Kūdikio raida: objekto pastovumo suvokimas

Augdamas kūdikis įgyja įgūdžių, žinių, pradeda suvokti, kaip veikia jį supantis pasaulis. Vienas iš svarbesnių pažintinių gebėjimų, kurį kūdikis išsiugdys pirmaisiais gyvenimo metais – tai objekto pastovumo suvokimas. Kas tai yra ir kaip galima padėti kūdikiui lavinti šį įgūdį?

Kas yra objekto pastovumas?

Objekto pastovumas reiškia, kad kažkoks objektas ir toliau egzistuoja net ir tada, kai jo nematyti.

Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai dar neturi pakankamai pažintinių gebėjimų ir negali suprasti, jog tai, ko jie nemato, vis dar egzistuoja. Tad mažyliams kažkas egzistuoja tik tol, kol jie gali matyti tai priešais save.

Galbūt jau pastebėjote, kad pametęs žaislą, kūdikis labai nuliūsta, išsigąsta, bet net nebando jo ieškoti ir žaisliuko dingimą suvokia kaip baigtinį procesą. Tokią pačią reakciją galite pastebėti ir paslėpę žaislą, pavyzdžiui, jeigu uždengsite žaislą antklode, kūdikis manys, kad tas žaislas prapuolė visam laikui (net jeigu žaislą uždengsite vaikui „prie akių“).

Svarbu žinoti, kad kūdikiai nesugeba įvertinti ne tik daiktų, bet ir žmonių bei kitų gyvų padarų pastovumo. Pavyzdžiui, jeigu mama išėjo iš kambario arba tėtis išvedė šunį pasivaikščioti, kūdikis irgi traktuoja, kad jie dingo. 

Kada kūdikiai pradeda suvokti objekto pastovumą?

Gera žinia – jog laikui bėgant mažylis pradės suprasti, kad jūs vis dar egzistuojate, net jei jis nemato jūsų, o po antklode paslėptas žaislas iš tikrųjų niekur nepradingo.

Objekto pastovumo reiškinį kūdikis pradės suvokti sulaukęs maždaug 7–8 mėnesių. Suprasti, kad kūdikis pradeda suvokti objekto pastovumą, galite, kai jis pradeda ieškoti jūsų ką tik paslėpto žaislo.

Maždaug tuo pačiu metu (t. y. apie 7 – 8 gyvenimo mėnesį) kūdikis pradeda jausti ir išsiskyrimo nerimą.

Jei pasitrauksite iš kūdikio akiračio, išeisite iš patalpos, kūdikis gali pradėti nerimauti ir verkti. Tam tikra prasme atsiskyrimo nerimas susijęs ir su tuo, kad jūsų kūdikis dar ne visiškai supranta objekto pastovumą.

Ilgainiui kūdikio gebėjimas suvokti, kad šią akimirką nematomi daiktai ir žmonės nedingo amžiams, tobulės, tad išsiskyrimo nerimas taip pat ims slopti.

Kada kūdikiai jau visiškai suvokia objekto pastovumą?

Maždaug 10 mėn. sulaukęs kūdikis jau turėtų visiškai suprasti objekto pastovumą. Pavyzdžiui, jei paslėpsite žaislą po pledu, kūdikis žinos, kad reikia traukti pledą ar lįsti po juo ir ieškoti žaislo. O jeigu žaislo čia kūdikis neras, jis jo ieškos kažkur kitur, nes žinos, kad tas daiktas egzistuoja.

Kaip kūdikiui galite padėti greičiau įsisavinti objekto pastovumo sampratą?

• Slėpynės. Puikiai tinka standartinis žaidimas „Ku-kū“: užsidenkite veidą delnais arba mažu rankšluosčiu ir staiga veidą atsidenkite. Kūdikiams tokie žaidimai labai patinka ir dažniausiai juos prajuokina. Taip pat kaskart atsidengdami veidą galite keisti veido mimikas: bus dar smagiau. Galite į ranką paimti mėgstamą kūdikio žaislą. Tegul jis išlenda iš už lovytės ir „pakalbina“ mažylį, paskui vėl dingsta, ir taip bent kelis kartus, kad kūdikis įsidėmėtų visą vyksmą.
• Knygelės. Įsigykite knygelių, kur paveikslėliai yra paslėpti: reikia atversti ir užversti langelius. Klauskite kūdikio, kur slepiasi karvytė, o tada atverskite langelį ir parodykite, kur ji, po to vėl užverskite.
• Žaislai. Įsigykite specialių lavinamųjų žaislų, lavinančių objekto pastovumo suvokimą. Pavyzdžiui, labai tinka žaidimai, kur į ertmes reikia įmesti kamuoliuką, jis ridenasi, kurį laiką kūdikis jo nemato, po to kamuoliukas išrieda. Galima į dėžutę su stalčiuku įdėti mažą žaisliuką, stalčiuką uždaryti ir mokyti kūdikį žaislą išsiimti. Į taupyklę (tikrą ar pačių pasigamintą) galima mesti „pinigus“ – mažus kartoninius rutuliukus.
• Mokymasis pabūti vienam. Mokykite kūdikį trumpam pasilikti vieną (tik prieš tai įsitikinkite, kad aplinka jam – visiškai saugi). Eidami į kitą patalpą ir būdami joje, kalbinkite kūdikį. Ilgainiui jis supras, kad esate namuose, niekur nedingote, o jūs ramiai galėsite nueiti ir į tualetą, greitai padžiauti skalbinius ir t. t.