Mastitas: kaip jo išvengti ir kaip gydyti? (495)

Mastitas yra labai skausmingas krūties uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia moterims praėjus kelioms savaitėms po gimdymo (ypač, jeigu tai yra pirmas vaikas).

Kaip pasireiškia mastitas?

Pagrindiniai mastito požymiai yra akivaizdžiai matomi krūties pokyčiai ir ūmiai pablogėjusi moters savijauta – ji jaučiasi taip, lyg sirgtų gripu (dažnai šie „gripo“ simptomai pasireiškia dar prieš ryškius krūties pokyčius).

Mastito simptomai:

• Mastito apimta krūties dalis yra labai jautri, raudona arba net pamėlusi, karšta, patinusi, sukietėjusi (sukietėjimas gali būti vientisas arba sudarytas iš „guzelių“, „grūdelių“);
• Uždegimas dažniausiai yra išplitęs pleišto forma;
• Krūtyje (kartais ir už jos ribų, jeigu uždegimas labai ūmus arba išplitęs) jaučiamas deginimas, skausmas, sunkumas, tempimas;
• Padidėję, skausmingi limfmazgiai, esantys virš uždegimo pažeistos krūties;
• Pakilusi temperatūra (iki 38,3°C ir daugiau), šaltkrėtis;
• Galvos ir kūno skausmai, „kaulų laužymas“;
• Bendras silpnumas, vangumas, mieguistumas;
• Gali pablogėti moters psichologinė būklė, nes jai sunkiau rūpintis kūdikiu, nepavyksta jo tinkamai pamaitinti.

Kodėl atsiranda mastitas?

Mastitas dažniausiai vystosi dėl krūtyje atsiradusio pieno sąstovio (laktostazės). Paprasčiau kalbant, dėl to, kad krūtys nėra pilnai ištuštinamos.

Pirmosiomis žindymo savaitėmis, iki susinormalizuoja pieno gamyba ir mama išmoksta tinkamai žindyti (arba nusitraukti pieną pientraukiu), o kūdikis – teisingai paimti krūtį ir žįsti, pilnai ištuštinti krūtis gali būti nelengva užduotis.

Būtent dėl žindymo įgūdžių (o dažnai – ir žinių) stokos, mastitas net keletą kartų dažniau pasitaiko pirmojo vaikelio susilaukusioms moterims, praėjus nedaug laiko po gimdymo.

Dėl užsilaikiusio krūtyje pieno gali užsikimšti pieno latakėliai ir taip blokuoti pieno tekėjimą. Pienas kaupiasi krūtyse, kol galiausiai ima tvinkti į krūties audinius.

Manoma, kad į krūties audinius patekus pieno baltymui, aktyvuojasi imuninė sistema, kuri šį baltymą laiko svetimkūniu, todėl krūtyje kyla uždegimas.

Laktostazės (tad ir mastito) priežastys:

• Netinkama žindymo technika. Netaisyklingas krūties apžiojimas (kūdikis čiulpia tik spenelį, užuot žindęs krūtį, apžiojęs krūties aureolę); netinkama kūdikio padėtis žindant;
• Nepakankamas žindymas. Žindymas ne pagal poreikį; reti ir/arba trumpi žindymai; praleisti maitinimai; „primaitinimas“ mišinukais, netolygus žindymas iš abiejų krūtų);
• Pieno paklausos-pasiūlos disbalansas. Tai gali būti labai aktyvi pieno gamyba arba staigus žindymo nutraukimas;
• Spenelių pažeidimai. Dėl „nugraužtų“, sutrūkusių ar infekcijų pažeistų spenelių jautrumo moteris gali vengti žindyti;
• Fiziologinės priežastys. Tinkamai ištuštinti krūtis gali būti sunkiau esant plokštiems arba įdubusiems speneliams, jei yra trumpas kūdikio liežuvio pasaitėlis.

Dėl pieno sąstovio vystosi neinfekcinis mastitas, kuris, nesiimant priemonių ir susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, gali virsti skausmingu, labai ūmiu, rimtesnėmis komplikacijomis gresiančiu infekciniu mastitu. Infekcinį mastitą sukelia į krūtį patekusios bakterijos (dažniausiai stafilokokai ir streptokokai).

Bakterijos į krūtį dažniausiai patenka per spenelio pažeidimus, įtrūkimus, rečiau – per pieno latakėlius, tik pavieniais atvejais – iš infekcijos židinio, esančio kitoje moters kūno vietoje.

Mastito (tiek neinfekcinio, tiek ir infekcinio) pagrindinė priežastis yra laktostazė, tačiau yra ir kitų rizikos faktorių:

• Mastitas pasireiškė prieš tai buvusio žindymo metu;
• Netinkamos, per ankštos liemenėlės, labai aptemptų drabužių vilkėjimas;
• Prasti asmeninės higienos įpročiai;
• Dažnas miegojimas ant pilvo arba ant šono taip, kad spaudžiama krūtis;
• Dažnai arba ilgesnės kelionės metu krūtį spaudžiantis automobilio saugos diržas;
• Krūtis spaudžianti vaiko nešioklė, vaikjuostė ir pan.;
• Sunkių daiktų, krepšių nešiojimas;
• Didelis nuovargis, nemiga, stresas;
• Prasta, nepilnavertė mityba;
• Rūkymas ir kiti žalingi įpročiai;
• Įvairios krūtų traumos, sužalojimai, svetimkūniai krūtyse (pvz., implantai);
• Komplikuotas gimdymas, cezario pjūvio operacija;
• Anemija;
• Kitos infekcinės ir/arba lėtinės ligos.

Kaip nustatomas mastitas?

Mastito simptomai yra pakankamai akivaizdūs, todėl papildomi tyrimai įprastai nėra atliekami. Gydytojas tiesiog apžiūri ir apčiuopia krūtį, pamatuoja kūno temperatūrą, paklausinėja apie kitus simptomus, jų pradžią ir pan. To pakanka norint parinkti tinkamą gydymą.

Diagnozei patvirtinti gali būti atliekamas uždegimą parodysiantis kraujo tyrimas.

Jeigu gydymas nėra sėkmingas, mastitas kartojasi, įtariama, kad mastitą sukėlė hospitalinė infekcija.

Jeigu ligos eiga itin sunki ir/arba neįprasta, gali būti imamas pasėlis. Pasėlis auginamas specialiose terpėse, norint nustatyti tikslius infekcijos sukėlėjus bei patikrinti jų jautrumą vaistams.

Jeigu įtariama, kad yra mastito komplikacijų, susiformavo pūliniai (pvz., jeigu krūties forma neįprastai pakitusi), gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas.

Kaip gydomas mastitas?

Gydymas labai priklauso nuo ligos stadijos, tačiau svarbiausia taisyklė yra nenutraukti žindymo ir stengtis žindyti kuo dažniau. Rekomenduojama žindyti 8-12 kartų per parą, pradedant nuo uždegimo pažeistos krūties.

Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių nebepavyksta žindyti, pieną reikėtų nusitraukti pientraukiu arba rankomis. Pieną nusitraukti reikėtų taip pat dažnai, kaip ir žindyti, t.y. 8-12 kartų per parą, pradedant nuo uždegimo pažeistos krūties.

Krūtų ištuštinimas padeda išvengti mastito komplikacijų.

Žindymas pasireiškus mastito požymiams

Jeigu krūtys jautrios, įsitempusios, skausmingos, įtariate, kad prasideda arba jau yra nustatytas mastitas:

• Prieš žindymą šildykite krūtis. Šiluma numalšina skausmą, tempimo jausmą, padeda pienui geriau tekėti. Prieš žindymą galite trumpai pastovėti po šiltu dušu arba kelioms minutėms užsidėti šiltą kompresą. Jeigu krūtis labai įsitempusi, galima atsargiai nusitraukti truputį pieno – tai taip pat padės išvengti stipraus pieno tekėjimo, kurio nemėgsta dauguma kūdikių.
• Po žindymo krūtis šaldykite. Šaldymas padeda numalšinti skausmą ir sumažinti tinimą. Pažeistą krūtį šaldykite iškart po maitinimo. Geriausia šaldyti uždedant ledo kompresą – ledukus, kopūsto lapą arba šaldytų daržovių pakelį suvyniokite į rankšluostį ir priglauskite prie krūties, vengiant spenelio srities. Nešaldykite krūties ilgiau nei 20 min.
• Pasirinkite tinkamiausią žindymo pozą. Kūdikį prie krūties glauskite taip, kad jis smakriuku, nosyte arba apatiniu žandikauliu remtųsi į sukietėjusią, uždegimo pažeistą krūties vietą. Žįsdamas kūdikis ją masažuos, „išjudins“ ten susikaupusį pieną.
• Būtinai ištuštinkite abi krūtis. Jeigu pažindžius kūdikį krūtyse (ypač uždegimo pažeistoje krūtyje) dar lieka pieno, jį reikėtų ištraukti švelniai, pieno tekėjimo kryptimi spaudžiant rankomis arba traukiant pientraukiu.
• Režimas ir mityba sergant. Sergant mastitu reikėtų valgyti pilnavertį, bet lengvai virškinamą maistą (pvz., sriubas, troškinius, trintus kokteilius), gerti daug vandens ir kuo daugiau ilsėtis.

Vaistai pasireiškus mastito požymiams

Vaistai skiriami atsižvelgus į moters savijautą ir simptomus, paprastai pakanka vaistų simptomams palengvinti:

• Vaistai nuo skausmo. Skausmo malšinimui galima vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (ibuprofeną, naprokseną).
• Vaistai nuo karščiavimo. Temperatūra yra natūralus organizmo būdas kovoti su infekcija, tad reikėtų „mušti“ tik aukštą, t.y. 38,5–39°C temperatūrą (arba ir žemesnę, jeigu moteris serga širdies ligomis, yra traukulių rizika, ji labai prastai jaučiasi).
• Antibiotikai. Antibiotikų skiriama, jeigu iškart įtariamas infekcinis mastitas, jei ant krūties spenelio yra įtrūkimų ar jeigu moters būklė nepagerėja po 12-24 val., nors krūtis tikrai gerai ištuštinama. Taip pat, jeigu buvo paimtas pasėlis ir nustatyta, kad tai – infekcinis mastitas.

Mastito komplikacijos

Mastito komplikacijos dažniausiai pasireiškia, jeigu įsitempusi, skausminga krūtis nėra tinkamai ištuštinama, uždelsiama kreiptis į gydytojus arba nesilaikoma jų nurodymų.

Ankstyvas žindymo nutraukimas. Pagrindine mastito komplikacija yra įvardijamas ankstyvas žindymo nutraukimas. Natūralu, kad skausmą jaučianti moteris nenori žindyti, tačiau reikėtų suprasti, kad tai pati efektyviausia mastito gydymo priemonė. Jeigu žindymas sergant mastitu yra nutraukiamas, mastitas gali tik dar labiau paūmėti ir komplikuotis.

Krūties pūlinys (abscesas). Pasitaiko 0,1–3% mastito atvejų. Infekciniam mastitui komplikuojantis krūtyje atsiranda pūlinių. Jie gali būti paviršiuje (tuomet matoma pakitusi, „gumbuota“ krūties forma) arba giliau viduje (tuomet judinant krūtį jaučiamas stiprus skausmas). Pūliai gali būti išsiurbiami adata arba, jeigu jų daug ir jie dideli, prapjaunami ir drenuojami.

Pienligė. Mastitas gali komplikuotis į spenelių pienligę. Susirgus jaučiamas labai stiprus, deginantis skausmas spenelių srityje. Pienligės nustatymas yra pakankamai komplikuotas. Jos gydymui skiriami priešgrybeliniai preparatai.

Labai retos ir pavojingos komplikacijos. Sepsis; nekrozinis fasciitas; fistulė.

Kaip išvengti mastito?

Pagrindinė mastito prevencijos priemonė yra taisyklingas žindymas: svarbu laikytis pagrindinių žindymo taisyklių pirmosiomis savaitėmis: žindymą pradėti kuo anksčiau po kūdikio gimimo; žindyti pagal poreikį; leisti kūdikiui visiškai ištuštinti vieną krūtį ir tik tuomet siūlyti kitą; pasirinkti patogią žindymo pozą, kad krūtys būtų visiškai ištuštinamos.

Pastebėjus pirmuosius pieno sąstovio (laktostazės) simptomus (krūtys įsitempusios, truputį skausmingos, yra sukietėjimų ir t.t.) svarbu neleisti būklei komplikuotis ir žindyti dažnai, pieno likučius nuspausti rankomis arba nusitraukti pientraukiu, švelniai masažuoti krūtis.

Siekiant išvengti infekcinio mastito svarbu tinkamai rūpintis higiena – prieš ir po maitinimo apiplauti krūtis. Būtina labai dėmesingai rūpintis, gydyti „nugraužtus“, įtrūkusius spenelius, atidžiai stebėti save ir kūdikį, kad nepasireikštų kūdikio burnos ir/ar spenelių pienligė.

Įtariant arba prasidėjus mastitui reikėtų kreiptis į gydytoją ir laikytis jo nurodymų bei paskirto gydymo plano.