Kada kūdikis išmoksta sėdėti? (25)

WBMUL | Shutterstock.com

Dažnai tėvai labai laukia laikotarpio, kai kūdikis pradės sėdėti. Šis laikas – geras atskaitos taškas, atveriantis kelią kitiems kūdikių raidos etapams – šliaužimui, ropojimui, stovėjimui ir vaikščiojimui. Kada jau galima tikėtis pasiekti šį etapą, ką svarbu žinoti apie kūdikio sėdėjimą ir kaip kūdikiui padėti šį svarbų įgūdį lavinti?

Kokio amžiaus kūdikiai pradeda mokytis sėdėti?

Pirmąjį norą sėstis kūdikiai dažniausiai pradeda rodyti maždaug 4 mėn. Tokio amžiaus kūdikiai jau turi pakankamai tvirtą tiesių rankų atramą, t.y. geba remdamiesi rankutėmis išsistumti save į viršų ir tvirtai laikydami galvytę žvalgosi. Šis gebėjimas yra itin svarbus, nes kūdikis sėdasi, visų pirma, abiem rankomis atsispausdamas nuo žemės, o tuomet atsistumdamas viena ranka atsisėda per šonelį.

Daugelis 6-7 mėn. kūdikių jau gebės bent kelias akimirkas išsėdėti pasodinti arba sėkmingai sėdės pasiremdami į grindis viena ar abiem plaštakomis (savotiška „trikojo“ padėtis).

8-9 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti pakankamai stabiliai, 9–10 mėn. kūdikiai jau turėtų gebėti savarankiškai atsisėsti ir tvirtai sėdėti.

Ar kūdikis pasirengęs sėdėjimui?

Kūdikio gebėjimai, būtini sėdėjimui:

• Tvirta tiesių rankų atrama. Sėdėjimui pasirengęs kūdikis gulėdamas ant pilvuko turi sugebėti atkelti ir tvirtai, stabiliai laikyti galvytę, pečius ir krūtinę, remdamasis į žemę plaštakomis ir išlaikydamas tiesias rankas.
• Vartymasis nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai. Tai rodo, kad kūdikio liemens ir pilvo preso raumenys yra pakankamai tvirti ir sėdėdamas jis gebės išsilaikyti vertikalioje pozicijoje, nesukris.
• Gebėjimas sukiotis gulint ant pilvo. Ant pilvo gulintis kūdikis turėtų sugebėti suktis ratu, siekdamas jam iš šonų esančių daiktų. Tai parodo, kad pilvo presas ir liemens šoniniai raumenys yra pakankamai išlavinti.
• Kojyčių pasiekimas, prilenkimas prie burnytės. Ant nugaros gulintis kūdikis turėtų gebėti susiriesti ir rankomis pagauti savo pėdutes, kišti jas į burnytę. Šiam veiksmui reikalingi ne tik pakankamai stiprūs pilvo preso raumenys, bet ir kiti sėdėjimui svarbūs veiksniai - kojyčių lankstumas bei klubų mobilumas.

Dažniausiai šiuos gebėjimus turi maždaug 5,5 - 6 mėn. sulaukę kūdikiai, tad tokio amžiaus mažylius jau galima pradėti mokyti sėdėti.

Kaip paskatinti kūdikį sėdėti?

Guldykite ant pilvuko

Viena efektyviausių treniruočių – gulėjimas ant pilvuko. Ant tvirto, lygaus paviršiaus patieskite antklodę ar kilimėlį ir guldykite kūdikį pilvu žemyn. Pirmąsias dienas užteks, jei kūdikis pagulės kelias minutes, po to laiką ilginkite iki 30 min. ar ilgiau.

Skatinkite kūdikį suktis ir verstis

Ant pilvuko gulinčiam kūdikiui jo akių lygyje rodykite žaisliukus, juos atveskite į šoną (maždaug ties kūdikio pečiais) ir taip skatinkite mažylį suktis į šoną bei sukantis „apibrėžti“ visą ratą - tai puiki pilvo preso ir liemens raumenų treniruotė.

Analogiškai, t.y. rodydami žaislus, barškindami barškučius ar tiesiog savo veido išraiškomis, balsu raginkite kūdikį verstis nuo pilvuko ant nugaros ir atvirkščiai. Pasistenkite, kad kūdikis vienodai verstųsi per abi puses, t.y. tiek per kairį, tiek ir per dešinį šoną.

Raginkite riestis ir gaudyti pėdutes

Buvimas ant pilvuko, žinoma, yra geriausias būdas lavinti įvairius mažylio gebėjimus, tačiau gulėjimas ant nugaros ir gebėjimas iškelti rankas ir kojas į viršų, riestis, rankomis pagauti pėdas, jas prisitraukti prie burnytės yra taip pat labai svarbūs.

Šių įgūdžių lavinimui pasitarnauja lavinimo kilimėliai su buomeliais prie kurių galima prikabinti žaisliukus. Taip pat galite paprasčiausiai virš kūdikio rankyčių ir kokyčių kelti žaisliukus, raginti jų sieki, į juos spirti.

Skatinkite kūdikį įsikibti į jūsų pirštus

Kai kūdikis jau mokės pakelti galvą, ištieskite abiejų savo rankų rodomuosius pirštus ir, kai kūdikis į juos įsikibs, lengvai kelkite jį į sėdimą padėtį. Taip pat galite suimti abi kūdikio rankas ir padėti jam sėstis. Tai padeda kūdikiams perprasti techniką ir judesius, padedančius iš gulimos padėties atsidurti sėdimoje.

Kodėl kūdikio negalima sodinti per anksti?

• Natūralių raidos etapų sutrikdymas. Įprasti kūdikių raidos etapai yra šie: vartymasis, sukimasis, stūmimasis į priekį ir atgal, judėjimas į priekį ant pilvo, šliaužimas, sėdėjimas ir, galiausiai, ropojimas bei vaikščiojimas. Per ankstyvas sodinimas gali trikdyti šią natūralią raidos seką. Pavyzdžiui, jei anksti pradėsite kūdikį sodinti, jis natūraliai mažiau laiko praleis gulėdamas ant pilvuko, tad turės mažiau galimybių išsiugdyti svarbius gebėjimus, leidžiančius saugiai sėdėti, pradėti šliaužti bei išlaikyti tvirtą vertikalią laikyseną.
• Didelė apkrova stuburui. Jeigu kūdikio pilvo preso, liemens, nugaros ir kiti raumenys nebus pakankamai tvirti, pasodintas kūdikis nesugebės sėdėti išsitiesęs, neišsilaikys vertikalioje padėtyje, sėdės pakumpęs. Tokioje padėtyje kūdikio stuburui tenka neproporcingai didelė apkrova.
• Nenatūralus stuburo ištiesinimas. Pirmuosius tris mėnesius kūdikio stuburas yra natūraliai sulinkęs C raidės forma. Kūdikiui augant jis po truputį tiesiasi, tačiau juosmeninė nugaros dalis „atsitiesia“ ir būdingą linkį įgauna tik 9-12 mėn. Ankstyvas kūdikio sodinimas, o ypač - papildomų priemonių (pagalvėlių, sėdėjimo mokymo kėdučių ir pan.) naudojimas „priverčia“ kūdikio stuburą išsitiesti per anksti.
• Netolygi apkrova raumenims. Per anksti sodinami kūdikiai dažniausiai ne tik kūprinasi, bet ir sėdi pakrypę į kurią nors vieną pusę, tad jų kūnui tenkanti apkrova ne tik didelė, bet dar ir netolygi, o ilgainiui tai gali lemti skirtingų kūno pusių raumenų disbalansą.
• Didesnė traumų tikimybė. Nestabiliai sėdintis ir koordinacijos stokojantis kūdikis nuvirtęs nesugebės sušvelninti kritimo atsiremdamas rankutėmis, atlošdamas ir tokiu būdu apsaugodamas galvytę, tad jis gali stipriau užsigauti.
• Per didelė stimuliacija. Maži, per anksti sodinami kūdikiai taip pat iškart gauna labai didelę vizualinę stimuliaciją, nes staiga labai stipriai išsiplečia jų regėjimo laukas, o tam nepasirengęs kūdikis gali greitai pervargti, tapti irzlus, piktas, jį bus sunkiau nuraminti ir užmigdyti.

Ar pagalbinės priemonės padeda išmokti sėdėti?

Įvairios sėdėjimui skirtos kėdutės, kūdikio sodinimas apramsčius pagalvėmis ir pan. nepadeda kūdikiui greičiau išmokti sėdėti. Jas reikėtų vertinti kaip žaisliuką ar pagalbinę priemonę tėvams, leidžiančią trumpam saugiai palikti kūdikį.

Šias priemones saugu naudoti tik tuomet, kada kūdikis jau yra pasirengęs sėdėjimui, t.y. nuo 5,5-6 mėn. amžiaus.

Kūdikis nesėdi: kokios priežastys ir kada jau reikėtų sunerimti?

Pagrindinė priežastis, kodėl kūdikiai nesėdi – silpni jų kaklo, nugaros, pilvo, liemens ar kiti raumenys, o taip pat ir perdėm didelė įtampa kojytėse ir menkas klubų mobilumas (pastaruosius veiksnius gali sąlygoti ankstyvas kūdikio statymas, pavyzdžiui, laikant už pažastų ir raginant pėdomis remtis į žemę).

Jeigu 8-9 mėn. amžiaus arba vyresnis kūdikis nebando sėstis, pasodintas suglemba ar virsta, reikėtų kreiptis į kineziterapeutus: jie rekomenduos, kaip elgtis. Šiuo atveju itin naudingi – masažai ir mankštos.

sėdėjimas, raida, kada kūdikis išmoksta sėdėti