Audringas pieno atleidimo refleksas

Lifebrary | Shutterstock.com

Kai kūdikis pradeda žįsti, pieną iš krūties išskirti padeda refleksas, kurį kontroliuoja nervai ir hormonai. Šis refleksas dar žinomas kaip pieno atleidimo, tad pienas gali pradėti tekėti ir labai greitai. Priblokšti tokio intensyvaus tekėjimo, kūdikiai gali pradėti springti, kosėti, spjauti krūtį, tapti nervingi, pradėti verkti ir t. t.

Tiesa, toks greitas ir intensyvus pieno tekėjimas nebūtinai yra problema: daugeliui kūdikių patinka, kad pienas iš krūties teka greičiau. Tačiau kaip elgtis, jei pieno atleidimo refleksas yra audringas ir pienas pradžioje teka taip intensyviai, kad kūdikis tiesiog negali normaliai žįsti?

Greito ir intensyvaus pieno tekėjimo požymiai

Požymiai, rodantys, kad pienas teka per greitai ir intensyviai, o kūdikiui sudėtinga žįsti:

• Springimas, dusulys ir kosulys žindant;
• Atsitraukimas nuo krūties žindymo metu;
• Būdamas prie krūties kūdikis verkia;
• Kūdikis atsisako žįsti (t. y. spjauna ar apskritai neima krūties);
• Krūties ir spenelių tampymas (vyresni kūdikiai taip pat gali elgtis, kai pienas teka per lėtai);
• Greitas pieno rijimas yra lydimas streso signalų, pavyzdžiui, kūdikis pradeda muistytis, suraukia kaktą, verkia, suneria pirštus;
• Kūdikis labai greitai pasisotina (nes per trumpą laiką gauna daug motinos pieno);
• Kūdikis suspaudžia spenelius, kad sulėtintų pieno tekėjimą, taip sukeldamas spenelių skausmą;
• Žindymo metu sklinda spragsėjimo garsas (atkreipkite dėmesį, kad kūdikiai taip pat gali skleisti šį garsą, jei nėra tinkamai prigludę prie krūties arba jų liežuvio pasaitėlis yra trumpas);
• Skubėdamas žįsti kūdikis prisiryja daug oro, tad vėliau jam pučia pilvuką.

Kodėl kūdikiui kyla sunkumų žįsti dėl audringo pieno atleidimo reflekso?

Ar kūdikis geba susidoroti su greitu pieno tekėjimu, gali priklausyti nuo kūdikio amžiaus, žindymo pozos, kūdikio kūno padėties, nuo to, kaip jis geba koordinuoti čiulpimą, rijimą ir kvėpavimą.

Normalu, kad naujagimis kartais kosti ar užspringsta, ypač kai jis vis dar mokosi žįsti, o pieno gamyba krūtyse dar nėra susinormalizavusi, tačiau jeigu pieno atleidimas kelia problemų ir vėliau, reikėtų ieškoti priežasčių.

Kūdikis netinkamai apžioja krūtį. Jei kūdikio burnoje yra tik spenelis ir jis neapžioja ir pačios krūties, jam sunkiau kontroliuoti pieno tekėjimą. Netinkamą krūties apžiojimą dažnai lydi ir kitos problemos, pavyzdžiui, skausmas žindymo metu, nugraužti speneliai, per mažas kūdikio svorio prieaugis ir pan.

Perdėm intensyvi pieno gamyba. Kartais (ypač žindymo pradžioje) mamos susiduria su hormonų disbalansu arba padidėjusia jų koncentracija, lemiančia pieno „fontanus“. Pieno gamyba turėtų normalizuotis per  3 pirmuosius mėnesius po gimdymo.

Perpildytos krūtys. Žindymo pradžioje, kol pieno gamyba dar nėra susinormalizavusi krūtų persipildymas yra pakankamai dažnas. Reikėtų sunerimti, jeigu krūtys persipildo ir vėliau. Dažniausiai taip nutinka, jeigu pieno gamyba pernelyg intensyvi (pavyzdžiui, dėl perteklinio pieno nusitraukimo pientraukiu) arba jeigu yra daromi per ilgi tarpai tarp žindymų. 

Koordinuotas čiulpimas, rijimas ir kvėpavimas. Greitas pieno atleidimo refleksas – ne visuomet mamos nulemta problema, nes kūdikiui gali būti sunku valdyti įprastą ir greitą pieno tekėjimą. Kai kūdikis žinda, jis derina kvėpavimą su čiulpimu ir rijimu, kad pienas nepatektų į kvėpavimo takus, o tekėtų į stemplę. Jei kūdikis nuryja netinkamu metu, pienas gali patekti į plaučius.

Kaip padėti kūdikiui, jei pieno atleidimo refleksas yra audringas?

Patikrinkite, kaip kūdikis apžiojęs krūtį, kokia jo kūno padėtis

Kuo kūdikis geriau prigludęs prie krūties, tuo efektyviau jis gali valdyti pieno srautą. Tačiau kūdikiams tam tikrais atvejais gali būti sunkiau taisyklingai žįsti (pavyzdžiui, dėl trumpo liežuvio pasaitėlio ar labai didelių krūtų).

Išbandykite žindymo pozas, kai mama guli ant nugaros

Žindymo padėtis, kai kūdikis yra virš krūties, gali padėti sulėtinti pieno tekėjimą, nes tokiu būdu (į viršų) pienas teka prieš gravitacijos dėsnį.

Pabandykite šiek tiek pieno nusitraukti rankomis ar pientraukiu

Jei pienas teka labai greitai, pabandykite akimirką kūdikį atitraukti nuo krūties, kol srautas šiek tiek sulėtės. Taip pat pirmąjį pieną galima nusitraukti, o kai tėkmė normalizuosis, kūdikis puikiai susidoros. Tačiau turėkite omenyje, kad reguliarus pieno nusitraukimas paskatins krūtis gaminti dar daugiau pieno (jei pagrindinė greito tekėjimo priežastis yra pieno perteklius).

Maitinkite kūdikį dažnai, pagal poreikį, stebėkite ankstyvus alkio požymius

Venkite ilgų tarpų tarp žindymų, nes kai pieno susikaupia daugiau, krūtys pritvinksta, dėl slėgio jis pradeda greičiau tekėti. Taip pat stebėkite, ar kūdikis nečiulpia pirštukų, nėra pravėręs burnos. Pasiūlykite krūtį, kai kūdikis dar yra mieguistas ir atsipalaidavęs.

Atrūginkite kūdikį

Reguliariai pakelkite kūdikį atrūginti, nes besistengdamas susidoroti su stipria pieno srove jis gali prisiryti daug oro. Neatrūgintas kūdikis gali atpilti daug pieno, jam gali pūsti pilvuką.

Išbandykite antspenius

Jie gali sumažinti pieno tekėjimo greitį.

Kraštutiniu atveju maitinkite kūdikį nutrauktu pienu

Jei problema išlieka, gali prireikti kūdikį maitinti ištrauktu pienu per specialų lėto tekėjimo žinduką arba iš atviro puodelio, šaukšteliu, švirkštu ir t. t. Tačiau tai – laikini sprendimai, kol sulauksite efektyvesnės pagalbos iš žindymo konsultančių ar kitų specialistų.

Kreipkitės į žindymo konsultantus

Jeigu su audringu pieno atleidimu susijusių problemų nepavyksta išspręsti savarankiškai, pieno gamyba ir jo atleidimas niekaip nesusinormalizuoja net ir praėjus pirmiesiems žindymo mėnesiams, kūdikis priauga nepakankamai svorio ar kyla kitų iššūkių, vertėtų kreiptis į žindymo konsultantus.

žindymas, pieno atleidimo refeklsas, pieno atleidimas