną ir perkeliant jo kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos, mažylis turėtų tarsi žingsniuoti (automatinis žingsniavimo refleksas).
• 2 mėn. Refleksiškas žingsniavimas ir atsispyrimas nyksta. Vertikaliai pakeltas kūdikis į pagrindą turėtų remtis labiau pirštų galiukais.
• 3 mėn. Vertikaliai pakeltas kūdikis pagrindą liečia sulenktomis kojomis.
• 4 mėn. Vertikaliai pakeltas kūdikis vėl ima po truputį tiesti kojas per kelius ir čiurnas. Gali labai trumpai pasiremti pirštų galiukais.
• 5 mėn. Vertikaliai pakeltas kūdikis į pagrindą remiasi pirštų galiukais, išlaiko pakankamai tiesią kojų padėtį.
• 6 mėn. Vertikaliai pakeltas kūdikis į pagrindą remiasi pirštais, o kartais ir visa pėda, išlaiko tiesias kojas, gali kelias sekundes išlaikyti savo kūno svorį.
• 7 mėn. Už liemens prilaikomas kūdikis spyruokliuoja, tarsi šokčioja ant kieto pagrindo.
• 8 mėn. yra pereinamasis laikotarpis tarp 7 ir 9 mėn., t.y. kūdikis ir toliau stiprėja, tačiau nėra išskiriamas atskiras gebėjimas.
• 9 mėn. turėtų prasidėti tikrasis stovėjimas - už rankų prilaikomas kūdikis turėtų gebėti bent pusę minutės išstovėti ant kojų visiškai išlaikydamas savo svorį.
• 10 mėn. prisilaikydamas kūdikis stovi savarankiškai.
• 11 mėn. kūdikis turėtų prisilaikydamas pats atsistoti; pakaitomis abiem kojomis žingsniuoti vietoje ir į šalis; laikomas už abiejų rankų kūdikis ima žengti į priekį.
• 12 mėn. kūdikis ne tik pats visiškai savarankiškai atsistoja ir stovi, bet ir eina palei baldus; eina prilaikomas už vienos rankutės.

Kada kūdikis turi išmokti stovėti savarankiškai?

Remiantis Miuncheno funkcinės raidos diagnostikos (MFRD) skale 9 mėn. pabaigoje už rankų prilaikomas kūdikis turėtų gebėti bent pusę minutės išstovėti ant kojų visiškai išlaikydamas savo svorį.

10 mėn. pabaigoje kūdikis jau turėtų gebėti savarankiškai stovėti pats prisilaikydamas, pavyzdžiui, už baldų ar įsikibęs į suaugusiojo ranką.

11 mėn. pabaigoje kūdikis turėtų ne tik pastovėti, bet ir prisilaikydamas už baldų savarankiškai atsistoti nuo žemės iš sėdėjimo arba keturpėsčios padėties ir tvirtai stovėti, o netrukus ir pradėti žingsniuoti vietoje ar šiek tiek į šonus.

Kada galima pradėti mokyti kūdikį stovėti?

Stabiliam stovėjimui ir savarankiškam atsistojimui yra svarbūs ne tik kojų, bet ir pilvo preso, liemens, nugaros raumenys.

Prieš pradėdamas stovėti kūdikis turėtų gebėti savarankiškai atsisėsti ir sėdėti visiškai stabiliai, nevirsti į šonus, sėdint nesiremti nė viena ranka. Tvirtas sėdėjimas yra pagrindinė sąlyga sėkmingam stovėjimui.

Idealiu atveju, prieš atsistodamas kūdikis taip pat turėtų gebėti efektyviai ropoti. Kai kurie kūdikiai šį raidos etapą praleidžia ir iškart stojasi bei ima eiti, tačiau specialistai rekomenduoja raginti kūdikį ropoti. Ropojimas yra puiki viso kūno raumenų treniruotė, jis ypač naudingas besiformuojančio stuburo sveikatai, o taip pat ir smegenų raidai - smegenys turi intensyviai dirbti koordinuodamos tandeminį rankų ir kojų judėjimą.

Kaip išmokyti kūdikį stovėti?

• Buvimas ant pilvuko - svarbiausia treniruotė. Ant pilvuko bent trumpam reikėtų guldyti jau naujagimius, o vėliau vis ilginti laiką ir motyvuoti ant pilvuko gulintį kūdikį daugiau judėti, suktis į šalis, verstis.
• Mokykite sėdėti ir ropoti. Stabilus sėdėjimas ir ropojimas yra svarbiausi įgūdžiai būtini stovėjimui ir savarankiškam atsistojimui. 
• Lavinkite vaiko koordinaciją. Sėdėti pramokusį kūdikį sodinkite ne ant kieto, o ant šiek tiek nestabilaus pagrindo, pavyzdžiui, pagalvės, mankštos kamuolio (žinoma, būtinai saugokite ir prilaikykite kūdikį), leiskite kūdikiui ropoti per kliūtis - pagalves, sujauktus pledus, minkštus žaisliukus. Vaikui bus sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, tad ji bus efektyviau lavinama. 
• Sodinkite kūdikį ant savo kojos. Atsisėskite ant žemės ištiesę ar po savimi parietę kojas. Sodinkite kūdikį sau ant vienos kojos taip, kad vaiko kojytės apžergtų jūsų šlaunį, o pėdutės įsiremtų į žemę.
• Žaisliukus ir kitus vaiką dominančius daiktus padėkite aukščiau, pavyzdžiui, ant kavos staliuko ar sofos. Norėdamas juos pasiekti vaikas bus motyvuotas atsistoti. 
• Raginkite vaiką ilgiau žaisti stovint. Pavyzdžiui, ant paskleiskite žaislus ant sofos ir padėkite krepšelį. Pasiūlykite vaikui sudėti žaislus į krepšelį.
• Kūdikiui pramokus atsistoti ir stovėti įsikibus, paduokite į rankas žaisliuką ar kitą daiktą, kad kūdikis imtų stovėti be papildomos atramos. Rankose žaislą laikantys kūdikiai jaučiasi saugiau, tarsi tebesilaikantys už baldų.
• Prilaikykite kūdikį už pažastų, liemens, klubų ar sulenktų rankų, tačiau netempkite kūdikio už visiškai ištiestų rankų. Į viršų iškėlusiam rankas kūdikiui sunkiau išlaikyti pusiausvyrą ir pajusti savo tikrąjį kūno svorio centrą. Be to, statant (ypač tempiant į viršų) ar vedant vaiką už ištiestų rankų, padidėja įvairių traumų, pavyzdžiui, alkūnės panirimų rizika.
• Pamokykite kūdikį taisyklingai kristi. Stovėti pasirengę kūdikiai įprastai moka saugiai kristi, t.y. praradę pusiausvyrą jie kresteli ant užpakaliuko, o blogiausiu atveju, krisdami visu kūnu ištiesia rankutes, riečia kaklą ir tokiu būdu apsaugo galvą. Jeigu pastebite, kad kūdikis labiau linkęs kristi visu kūnu, pamokykite jį saugiai ir neskausmingai krestelėti ant užpakaliuko - pastebėję, kad stovintis kūdikis susvyravo, švelniai apglėbkite jo klubus ir patraukite žemyn tarsi sodindami.

Ar šokliukai, vaikštynės ir panašios priemonės padeda išmokti stovėti?

Šokliukai, vaikštynės ir panašios vaikams stovėti ir eiti padedančios priemonės specialistų vertinamos kritiškai. Naudojamos pagal taisykles, t.y. ne pernelyg anksti ir ne pernelyg ilgai, jos veikiausiai nepadarys žalos, tačiau vaiko raidos nepaspartins ir stovėti ar eiti neišmokys.

Tėvams reikėtų suprasti, kad šokliukai, vaikštynės ir panašūs daiktai yra veikiau žaislas ar pagalba tėvams, o ne vaikučio lavinimo ar stiprinimo priemonė.

Kodėl negalima kūdikio statyti per anksti?

Kūdikio raidą vertinantys specialistai į vertikalią padėtį kelia ir „stato“ jau naujagimius ir visai mažus kūdikius - tokiu būdu yra tikrinami naujagimių refleksai ir kūdikių fizinė raida. Svarbu suprasti, kad tai jokiu būdu nėra treniruotė ar mokymas stovėti, o tik kelias sekundes trunkantis patikrinimas.

Ankstyvas stovėti dar nepasirengusio kūdikio statymas ir raginimas eiti (pavyzdžiui, vedžiojimas laikant už rankų ar pažastų) yra siejamas su per didele apkrova stuburui, kojoms ir pėdoms, galinčia sutrikdyti normalią kūdikio raidą ir turėti neigiamų pasekmių ateityje.

Be to, mažų kūdikių koordinacija dar menka ir jie nesugeba saugiai kristi (pavyzdžiui, krisdami neištiesia rankyčių ir neatsiremia; neužriečia kaklo saugodami galvą; nekrenta ant užpakaliuko, o veikiau išsitiesia visu kūnu), tad padidėja ir įvairių traumų tikimybė.

Kūdikis dar nestovi: kada reikėtų sunerimti?

Kiekvieno vaiko raida individuali, tačiau vertėtų pasitarti su specialistai, jeigu:

• Vyresnis nei 6 mėn. kūdikis statomas visiškai nesiremia pilna pėda. Vertikaliai laikomas, statomas vaikas į žemę remiasi pirštų galiukais, tarsi stiebiasi.
• Vyresnis nei 9 mėn. kūdikis statomas nesugeba nė pusės minutės išlaikyti savo kūno svorio.
• Vyresnis nei 10 mėn. kūdikis nesugeba net trumpai pastovėti prisilaikydamas už baldų ar įsikibęs į suaugusiojo ranką.
• Vyresnis nei 11 mėn. kūdikis nesugeba savarankiškai atsistoti ir pastovėti.

Stovėti pradėjusio kūdikio saugumas namuose

Kiekvieną kartą kūdikiui pasiekus naują raidos etapą reikėtų pakartotinai įvertinti jo aplinką. Kūdikiui pradėjus stotis, stovėti, o netrukus ir eiti prisilaikant už baldų, pasirūpinkite jo saugumu:

• Prie sienų pritvirtinkite baldus, pavyzdžiui, spintas, komodas ir pan. Už nepritvirtintų baldų prisilaikantis kūdikis gali juos užsiversti ant savęs ir susižaloti.
• Ant baldų kampų uždėkite minkštas apsaugas. Stalų, kavos staliukų, žemesnių spintelių ir komodų aštrius kampus verta uždengti specialiomis kampų apsaugomis.
• Nuo grindų nurinkite smulkius, kietus, aštrius daiktus. Ant kaladėlės ar kamuoliuko atsistojęs vaikas gali pajusti skausmą, išsigąsti ir prarasti pusiausvyrą.
• Nuimkite nuo stalo nusvyrančias staltieses. Į staltiesės kampą besikabinantis kūdikis gali nutraukti ją nuo stalo su visais ant jo esančiais daiktais.
• Pakelkite užuolaidas. Už užuolaidų besilaikantis vaikas gali jas nutraukti, o ant vaiko užkritę karnizai gali jį sužaloti.
• Atsistojęs kūdikis galės pasiekti ir aukščiau esančius daiktus, tad pasirūpinkite, kad jie nekeltų pavojaus.

kūdikio raida, fizinė raida, stovėjimas