Skundus galima rašyti, bet aš nemanau, kad ten kažką jie pakeis tais atvejais kai iš medicininės pusės (kaip mano atveju) padaryta viskas daugmaž normaliai. Man neatsakė nuskausminamuosiuose, bet juos vilkino, tai gali šaut atmazkę, kad buvo didelis užimtumas ir kas ten žinos kaip realiai buvo, ar tiesiog miegot norėjo ar realiai darbo turėjo ir dėl to neatėjo. Jei ateitų ankščiau patikrint tai gal dar ir spėčiau į to epidūro traukinį ir šiaip turėčiau laiko apmąstyt tą klausimą, tai šitas toks 50/50, bet irgi iš temos "o kas būtų jeigu būtų", nes aš sutikau su tuo, kad man nerekomenduoja jo kai buvau jau 7-8cm., nes pasakė, kad duos nuskausminamųjų, kai realiai davė tik valandą po tos apžiūros ir tai tik pusę dozės, kitą pusę stūmimo metu. Bet tai gaučiau aš ankščiau, faktas, kad nebūčiau tokia pavargusi, nes stūmimo metu buvau išsekus visiškai po to visko, jau fiziškai engalėjau stūmt. Kai pirma kartą gimdai ir nežinai su kuom palygint, tai taip ir gaunasi, kad nežinai ar tie skausmai "tik pradžia" ir čia būtent tavo kūnas taip stipriai reaguoja, ar čia jau tu giliam procese ir tai normalus skausmo lygis. Gal nebent kažką su episiotomija, kad jie manęs neperspėjo, nes kiek žinau sutikimo gali neklaust, bet perspėt privalo. O visa kita, komentarai apie vyrus, komentarai apie mano lytinius organus tai turbūt moralės reikalas, gautų kokį pokalbį su vyresniuoju pareigose ir tuom viskas baigtųsi. Ne daržely gi esam, kad mokint žmones kaip jiems elgtis. Tiesiog labai neetiška taip elgtis su žmogum, kuris yra vulnerable situacijoje. Dėl to, kad manęs nepatikrino, tai dabar supratau, kad tikriausiai man reikėjo to prašyti, tai galbūt mano klaida, kad neprašiau. Tiesą sakant aš visą tą laiką ligoninėj tiesiog jau norėjau greičiau išvykt ir neturėt su niekuom jokių net kalbų, nes jaučiausi nuskriausta. Aš turiu labai dviprasmiškus jausmus, nes man mano sąrėmių ir gimdymo procesas buvo žiaurus, bet mano vaikelio priežiūra ligoninėje buvo 100 balų ir aptarnavimu skųstis irgi negaliu, dėl to vistiek esu jiems labai dėkinga. Norisi pamiršt kaip blogą sapną tą visą naktį ir rytą, todėl su kažkokiom institucijom tikrai nebendrausiu, savo nervų nenoriu dar labiau gadinti ir vis tampytis po savo prisiminimus. Komentarą rašiau tam, kad papasakoti kitoms merginoms kaip būna, o jos jau pačios spręs kokiomis nuomonėmis ir patirtimis pasitikėti ir kur jom gimdyti. Mums leido finansai gimdyt privačiai, bet aš prisiskaičius ir išsiklausius draugių kaip jos gerai čia gimdė pasitikėjau ir man tas "atsipirko" ir dabar graužia sąžinė, nes man mano vaiko gimimo diena neneša jokių gerų prisiminimų (vaikas ne prie ko, jį labai myliu, jis yra geriausia kas nutiko mano gyvenime), ir dėl to jaučiu nuoskaudą, nes jeigu gimdyčiau privačiai, skausmas skausmu, bet kai jis laiku malšinamas (nors ir truputį, bet kai aš to prašau, o ne žliumbiu maldaudama) ir tavo poreikiai išklausomi, visai kitaip jautiesi. Aš dabar per žiaurius uodegikaulio skausmus prižiuriu vaiką, bet man tai didžiausias malonumas, nes aš esu gydoma, o ne paliekama likimo valiai kaip tą dieną.