Kūdikis pradėjo kandžiotis: ką daryti? (7)

Kai kanda, skauda. Tačiau neįtikėtina, kad dar metų neturintis mažylis kąstų iš pykčio. Dažnai vyresni kūdikiai kanda dėl to, kad jiems kalasi dantukai ir jie ieško, kaip numalšinti skausmą.
Jūsų reakcija. Kaip bebūtų sunku ištverti, pasistenkite garsiai nesuklykti, nes tokia reakcija mažyliui gali pasirodyti įdomi ir jis gali pamėginti vėl ją sukelti kąsdamas. Tokio amžiaus kūdikiai drausminimą dar nelabai supranta, todėl jūsų žodžiai ir veiksmai turi būti kuo paprastesni. Pavyzdžiui, pasakykite tiesiog „Ne!“ arba „Oi!“ ir griežtai „Kąsti negalima“ arba „Mamytei skauda“. Tada parodykite savo nepritarimą trumpam atsitraukdami nuo mažylio. Jeigu mažylis kanda kam nors kitam, nepaimkite jo – geriau parodykite dėmesį tam asmeniui, kuriam jis įkando. Mažylio ignoravimas yra „bausmė“.
Būkite nuoseklūs. Tegu mažylis supranta, kad kąsti visada yra blogai, net jeigu jis daro tai žaisdamas ar bučiuodamas.
Ko dar nereikia daryti. Kai mažylis įkanda, nesišypsokite ir nesijuokite, nes taip parodytumėte, kad kąsti yra gerai, ir paskatintumėte ir vėl tai daryti. Niekada nekąskite jam atgal, kad pajustų, kaip tai „malonu“. Jūsų mažylis šito nesupras. Jis mokosi iš jūsų, ir, greičiausiai, pradėtų tokį elgesį mėgdžioti.
Jeigu kalti dygstantys dantukai. Duokite jam pakramtyti ką nors kita, pavyzdžiui, šaltą kramtomąjį žiedą, žaisliuką, arba kūdikiams skirtą sausainį (puikiai tinka ir patys paprasčiausi kieti maži riestainiukai („baronkos“). Pasirūpinkite, kad būtų patenkinti kiti jo poreikiai – kad mažylis pakankamai išsimiegotų ir sočiai pavalgytų. Jeigu mažylis įsitempęs arba per daug įsiaudrinęs, pabūkite su juo ramiai ir padėkite jam išmokti nusiraminti.