Žindymas susirgus ir vartojant vaistus

Medžiaga parengta padedant
forumo Viskas apie žindymą narėms.

Blogai pasijutusiai ar susirgusiai žindančiai mamai kyla natūralūs klausimai: ar galima tęsti žindymą susirgus? Ar galima žindyti vartojant vienus ar kitus vaistus? Ar vaistas nepakenks kūdikiui?

Ar serganti mama gali žindyti kūdikį?

Ar teko girdėti „močiučių patarimą“, kad mamai sergant būtina pieną nutraukti ir duoti kūdikiui tik virintą? Tai niekuo nepagrįstas mitas.

Sergančios mamos, natūralu, bijo užkrėsti kūdikį, tačiau reikėtų prisiminti, kad ligos sukėlėjų mama per savo pieną neperduoda.

Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Antikūnų iš mamos gavęs mažylis bus apsaugotas nuo ligos, o jeigu ir susirgs, jų dėka persirgs lengviau, pasveiks greičiau, todėl susirgus žindyti ne tik kad galima, bet net ir rekomenduojama.

Yra vos keletas tikrai sunkių užkrečiamų ligų, kuriomis sergant ir/ar kurias gydant žindymas nerekomenduojamas, pavyzdžiui, ŽIV, AIDS, aktyvios formos tuberkuliozė, vėžys. Daugumos kitų ligų atvejų, liga ir jos gydymas gali būti suderinamos su žindymu, tik dėl to reikia pasitarti su gydytoju.

Kalbant apie „paprastas“ ligas, daugumos jų sukėlėjai (virusai, bakterijos) plinta oro-lašeliniu keliu, per nešvarias rankas, todėl sergančiai mamai svarbu laikytis visiems ligoniams bendrų taisyklių: dažnai plauti rankas, prisidengti burną kosėjant ar čiaudint, vėdinti kambarius, dažnai keisti patalynę, gerti daug skysčių, valgyti pilnavertį, tačiau lengvai virškinamą maistą.

Ar žindant galima vartoti vaistus?

Požiūris, kad susirgus ir vartojant vaistus, žindyti draudžiama neturi pagrindo. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs žindančioms mamoms bei jų pienu maitinamiems mažyliams, o vaistus, kurie nėra tinkami žindant, lengva pakeisti kitais, panašų poveikį turinčiais.

Mamos piene lieka minimali vaistų dozė

Mamos baiminasi vartoti vaistus, manydamos, kad jie pateks į pieną. Tiesa ta, kad vartojant įprastas, rekomenduojamas daugumos vaistų dozes į motinos pieną patenka tik labai nedideli vaisto kiekiai. Mamos piene galima aptikti 1-10% santykinės vaisto dozės, tačiau dažniausiai koncentracija neviršija 1%.

Įtakos vaisto koncentracijai mamos piene turi daugybė faktorių: laikas, praėjęs po vaisto vartojimo, vaisto dozė ir forma, mamos organizmo savybės, taip pat laikas, praėjęs po gimdymo (vaisto koncentracija priešpienyje būna didesnė, nei brandžiame piene).

Pavyzdžiui, tiriant populiaraus, skausmą ir karščiavimą mažinančio vaisto ibuprofeno koncentraciją motinos piene, buvo nustatyta, kad vartojant įprastas dozes (400 mg kas 6 valandas), į motinos pieną patenka maždaug 0,0008% pagal svorį pakoreguotos motinai skirtos dozės, o per parą kūdikiui tektų apie 0.06% kūdikiams rekomenduojamos ibuprofeno dozės.

Skausmą ir karščiavimą mažinant kitu populiaru vaistu, paracetamoliu (jo yra daugelyje vaistų nuo peršalimo ir gripo simptomų), maksimali jo koncentracija motinos pieną pasiekia 1-2 valandos po vartojimo, vaisto į pieną išsiskiria kiek daugiau – iki 2% motinos suvartotos vaisto dozės. Šis vaisto kiekis nėra pavojingas kūdikiui, tačiau, žinoma, jeigu turite galimybę, vertėtų rinktis panašaus poveikio vaistą, kurio koncentracija mamos piene būna mažesnė.

Kuo kūdikis mažesnis, tuo didesnė vaistų šalutinio poveikio rizika

Nors vaistų į motinos pieną patenka labai mažai, turėkite mintyje, kad kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnė vaistų pašalinio poveikio rizika. Taip yra dėl keleto priežasčių:

• Vaisto koncentracija. Tyrimais įrodyta, kad priešpienyje vaisto koncentracija didesnė, nei brandžiame piene.
• Dažnas žindymas. Naujagimis žindomas itin dažnai, todėl gali būti sunku ištaikyti laiką, kai vaisto koncentracija piene yra mažiausia, tad nors ir nedideliais kiekiais, bet bemaž nuolat žindomas jis gauna santykinai didesnę vaisto dozę nei, pavyzdžiui, 2-3 mėnesių sulaukęs, rečiau žindomas mažylis.
• Krūtų anatomija. Iškart po gimdymo krūtyse, tarp pieno liaukų ląstelių (laktocitų) yra daug mažyčių tarpų pro kuriuos lengviau prasiskverbia ne tik kūdikio imunitetui svarbūs imunoglobulinai, bet ir vaistai. Vos po savaitės, žindymui ir pieno gamybai stabilizuojantis šie tarpeliai ženkliai sumažėja, tad sumažėja ir vaistų koncentracija motinos piene.
• Kūdikio šalinimo sistemos branda. Naujagimio organizmas dar tik mokosi virškinti maistą ir šalinti nereikalingas medžiagas. Tad pirmaisiais mėnesiais vaistus žindant reikėtų vartoti atsargiau.

Nesaugūs ir nerekomenduojami vaistai žindymo metu

Didžioji dalis vaistų yra saugūs maitinančiai mamai bei žindomam kūdikiui, tačiau yra ir išimčių, tad dėl vaistų vartojimo visuomet būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, įdėmiai perskaityti vaisto informacinį lapelį.

Pavyzdžiui, maitinančiai mamai nerekomenduojama vartoti pakankamai įprastą aspiriną, manoma, padidinantį Rejė sindromo riziką. Tai labai retas, tačiau ūmus kepenų, smegenų ir kitų organų pažeidimas, galintis baigtis net mirtimi.

Kitais atvejais, vaistas gali nekelti pavojaus vaiko sveikatai, tačiau neigiamai veikti pieno gamybą (laktaciją).

• Vaistai nuo alergijos. Antihistamininiai vaistai nuo alergijos yra gan saugūs, tačiau jie gali slopinti pieno gamybą, sukelti mieguistumą tiek mamai, tiek ir kūdikiui. Kamuojant alergijoms verčiau naudoti ne tabletes, o lokaliai veikiančius purškalus į nosį, gerklę.
• Antibiotikai. Didžioji dalis antibiotikų yra tinkami žindyvėms ir jų pienu maitinamiems kūdikiams, tačiau mažylius gali nežymiai išberti ir/ar prasidėti viduriavimas. Tuomet kūdikiui reikėtų duoti gerųjų bakterijų, pasitarti su gydytoju dėl kito vaisto paskyrimo.
• Homeopatiniai preparatai. Didžiąją dalį homeopatinių preparatų taip pat galima saugiai naudoti žindymo metu, tačiau dėl jų galimo pašalinio poveikio būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
• Vaistažolių arbatos. Peršalus ar kamuojant virškinimo sutrikimams geriamos šalavijų, čiobrelių, mėtų arbatos nėra žalingos kūdikiui, tačiau jos slopina pieno gamybą. Jeigu mama gausiai valgo medų, vaikui gali pasireikšti alerginės reakcijos, o imbierai, česnakai, svogūnai gali būti vaiko virškinimo problemų priežastimi.

Bendros saugaus vaistų vartojimo taisyklės žindyvėms

Nepaisant to, kad dauguma vaistų yra saugūs žindomam mažyliui, žindymo periodu rekomenduojama laikytis šių vaistų vartojimo taisyklių:

• Vaisto būtinumas. Vaistą vartokite tuomet, kai jo tikrai reikia ir tik tokią dozę, kokios reikia. Pavyzdžiui, jei skausmas nedidelis (pakenčiamas), geriau išsiversti be vaistų.
• Vaisto pasirinkimas. Pasitarus su gydytoju ar vaistininku pasirinkite pageidaujamą poveikį turintį, saugiausią vaistą, kurio koncentracija motinos piene bus mažiausia ir tokį, kuris netrikdo pieno gamybos.
• Vaisto tipas ir forma. Žindyvei, jeigu tik įmanoma, reikėtų rinktis lokaliai veikiančius, ne plataus spektro vaistus. Taip pat labiau tinka ne leidžiami (intraveniniai), o geriamieji vaistai. Geriamieji vaistai (tabletės, sirupai ir pan.) organizme sklinda lėčiau, yra perfiltruojami kepenų, o štai suleistų vaistų maksimali dozė iškart patenka į kraują.
• Vartojimo laikas. Daugumą vaistų rekomenduojama vartoti prieš pat maitinimą, tuomet jie dar nespės pasklisti po motinos organizmą ir nepateks į pieną. Vaistus taip pat galima vartoti prieš vaiko nakties miegą, po paskutinio žindymo (jeigu vaikas jau truputį vyresnis ir jo dienos ritmas „susistygavęs“).
• Vartojimo atidėjimas. Jeigu tik įmanoma, reikėtų pasitarti su gydytoju dėl planuoto gydymo pavėlinimo iki kūdikis sulauks bent 4-6 mėnesių.

Dėl vaistų vartojimo BŪTINA pasitarti su gydytoju ar vaistininku

Absoliuti dauguma vaistų yra saugūs žindyvei ir kūdikiui, bet dėl jų vartojimo vis tiek būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, perskaityti informacinį vaisto lapelį.

Specialistas padės pasirinkti pačius saugiausius vaistus, paskirs reikiamą dozę ir vartojimo trukmę, jeigu yra galimybė ir poreikis (pavyzdžiui, maitinate visai mažutį naujagimį), gydymą truputį pavėlins.

Įvairių vaistų veikliųjų medžiagų tinkamumą žindyvėms taip pat galite pasitikrinti internetinėse duomenų bazėse „e-lactancia“ ar „LactMed“ (abu anglų kalba).