Dauno sindromo diagnozavimas nėštumo metu (1324)

Roman Zaiets | Shutterstock.com

Dauno sindromas – tai genetinis sutrikimas dėl 21 chromosomos trisomijos. Tai reiškia, kad 21-oji chromosoma yra patrigubėjusi, o ne dviguba kaip sveikų naujagimių. Sindromas pasireiškia vėluojančia raida, pažintinių gebėjimų vystymusi, dažnai – ir protiniu atsilikimu, sulėtėjusiu augimu, sumažėjusiu raumenų tonusu.

Dauno sindromą turintys žmonės pirmiausia skiriasi savo išvaizda: jų akys – mažos, įstrižos, nosis ir pakaušis – plokšti, kakta – aukšta. Tiesa, ne visi, kuriems diagnozuotas Dauno sindromas, turi visus šiuos bruožus.

Visoms nėščiosioms rekomenduojama atlikti bent pirminius tyrimus, padedančius diagnozuoti Dauno sindromą, o vyresnėms nei 35 m. nėščiosioms patartina atlikti išsamesnius tyrimus.

Pirminiai tyrimai (pavyzdžiui, Life Cycle ar PRISCA) parodo, kokia tikimybė, kad vaisius turi Dauno sindromą. Tačiau šis ir kiti panašūs tyrimai negali padėti tiksliai diagnozuoti, ar vaisius turi Dauno sindromą, todėl jei nustatoma vidutinė ar didelė tikimybė, būtina atlikti išsamesnius genetinius tyrimus, iš kurių bene tiksliausi – invaziniai.

Pirmasis nėštumo trimestras: kombinuotasis testas ir chromosomų anomalijų rizikos vertinimas

Kraujo tyrimas

Pirmąjį nėštumo trimestrą atliekami su nėštumu susijusio plazmos baltymo A (PAPP-A) ir žmogaus chorioninio gonadotropino (hCH) kiekio tyrimai. Nutolę nuo normų rodmenys gali padėti diagnozuoti ir Dauno sindromą. Be kraujo tyrimo, dar remiamasi ultragarsinio tyrimo rezultatu bei atsižvelgiama į nėščiosios amžių.

Ultragarsinis tyrimas: sprando raukšlės (vaiskumos) ir nosies kauliuko matavimas

Nuo 11 iki 13 (+6 d.) nėštumo savaitės atliekamas vaisiaus ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojamas sprando raukšlės storis bei ištiriamas vaisiaus nosies kaulas.

Kuo vaisiaus sprando raukšlė yra storesnė, tuo didesnė Dauno sindromo ar kitų chromosominių apsigimimų tikimybė. Kai yra anomalijų, šiame kaklo audinyje kaupiasi daugiau nei įprastai skysčių. Rodiklis laikomas normaliu, jeigu sprando vaiskuma yra ne didesnė nei 2,5–3 mm. Jei matavimo metu nustatoma, kad sprando vaiskumos matmuo ≥ 2,5 mm, rekomenduojama atlikti papildomus genetinius tyrimus.

Trumpas vaisiaus nosies kauliukas arba jo nebuvimas taip pat yra siejamas su didesne Dauno sindromo ir kitų apsigimimų rizika.

Ultragarsinio tyrimo tikslumas. Šis metodas nėra visiškai patikimas, nes nemažai lemia tyrimą atliekančio gydytojo patirtis, vaisiaus padėtis gimdoje ir kt. Sprando raukšlės tyrimo patikimumas yra apie 80 proc.

Kombinuotojo pirmojo trimestro testo rezultatai ir tolesni tyrimai

• Ypač didelė chromosominių anomalijų rizika (≥1 : 50). Nėščiajai turėtų būti atliekamas invazinis diagnostinis genetinis tyrimas. Taip pat analogiška rekomendacija pateikiama, jeigu ultragarsinio tyrimo metu sprando raukšlės matmuo buvo ≥3,5 mm arba ultragarsu matoma vaisiaus displazija, galimai susijusi su genetinėmis ligomis.
• Didelė chromosominių anomalijų rizika (≥1 : 250). Nėščioji turi būti siunčiama ir tiriama tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos perinatologijos centre, taip pat rekomenduojama invazinė prenatalinė chromosomų anomalijų diagnostika (choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė). Tinka ir NIPT tyrimas.
• Vidutinė chromosominių anomalijų rizika (1 : 251‒1000). Pacientei rekomenduojama antrojo nėštumo trimestro prenatalinė chromosomų anomalijų patikra (ultragarsinis tyrimas 15–20 nėštumo savaitę ir chromosomų anomalijų ultragarsinių žymenų vertinimas, prireikus – trigubas tyrimas). Pacientė turi būti informuota apie NIPT tyrimo galimybes.
• Maža chromosominių anomalijų rizika (<1 : 1000). Rekomenduojamas vaisiaus ultragarsinis tyrimas 18-20 nėštumo savaitę ir chromosomų anomalijų ultragarsinių žymenų vertinimas.

Antrasis nėštumo trimestras: prenatalinė vaisiaus chromosomų anomalijų patikra

Antrojo nėštumo trimestro metu nėščiosios kraujo serume tiriami trys hormonai (trigubas testas): AFP (alfa fetoproteinas), hCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas) ir E3 (nekonjuguotas estriolis).

Antrojo trimestro prenatalinės vaisiaus chromosomų anomalijų patikros metu (15-20 nėštumo sav.) apskaičiuojama vaisiaus chromosomų anomalijų (tarp jų – ir Dauno sindromo) rizika. Kartu rekomenduojama atlikti ultragarsinį ir kraujo tyrimus (vadinamuosius trigubus ar keturgubus testus).

Nustačius padidėjusią chromosomų anomalijų riziką, atliekama invazinė prenatalinė chromosomų anomalijų diagnostika. Antrojo nėštumo trimestro metu atliekamas invazinis tyrimas – amniocentezė, kurios metu diagnozuojama arba paneigiama vaisiaus patologija.

Dauno sindromas (21 chromosomos trisomija) įtariama, kai ultragarsinio tyrimo metu nustatoma:

• nosies kaulo hipoplazija (sutrumpėjimas, sumažėjimas) (≤4,5 mm) ar aplazija (nebuvimas);
• prienosinių audinių edema;
• padidėjusi sprando raukšlė (≥6 mm);
• širdies ydos;
• padidėjusio echogeniškumo židiniai širdyje (širdies papilinio raumens ar chordos kalcifikacija,  dažniau kairiajame skilvelyje);
• dvylikapirštės žarnos atrezija;
• padidėjęs žarnyno echogeniškumas;
• hidronefrozė (inksto geldelė 4 mm);
• trumpas šlaunikaulis ir žastikaulis;
• padidėjęs tarpas tarp nykščio ir kitų kojos pirštų;
• penktojo plaštakos piršto vidurinio pirštakaulio hipoplazija;
• trumpa ausis;
• dvi kraujagyslės virkštelėje.

Jeigu antrąjį nėštumo trimestrą atliekamo ultragarsinio tyrimo metu nustatomi keli ultragarsiniai žymenys, rizika, kad vaisius turi Dauno sindromą, didėja labai ženkliai nuo kelių ir keliasdešimt kartų. Todėl labai svarbūs papildomi tyrimai perinataliniame centre.

Diagnostiniai Dauno sindromo tyrimai nėštumo metu

Jei pirmojo nėštumo trimestro metu atliktas kombinuotasis tyrimas parodė didesnę tikimybę, kad vaisius gali turėti Dauno sindromą, tuomet rekomenduojama atlikti daugiau išsamesnių tyrimų.

Rekomenduojami tyrimai – amniocentezė ir choriono gaurelių biopsija.

Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas)

Amniocentezė – antrojo nėštumo trimestro tyrimas, atliekamas 16–18 sav. Jo metu tiriamos vaisiaus chromosomos.

Prieš procedūrą atliekamas ultragarsinis tyrimas, po to per pilvo ir gimdos sieną specialia adata paimama 2–20 ml vaisiaus vandenų. Procedūra nėra skausminga ir trunka iki 15 min.

Po tyrimo nėščioji gali jausti nedidelį maudimą: paprastai jis greitai praeina. Tyrimas kelia 0,25 0,5 proc. persileidimo riziką (1 atvejis iš 200–400).

Choriono gaurelių biopsija (placentos audinio tyrimas)

Choriono gaureliai supa vaisiaus membraną bei jungia gimdos audinį su placenta. Atliekant tyrimą iš placentos naudojant ploną adatą paimama ląstelių. Jos panaudojamoms chromosomoms tirti.

Šis tyrimas įprastai atliekamas pirmąjį nėštumo trimestrą (nuo 10 iki 13 (+6 d.) nėštumo savaitės). Tyrimas atliekamas per priekinę pilvo sieną arba gimdos kaklelį. Prieš procedūrą gali būti taikoma vietinė nejautra. Procedūra trunka apie 10 min. Prieš tyrimą reikėtų išgerti bent pusę litro vandens, o po kelių dienų rekomenduojama atlikti ultragarsinį tyrimą vaisiaus būklei patikrinti.

Tyrimo rezultatai pateikiami per 2–3 sav., skubiais atvejais atsakymą galima gauti per 2–3 d.

Tiesa, atliekant šį invazinį tyrimą taip pat yra nedidelė persileidimo rizika (maždaug 0,5 proc., t. y. persileidimas įvyksta 1 iš 200 nėščiųjų).

Neinvazinis prenatalinis genetinis tyrimas (NIPT)

NIPT yra neinvazinis prenatalinis genetinis tyrimas, kurio metu iš motinos paimama kraujo, iš jo yra išskiriama vaisiaus DNR ir ištiriama vaisiaus rizika sirgti tam tikromis chromosominėmis ir genetinėmis ligomis, tarp jų – ir Dauno sindromu.

NIPT atliekamas jau nuo 8–10 nėštumo savaitės. Tyrimą galima atlikti vietoje kraujo dvigubo ar trigubo tyrimų, tačiau jis jokiu būdu nepakeičia ultragarsinės patikros ir invazinių genetinių tyrimų (jeigu yra poreikis juos atlikti). Taip pat NIPT tyrimas gali būti naudojamas kaip papildomas tyrimas, kai atlikus kombinuotąjį ar trigubą tyrimą nustatoma vidutinė ar didelė Dauno sindromo rizika.

Šaltiniuose teigiama, kad NIPT tyrimas yra labai jautrus ir padeda diagnozuoti daugiau nei 99 proc. Dauno sindromo atvejų (skirtingose klinikose atliekami NIPT tyrimai skiriasi, kai kurie jų diagnozuoja 91–99 proc. atvejų). Jei gautas atsakymas, kad Dauno sindromo tikimybė yra didelė, taip pat papildomai rekomenduojama atlikti invazinius tyrimus.

NIPT ir mozaikinis Dauno sindromas. Mozaikinis Dauno sindromas yra labai reta (1-2% iš visų Dauno sindromo atvejų) Dauno sindromo forma, kuomet yra patrigubėjusios ne visos 21 chromosomos, o tik jų dalis. Mozaikinis Dauno sindromas siejamas su NIPT tyrimo netikslumais, t.y. NIPT tyrimas nevisuomet gali nustatyti Dauno sindromą, jeigu yra jo mozaikinė forma. Invaziniai tyrimai mozaikinį Dauno sindromą parodo tiksliau.

Daugiau informacijos apie Dauno sindromo nustatytą galite rasti metodikoje „Prenatalinė diagnostika“

nėštumas, dauno sindromas, tyrimai nėštumo metu