Pagalbinis apvaisinimas ir nevaisingumo gydymas (3147)

Pagalbinis apvaisinimas yra įvairių medicininių metodų visuma, padedanti pastoti porai, susiduriančiai su nevaisingumu.

Kas yra nevaisingumas?

Nevaisingumu yra vadinama būklė, kuomet reguliarius lytinius santykius turinti ir apsisaugojimo priemonių nenaudojanti pora negali pastoti ir susilaukti kūdikio per ilgesnį, nei metų laikotarpį.

Poros nevaisingumą maždaug lygiomis dalimis gali lemti moters arba vyro nevaisingumas, rečiau - abiejų partnerių nevaisingumas. Kartais nevaisingumo priežasties nustatyti nepavyksta.

Kiek žmonių susiduria su nevaisingumu?

Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20% porų. Panaši statistika yra stebima ir kitose pasaulio šalyse.

Deja, statistika rodo, kad nevaisingų porų periodiškai daugėja.

Kada porai reikia kreiptis į vaisingumo specialistus?

Sveika, apsisaugojimo priemonių nenaudojanti, reguliarius lytinius santykius turinti, jaunesnė nei 35-erių metų amžiaus moteris turėtų pastoti per metus.

Jeigu nepavyksta pastoti per metus, vertėtų kreiptis į specialistus.

Jeigu moteris yra vyresnė nei 35-erių metų amžiaus arba jeigu yra žinoma/ įtariama, kad ji arba jos partneris turi vaisingumo problemų, serga/ sirgo ligomis, galinčiomis neigiamai paveikti vaisingumą (pavyzdžiui, endometriozė, dubens uždegiminė liga, policistinių kiaušidžių sindromas ir kt.), į specialistus vertėtų kreiptis anksčiau, praėjus 6 mėn.

Žinoma, tai tik bendros rekomendacijos ir jeigu pora pageidauja, galima į specialistus kreiptis anksčiau (arba vėliau).

Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas?

1. Specialistų konsultacija. Nepavykus pastoti abiems partneriams reikėtų kreiptis į vaisingumo specialistą.

Specialistas, visų pirma, surinks moters ir vyro anamnezę (ligos istoriją), paklausinės apie menstruacijų ciklą, lytinius santykius ir pan. bei paskirs reikalingus tyrimus.

Kartais jokio specifinio gydymo neprireikia ir pakanka pamokyti porą apskaičiuoti vaisingas dienas, nustatyti tikslų ovuliacijos laiką, naudojant ovuliacijos testus ir pan.

2.1. Moters tyrimai: hormoniniai tyrimai, ultragarsinis tyrimas, kiaušintakių pratekamumo tyrimas, gimdos kaklelio tyrimas, laparaskopija, histeroskopija ir kt.
2.2. Vyro tyrimai: pagrindinis tyrimas yra spermos tyrimas. Taip pat urologo apžiūra, echoskopija ir kt.

3. Gydymo parinkimas ir gydymo plano sudarymas. Atsižvelgus į moters ir vyro tyrimų rezultatus specialistas parinks tinkamiausią gydymo planą, skirs reikalingus vaistus arba pagalbinio apvaisinimo procedūras.

4. Pagalbinis apvaisinimas. Gydymas parenkamas individualiai, tačiau įprastai yra pasitelkiami šie metodai:

• Kiaušidžių stimuliacija. Prasidėjus naujam moters ciklui (dažniausiai 2 ciklo dieną, tačiau gydytojas gali rekomenduoti ir kitaip) moteris turi į pilvą leistis vaistus, skatinančius folikulų augimą. Folikulų augimas yra vertinamas atliekant echoskopiją maždaug ciklo viduryje. Atsižvelgus į situaciją yra paskiriami kiti vaistai saugantys nesubrendusius folikulus arba paskatinantys ovuliaciją.
• Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI). Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y. apvaisinimas vyksta moters kūne. Procedūra gali būti atliekama natūralaus moters ciklo metu arba po stimuliacijos.
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. in vitro fertilization, IVF). Stimuliacijos pagalba subrandintos kiaušialąstės yra surenkamos transvaginalinės punkcijos būdu.
  Viename mėgintuvėlyje (iš tiesų, naudojama laboratorinė lėkštelė) „susitinka“ moters kiaušialąstės ir vyro sperma (pagal poreikį ji gali būti specialiai paruošta), įvyksta apvaisinimas.
  Jeigu spermos kokybė prasta, spermatozoidai gali būti įšvirkščiami tiesiai į kiaušialąstes, jos prieš tai gali būti specialiai paruoštos.
  Įvykus apvaisinimui, embrionai yra auginami inkubatoriuje 2, 3 arba 5, 6 dienas. Gyvybingi, tinkamai besidalinantys embrionai yra perkeliami į moters gimdą, naudojant specialų kateterį.

5. Nėštumo patvirtinimas ir tolimesnė nėščiosios priežiūra. Moteriai gali būti paskirti vaistai, padedantys nėštumui „įsitvirtinti“, o maždaug po 2 savaičių atliekami tyrimai (moteris pati gali atlikti nėštumo testą, tačiau dažniausiai atliekami nėštumą patvirtinantys kraujo tyrimai), parodantys ar pagalbinis apvaisinimas buvo sėkmingas.

Tolimesnė nėštumo priežiūra vyksta taip pat, kaip ir natūralaus pastojimo atveju, tik baiminantis komplikacijų nėštumas dažniausiai prižiūrimas dar akyliau, tenka dažniau lankytis pas gydytoją.

Kiek kainuoja pagalbinis apvaisinimas?

Sunku tiksliai apskaičiuoti pagalbinio apvaisinimo kainą, nes skiriasi kiekvienai porai reikalingų konsultacijų, tyrimų, paskirtų vaistų ir procedūrų kainos bei kiekiai.

Pavyzdžiui, intrauterinė inseminacija (IUI) kainuoja apie 200 eurų, apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) kaina svyruoja nuo 1500 iki 2000 ir daugiau eurų.

Ar pagalbinis apvaisinimas yra kompensuojamas?

Pagalbinis apvaisinimas yra kompensuojamas, jeigu su nevaisingumu susidurianti pora atitinka Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos apraše nurodytas sąlygas.

Vyras ir moteris turi būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, pora turi būti susituokusi arba sudariusi partnerystės sutartį, moteris turi būti ne vyresnė kaip 42 metų amžiaus ir partneriams turi būti nustatytas nevaisingumas.

Porai, siekiančiai kompensuojamo pagalbinio apvaisinimo, visų pirma, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją ginekologą, atlikti nevaisingumo diagnozę patvirtinančius tyrimus ir gauti siuntimą vaisingumo specialisto konsultacijai.