Endometriozė: simptomai, gydymas, komplikacijos (1401)

Endometriozė yra klastinga ir pavojinga liga, galinti sukelti ne tik stiprius skausmus (ypač mėnesinių metu), bet ir ilgalaikes komplikacijas, įskaitant nevaisingumą.

Kas yra endometriozė?

Endometriozė yra liga, kuomet gimdos audinys nukeliauja už jos ribų ir ten išveši.

Endometriumu vadinamas audinys normaliai išveša gimdoje mėnesinių ciklo metu. Jeigu moteris ciklo metu nepastoja, veikiamas hormonų endometriumas atitrūksta nuo gimdos gleivinės ir pasišalina per gimdos kaklelį ir makštį – šio audinio pasišalinimas ir yra kraujavimas menstruacijų metu.

Problema kyla tuomet, kai endometriumas atsiduria už gimdos ribų ir ten elgiasi tarsi gimdoje, t.y. išveši ir atšoka, kad galėtų pasišalinti, tačiau neturi kelių, kaip tai padaryti ir lieka organizmo ertmėse.

Dažniausiai endometriumas suveši kiaušidėse ir ant jų, kiaušintakiuose, ant gimdos raiščių, tarp makšties ir tiesiosios žarnos, pilvo ertmėje (ant pilvaplėvės, šlapimo pūslės, žarnų ir t.t.), tačiau retais atvejais gali išvešėti ir už pilvo ertmės ribų.

Sveiki audiniai aplink šį yrantį darinį paburksta, prasideda uždegiminis procesas, galiausiai susidaro randinis audinys ir sąaugos tarp organų.

Endometriozės simptomai: skausmas, išskyros, dirglumas

Endometriozė yra klastinga liga, nes jos simptomai dažnai palaikomi įprastais PMS (priešmenstruacinio sindromo) negalavimais – pavyzdžiui, tai skausmingos mėnesinės, galvos skausmas ar nuotaikų kaita.

Endometriozė taip pat gali būti supainiota ir su kitomis, panašiais simptomais pasireiškiančiomis, ligomis, pavyzdžiui, dubens organų uždegimu ar cistomis.

Pastebėję endometriozės simptomus, būtinai kreipkitės į savo gydytoją – kuo anksčiau diagnozuojama endometriozė, tuo lengviau ją išgydyti ir tuo mažesnė neigiamų, ilgalaikių pasekmių rizika.

Endometriozės požymiai:

• Skausmas, spazmai pilvo apačioje, dubens srityje, apatinėje nugaros dalyje.
• Skausmingi lytiniai santykiai.
• Galvos skausmas kelios dienos iki mėnesinių ir jų metu.
• Skausmingas tuštinimasis ir šlapinimasis mėnesinių metu, šlapimas su krauju.
• Skausmingos ir/ ar itin gausios mėnesinės.
• Nereguliarus mėnesinių ciklas.
• Tirštos, rudos, šokolado spalvos išskyros likus porai dienų iki mėnesinių ir keletas dienų po jų (to nereikėtų taikyti jaunoms mergaitėms, kurių menstruacijos dar tik prasideda, ciklas reguliuojasi bei vyresnio amžiaus moterims, kurioms prasideda menopauzė).
• Negalėjimas pastoti, galimas nevaisingumas.
• Irzlumas, dirglumas, sumenkęs darbingumas, depresyvi, liūdna nuotaika, nuotaikų svyravimai kelios dienos iki menstruacijų ir jų metu.

Ar skausmas rodo endometriozės rimtumą?

Nors didesni ar mažesni mėnesinių skausmai vargina daugumą moterų, sergant endometrioze šie skausmai paprastai būna didesni, trunka ilgiau, ir, ligai progresuojant, vis stiprėja.

Tačiau tai nėra „auksinė taisyklė“: skausmingos mėnesinės pasireiškia anaiptol ne visais atvejais, kartais moteris gali nejausti jokių skausmų.

Be to, skausmo intensyvumas neparodo, kiek rimta ir išplitusi liga: kartais nežymią endometriozę turinčios moterys patiria didesnius skausmus nei tos, kurių endometriozė yra išplitusi ir įsisenėjusi.

Kas dažniausiai serga endometrioze?

Statistiniai duomenys rodo, kad endometrioze suserga apytiksliai viena iš dešimties vaisingo amžiaus 15-49-ies metų amžiaus moterų, ankstyvoje paauglystėje ir tarp vyresnio amžiaus moterų ši liga pasitaiko retai.

Tikslios priežastys, kodėl moterys suserga endometrioze nėra aiškios, tačiau stebėjimų duomenys rodo, kad šia liga dažniausiai suserga negimdžiusios, labai lieknos moterys, taip pat tos, kurioms mėnesinės prasidėjo ankstyvoje paauglystėje, bei tos, kurioms menopauzė prasideda vyresniame amžiuje.

Svarbus ir genetinis faktorius: endometriozės tikimybė išauga, jei šia liga sirgo artimos giminaitės. Gali būti, kad tai yra susiję su hormonų veikla (aukštesni estrogeno lygiai) ar (paveldimomis) gimdos anomalijomis.

Riziką padvigubina ir trumpas (trumpesnis nei 27 dienos mėnesinių ciklas) bei ilgos, 7 ar daugiau dienų trunkančios menstruacijos.

Endometriozės komplikacijos

Gimdos audinio išvešėjimai, jų sankaupos ir sąaugos yra pavojingos bei gali kelti nemažai komplikacijų:

• Endometrioidinio audinio kiaušidžių cistos ilgainiui gali trūkti, sukeldamos vidinį kraujavimą, kuris yra pavojingas gyvybei.
• Užsitęsusi, negydoma endometriozė yra viena nevaisingumo priežasčių, dažnai endometriozė apsunkina pastojimą.
• Endometrioidinio audinio sankaupos gali piktybėti, moteris gali susirgti vėžiu.
• Žarnyne, virškinimo trakte esantys endometriozės židiniai gali būti pilvo skausmo, skausmingo tuštinimosi, kraujavimo iš tiesiosios žarnos, vidurių užkietėjimo priežastimi.
• Ant šlapimo takų esantys židiniai sukelia skausmą liemens srityje, kirkšnyje, šlaunyse, šlapime gali būti kraujo priemaišų.
• Endometriozės židiniai retai, tačiau gali susidaryti ir plaučiuose, bronchuose. Tuomet, menstruacijų metu, atsikosėjima kraujingomis gleivėmis.
• Endometrioidiniam audiniui suvešėjus stuburo kanale bei ant nugaros smegenų dangalų gali prasidėti kraujavimas po voratinkliniu smegenų dangalu.

Kas sukelia endometriozę?

Tikslios endometriozės priežastys nėra žinomos. Yra kelios endometriozę susidarymą paaiškinančios teorijos:

• Retrogradinės mėnesinės. Per mėnesines dalis gimdos audinio per kiaušintakius patenka į dubens sritį, implantuojasi į pilvaplėvę bei veikiant estrogenams veša toliau.
• Ląstelių/ embrioninių ląstelių transformacija. Veikiant hormonams ir kitoms medžiagoms pilvaplėvės audinio ar embrioninio audinio ląstelės palaipsniui virsta gimdos endometriumo ląstelėmis.
• Mechaninė transplantacija. Operacijos metu (pavyzdžiui, atliekant Cezario pjūvį) gimdos gleivinės ląstelės patenka į kitą vietą, pavyzdžiui, operacijos randą.
• Plitimas per kraują, limfą. Gimdos gleivinės ląsteles į kitus organus (pvz., plaučius, galvos smegenis) gali pernešti kraujas ir limfa.
• Imuninės sistemos sutrikimai. Gali būti, kad kartais imuninė sistema nesuveikia taip, kaip turėtų, t.y., neidentifikuoja ne vietoje atsidūrusių endometriumo ląstelių ir jų nesunaikina, dėl to jos pradeda vešėti už gimdos ribų.

Endometriozės diagnozavimas

Endometriozę įtariančios moterys turėtų apsilankyti pas ginekologą bei papasakoti apie patiriamus skausmus, savijautą ciklo metu bei prieš/ per mėnesines, mėnesinių ciklo ypatumus (reguliarumą, ciklo ilgį), pasistengti kuo aiškiau apibūdinti išskyras (gausumą, spalvą, kraujavimo trukmę ir panašiai).

Gydytojas atliks įprastinę ginekologinę apžiūrą, o tuomet skirs pilvo ertmės apžiūrą laparoskopu arba ultragarsu, retesniais atvejais – magnetinį rezonansą.

Tyrimo metu bus ieškoma endometrioidinio audinio židinių, suvešėjimų, jų pavyzdžiai gali būti paimti tolesniems tyrimams. Ši informacija padės pasirinkti optimalų gydymo kursą.

Endometriozės gydymas

Gydytojas, atsižvelgdamas į ligos eigą, endometriozės židinių pasiskirstymą, jų kiekį ir dydį, parinks tinkamiausią gydymą: medikamentinį, chirurginį arba šių dviejų metodų derinį.

Parenkant gydymą taip pat atsižvelgiama į konkrečios pacientės amžių, šeimos planus.

Pavyzdžiui, neplanuojančioms šeimos pagausėjimo, gali būti taikoma hormonų terapija, kuri, nors ir pilnai neišgydo endometriozės, tačiau palengvina jos simptomus.

Planuojančioms nėštumą gali prireikti chirurginio gydymo (endometrioidinio audinio židinių pašalinimo), ypač tais atvejais, kai endometriozės židiniai trukdo pastoti – pavyzdžiui, blokuoja kiaušintakius.

Dažniausiai šios operacijos atliekamos laparoskopiniu būdu, nedarant didelio pjūvio. Radikalios operacijos (gimdos, kiaušidžių šalinimas) atliekamos retai.