Endometriozė: simptomai, priežastys, diagnozė ir gydymas (1435)

Endometriozė – lėtinė liga, galinti sukelti stiprų menstruacijų ir dubens skausmą, skausmą lytinių santykių metu, žarnyno ar šlapinimosi sutrikimų ir trukdyti pastoti. Vis dėlto ligos simptomai labai skiriasi: kai kurios moterys nejaučia jokių ryškesnių negalavimų, o kitoms endometriozė stipriai paveikia kasdienį gyvenimą.

Kas yra endometriozė?

Endometriozė – lėtinė liga, kai į gimdos gleivinę, arba endometriumą, panašus audinys auga, išveši už gimdos ribų.

Dažniausiai endometriozės židiniai aptinkami dubens srityje – ant pilvaplėvės, kiaušidėse, kiaušintakiuose, šalia gimdos, taip pat gali būti pažeidžiama šlapimo pūslė ar žarnynas. Rečiau židinių randama ir kitose kūno vietose, įskaitant krūtinės ląstą ar plaučius.

Endometriozės židiniai reaguoja į menstruacinio ciklo metu vykstančius hormoninius pokyčius. Dėl ligos gali vystytis uždegimas, formuotis randinis audinys ir sąaugos, o kiaušidėse – endometriomos (endometriozės sukeltos cistos). Šie pokyčiai gali paveikti aplinkinius organus ir sukelti skausmą bei kitus simptomus.

Taigi, endometriozės vystymasis yra sudėtingas, o tikslios jos priežastys iki šiol nėra žinomos.

Endometriozės simptomai

Endometriozę diagnozuoti nėra paprasta, nes jos simptomai skiriasi ir gali būti panašūs į kitų ginekologinių, žarnyno ar šlapimo takų ligų simptomus.

Vienoms moterims skausmas būna stiprus, trukdantis gyventi įprastą gyvenimą, kitoms simptomai būna ne tokie intensyvūs. Kartais endometriozė nustatoma tiriant nevaisingumo priežastis, nors anksčiau ryškių simptomų nebuvo. Maždaug 20 proc. endometrioze sergančių moterų nejaučia jokių simptomų. 

Dažniausiai pasitaikantys endometriozės požymiai:

• labai skausmingos mėnesinės;
• gausus kraujavimas mėnesinių metu;
• skausmingas tuštinimasis ar šlapinimasis, ypač mėnesinių metu;
• nuolatinis arba pasikartojantis dubens, pilvo apačios ar apatinės nugaros dalies skausmas;
• skausmingi lytiniai santykiai, skausmas po jų;
• pilvo pūtimas, pykinimas ar kiti virškinimo sistemos simptomai;
• lėtinis nuovargis, išsekimas; 
• sunku pastoti, nevaisingumas.

Ne kiekviena moteris, kuriai pasireiškia šie simptomai, serga endometrioze. Tačiau jeigu menstruacijų skausmas yra toks stiprus, kad trukdo įprastai gyventi, dirbti ar mokytis, verta pasitarti su gydytoju.

Svarbu ir tai, kad stiprus mėnesinių skausmas neturėtų būti laikomas įprastu. Jei simptomai vargina, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus. 

Kas sukelia endometriozę? Priežastys 

Tikslios endometriozės priežastys iki šiol nėra žinomos. Manoma, kad ligos vystymąsi lemia kelių biologinių ir genetinių veiksnių derinys.

Mokslininkai nagrinėja kelis galimus endometriozės vystymosi mechanizmus:

• Retrogradinės menstruacijos. Menstruacinis kraujas su endometriumo ląstelėmis per kiaušintakius gali patekti į dubens ertmę. Ten šios ląstelės gali prisitvirtinti prie dubens organų ar pilvaplėvės ir, veikiamos hormonų, augti bei kraujuoti per menstruacijas. Vis dėlto vien ši teorija endometriozės nepaaiškina, nes retrogradinės menstruacijos būdingos daugeliui vaisingo amžiaus moterų, o endometriozė išsivysto tik daliai jų. 
• Menstruacinio ciklo ypatumai. Tyrimai rodo, kad su didesne endometriozės rizika gali būti siejamos ankstyvesnės pirmosios menstruacijos, trumpesnis menstruacinis ciklas, ilgesnės ir gausesnės menstruacijos. Šie požymiai gali būti susiję su didesniu menstruacijų skaičiumi per gyvenimą ir dažnesniu retrogradinių menstruacijų poveikiu, tačiau tai nėra įrodyta kaip tiesioginė ligos priežastis. Vien pagal menstruacinio ciklo trukmę, kraujavimo gausumą ar kitus jo ypatumus endometriozės diagnozuoti negalima.
• Ląstelių transformacija. Pagal kai kurias teorijas tam tikros kitos organizmo ląstelės, pavyzdžiui, pilvaplėvės, gali transformuotis ir įgyti į endometriumo panašių savybių. 
• Genetiniai veiksniai. Endometriozės rizika gali būti didesnė, jei šia liga serga artima giminaitė, pavyzdžiui, mama ar sesuo. 
• Hormoniniai mechanizmai. Endometriozės židinių augimas yra susijęs su hormonų, ypač estrogenų, poveikiu, todėl tiriama hormoninės sistemos įtaka ligos vystymuisi. 
• Imuninės sistemos ypatumai. Tyrimai rodo, kad tam tikri imuninės sistemos veiklos skirtumai gali turėti įtakos tam, kaip organizmas pašalina į netipines vietas patekusias endometriumo tipo ląsteles. 
• Ląstelių išplitimas kraujotakos ar limfine sistema. Šis mechanizmas galėtų paaiškinti kai kuriuos retesnius atvejus, kai endometriozės židiniai aptinkami ne dubens srityje. 
• Chirurginės operacijos. Po kai kurių operacijų, pavyzdžiui, cezario pjūvio, endometriumo ląstelės gali patekti į operacinio rando sritį ir sukelti vadinamąją randinę endometriozę. 

Kas dažniausiai serga endometrioze?

Endometriozė gali prasidėti bet kuriuo metu – nuo pirmųjų mėnesinių iki pat menopauzės. Pasaulio sveikatos organizacijos 2025 m. duomenimis, ji paveikia maždaug 10 proc. reprodukcinio amžiaus (apie 190 mln.) moterų.

Liga gali pasireikšti nepriklausomai nuo kūno sudėjimo ar to, ar moteris yra gimdžiusi.

Endometriozės komplikacijos

Negydomi ar ilgai užsitęsę endometriozės simptomai gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. Liga gali sukelti lėtinį skausmą, nuovargį, seksualinės sveikatos problemų, nerimą ar depresijos simptomų, taip pat vaisingumo problemų. 

Galimos komplikacijos ir ligos pasekmės:

• Sunku pastoti. Endometriozė yra viena iš galimų nevaisingumo priežasčių (maždaug 15 proc. nevaisingumo atvejų . Ji gali paveikti kiaušidžių ir kiaušintakių veiklą, gali formuotis sąaugos.
• Endometriomos. Kiaušidėse gali susidaryti endometriozės sukeltos cistos, vadinamos endometriomomis.
• Sąaugos ir randinis audinys. Dėl uždegiminių procesų gali formuotis sąaugos, galinčios pakeisti įprastą dubens organų padėtį ar judrumą.
• Žarnyno ar šlapimo takų simptomai. Jei endometriozė pažeidžia žarnyną, šlapimo pūslę ar kitus šlapimo takų organus, gali atsirasti cikliškai pasikartojantis skausmas, sutrikti tuštinimasis ar šlapinimasis.
• Lėtinis skausmas. Ilgai trunkantis skausmas gali neigiamai paveikti fizinę ir emocinę savijautą, kasdienę veiklą, darbą ir santykius.
• Dusulys ar krūtinės skausmas. Kartais endometriozė gali neigiamai paveikti plaučius ar diafragmą, o savo ruožtu tai gali sukelti kvėpavimo sutrikimų. 

Endometriozė taip pat siejama su šiek tiek didesne kai kurių onkologinių ligų rizika. Vis dėlto absoliuti rizika išlieka maža, o dauguma endometrioze sergančių moterų vėžiu nesuserga.

Endometriozės diagnozavimas

Įtariant endometriozę, svarbu gydytojui kuo tiksliau papasakoti apie simptomus: kada atsiranda skausmas, kiek jis trunka, ar yra susijęs su menstruacijomis, tuštinimusi, šlapinimusi ar lytiniais santykiais, taip pat svarbu, ar kažkas iš artimiausių biologinių giminaičių serga endometrioze. 

Ginekologinė apžiūra. Gydytojas apžiūrės dubens organus, tačiau vien įprasta apžiūra endometriozės tikimybės neatmeta.

Ultragarsinis tyrimas. Šiuolaikinėje diagnostikoje itin svarbus ultragarsinis tyrimas. Net jei ginekologinės apžiūros metu nenustatoma jokių pakitimų, visoms pacientėms, kurioms įtariama endometriozė, rekomenduojama atlikti transvaginalinį ultragarsinį tyrimą. Jei transvaginalinis tyrimas dėl tam tikrų priežasčių netinka ar pacientė jo atsisako, gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas per pilvo sieną.

Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Įtariant giliąją endometriozę ir vertinant jos išplitimą, gali būti atliekamas MRT. Svarbu žinoti, kad normalus ultragarso ar MRT rezultatas ne visada reiškia, kad endometriozės nėra. Jei simptomai išlieka, gydytojas gali rekomenduoti tolesnį ištyrimą. 

Laparoskopija. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama laparoskopija – tyrimas, kurio metu per nedidelius pjūvius apžiūrima pilvo ir dubens ertmė. Prireikus ištyrimui gali būti paimamas audinio mėginys (biopsija) ir pašalinami endometriozės židiniai (jau gydymo etape). Šiuolaikinėse gairėse  laparoskopija nebelaikoma pagrindiniu diagnostikos metodu ir dažniausiai rekomenduojama atlikus ultragarsą ar MRT.

 

Endometriozės gydymas

 

Endometriozė yra lėtinė liga, todėl šiuo metu nėra gydymo, kuris ją visiškai išgydytų. Gydymo tikslas – sumažinti skausmą ir kitus simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę, išsaugoti organų funkciją ir, jei tai aktualu, padėti spręsti vaisingumo problemas.

Gydymas parenkamas individualiai. Atsižvelgiama į simptomus, ligos pobūdį, galimus šalutinius poveikius, ankstesnį gydymą, pacientės pageidavimus ir tai, ar artimiausiu metu planuojama pastoti.

Medikamentinis gydymas

Vaistai nuo skausmo. Skausmui gali būti skiriami įprasti skausmą malšinantys vaistai, įskaitant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.

Kontracepcija. Hormoninė kontracepcija gali būti kombinuotoji (estrogenas ir progestinas) arba sudaryta tik progestinas. Ji gali būti įvairių formų: tai kontraceptinės tabletės, pleistras, makšties žiedas, kontraceptikų injekcija, implantas ar gimdos spiralė (GS). Šis gydymas dažnai padeda sumažinti kraujavimą ir skausmą menstruacijų metu.

Gonadotropinus atpalaiduojančio hormono (GnRH) antagonistai arba agonistai. Šie vaistai blokuoja hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Iš esmės jie laikinai sustabdo reprodukcinės sistemos veiklą, taip sumažindami skausmą. Vartojant tam tikrus vaistus endometriozės simptomams gydyti, menstruacijos gali suretėti arba visiškai išnykti.

Nutraukus gydymą simptomai gali atsinaujinti. Gydytojai nerekomenduoja vartoti šių vaistų nėštumo metu arba jei aktyviai planuojate pastoti. 

Chirurginis gydymas

Kai kurioms pacientėms gali būti rekomenduojama laparoskopija. Atliekant šią procedūrą, chirurgas padaro nedidelį pjūvį pilvo srityje ir įveda ploną vamzdelio formos instrumentą – laparoskopą. Naudodamasis didelės raiškos kamera, laparoskopas leidžia ne tik nustatyti endometriozę, bet ir pašalinti jos židinius, sąaugas ar tam tikrais atvejais gydyti endometriomas.

Sprendžiant dėl operacijos vertinami simptomai, išplitimas, ankstesnis gydymas ir galimas poveikis vaisingumui. Pavyzdžiui, operuojant kiaušidžių endometriomas svarbu įvertinti ir galimą poveikį kiaušidžių rezervui.

Po chirurginio gydymo endometriozės simptomai ar židiniai gali atsinaujinti, todėl gydymo plano dalis – ir ilgalaikė simptomų kontrolė.

Histerektomija

Sunkiais atvejais chirurgas gali pasiūlyti pašalinti gimdą ir (arba) kiaušides. Apie operaciją svarstoma individualiai, kai kiti gydymo būdai nepadeda ir moteris nebeplanuoja nėštumo. 

Endometriozės gydymas norint pastoti

Jeigu endometrioze serganti moteris planuoja nėštumą, gydymo taktika skiriasi nuo tos, kuri taikoma siekiant vien kontroliuoti simptomus.

Hormoninis gydymas vienas pats nepagerina tikimybės spontaniškai pastoti, todėl jo nerekomenduojama skirti vien šiam tikslui. Atsižvelgiant į ligos pobūdį ir kitus vaisingumo veiksnius, gali būti svarstoma chirurgija arba pagalbinio apvaisinimo metodai, pavyzdžiui, ovuliacijos stimuliacija  ar intrauterininė inseminacija (IUI) .

Gydymą,  įvertinęs konkrečią situaciją, visuomet turėtų paskirti gydytojas.

Endometriozė yra ilgalaikė liga, tačiau tinkamai parinktas gydymas gali padėti kontroliuoti jos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu nenumoti ranka į labai skausmingas menstruacijas ar kitus cikliškai pasikartojančius simptomus – kuo anksčiau apie juos pasikalbama su gydytoju, tuo anksčiau galima pradėti ieškoti tinkamos pagalbos.

 

Taigi, išgirdus šią diagnozę, gali kilti įvairių jausmų. Galite pajusti ir palengvėjimą, kad pagaliau žinote gausių ir skausmingų menstruacijų priežastį. Tačiau taip pat galite nerimauti dėl gydymo ir vaisingumo išsaugojimo. Endometriozei gydyti gali būti taikomi įvairūs gydymo būdai, tad, atsižvelgdamas į jūsų situaciją, gydytojas parinks tinkamiausią.