Kūdikis kandžioja spenelį: kodėl ir ką daryti?

Įkandimas žindymo metu - nemalonus, tačiau bent kartą bene visų žindyvių patirtas jausmas. Svarbu suprasti įkandimo priežastis ir tinkamai reaguoti, kad tai netaptų įpročiu.
Kodėl kūdikis kandžiojasi?
Pagrindinė kūdikių kandžiojimosi priežastis yra dantukų dygimas ir jo sukeliamas skausmas. Kūdikis taip pat gali kąsti tyrinėdamas, tikrindamas ribas, siekdamas atkreipti dėmesį ar tokiu būdu išreikšdamas neigiamas emocijas: nuovargį, pyktį, susierzinimą.
Plačiau skaitykite:
Kodėl kūdikis kanda žindymo metu?
Kandžiojimosi žindymo metu priežastys dažnai yra tokios pačios, kaip ir kandžiojimosi bet kuriuo kitu metu, t.y. pagrindinė įkandimų priežastis yra dygstančių dantukų keliamas diskomfortas bei skausmas, dantenų niežulys.
Žindymo metu kūdikis gali kąsti (ar stipriai suspausti spenelį dantenomis, jeigu dar neturi dantukų), tampyti spenelį, jį sukioti ir dėl su žindymu susijusių problemų, pavyzdžiui:
- Netinkamas apžiojimas. Gali būti, kad kūdikis nė nekanda, tačiau netinkamas krūties apžiojimas mamai kelia didelį diskomfortą ir skausmą, žaloja spenelius, jie sutrūkinėja.
- Trumpas liežuvio pasaitėlis. Jis siejamas su įvairiais žindymo sunkumais: skausmu, „nugraužtais“ speneliais, pieno sąstoviu ir mastitu mamai ir nepakankamu svorio prieaugiu kūdikiui.
- Augimo šuolis. Augimo šuolių metu stipriai išauga pieno poreikis, alkanas kūdikis nuolat „kaba ant krūties“, o negalėdamas pakankamai pasisotinti pyksta.
- Audringas pieno atleidimo refleksas. Jeigu pienas teka labai greitai ir stipria srove, kūdikis gali imti pykti ir kąsti.
- Krūties streikas. Kūdikis atsisako imti kurią nors vieną krūtį arba rečiau - abi krūtis.
- Nepatogi žindymo poza. Nepatogi arba neįprasta žindymo poza gali erzinti ir pykdyti kūdikį.
Ką daryti, jeigu kūdikis kandžioja spenelį?
Kūdikiui ėmus kandžiotis žindymo metu, visų pirma, reikėtų išsiaiškinti to priežastis.
- Žindymo problemos. Įprastai, jeigu kandžiojimasis susijęs su žindymo problemomis (pavyzdžiui, netinkamu apžiojimu, trumpu liežuvio pasaitėliu, audringu pieno atleidimo refleksu ir pan.) kūdikis linkęs kąsti žindymo pradžioje arba bet kuriuo metu, kol jis aktyviai tebežinda. T.y. kūdikis yra alkanas, jis siekia pasisotinti, tačiau jam nepavyksta to padaryti, jis susierzina, pyksta ir kanda.
Žindymo problemas parodo ne tik įkandimai, bet diskomfortas, skausmas žindymo metu, laktostazė (pieno sąstovis, gumbeliai, guzeliai krūtyje) ir mastitas (krūties uždegimas), spenelių pažeidimai (šašiukai, įtrūkimai, kraujavimas), nepakankamas vaikelio svorio prieaugis, nepakankamas kūdikio šlapinimasis, neramumas prie krūties ir pan.
Jeigu manote, kad įkandimai susiję su žindymo problemomis, reikėtų pasistengti tiksliai nustatyti problemą ir ją spręsti (pavyzdžiui, trumpas liežuvio pasaitėlis yra kerpamas chirurgiškai arba lazeriu). Tokiu atveju, naudinga į pagalba pasikviesti žindymo konsultantę arba pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.
- Kitos priežastys. Jeigu kūdikis įkanda žindymo pabaigoje, iš pradžių ramiai žindęs ir jau pasisotinęs, labiausiai tikėtina, kad įkandimas susijęs ne su žindymu, o su besikalančiais dantukais, smalsumu, ribų tikrinimu, siekiu atkreipti mamos dėmesį ir pan. Tai itin būdinga vyresniems, 5-7 mėn. amžiaus kūdikiams.
Tokiu atveju atidžiai stebėkite mažylį ir, kai jis nustoja aktyviai žįsti ar paleidžia spenelį, švelniai atitraukite jį nuo krūties. Jeigu atitraukėte per anksti ir jis dar nepasisotino, jis tikrai tą parodys.
Jeigu mažylis vis tik įkando, skubiai atitraukite jį nuo krūties ir ramiai, paprastai, tačiau griežtai pasakykite: „Ne, negalima, mamai skauda“. Labai svarbu nesišypsoti, nesijuokti, nerodyti didelių emocijų, nes toks elgesys kūdikiui gali pasirodyti įdomus ir jis gali pabandyti jį ir vėl išprovokuoti kąsdamas.
Jeigu kandžiojimasis kartojasi, reaguokite lygiai taip pat, t.y. atitraukite kūdikį nuo krūties ir sudrausminkite keliais trumpais žodžiais. Kūdikis greitai supras, kad įkandimai neatneša jokio teigiamo rezultato - jie nepatinka mamai, jos reakcija visai neįdomi, o ir pienelio „tiekimas“ nutrūksta.