Ultragarso tyrimo tikslumas diagnozuojant kūdikio apsigimimus

Kone visoms nėščioms moterims atliekamas ultragarsinis tyrimas. Akušeris ginekologas paprastai jį skiria tarp 11 ir 13 nėštumo savaičių, antrą kartą, prireikus, visoms anatominėms struktūroms ištirti, ypač jei moteris priklauso rizikos grupei, – tarp 18 ir 20 savaičių.

Kas yra ultragarsinis tyrimas?

Bene pagrindinis tyrimas nėštumo metu. Tyrimo tikslas – įsitikinti, ar vaisius vystosi ir auga tinkamai, ar nėra įgimtų problemų. Įvertinamas ne tik vaisiaus augimas, bet ir raida, būklė.

Galima pasitikėti besąlygiškai?

Nors šiuolaikinė ultragarso technologija yra gana patikima, visgi toks tyrimas ne visada yra tikslus. Teigiamas rezultatas ne visada reiškia, kad viskas yra gerai.

Be to, šiam tyrimui įtakos gali turėti neįprasta vaisiaus padėtis, netipinis placentos prisitvirtinimas, be to, neigiamai rezultatus paveikia stambus nėščiosios kūno sudėjimas.

Tiesa yra ta, kad tam tikri svertai lemia tyrimų rezultatus, kurie kartais gali būti įvairiai interpretuojami, net – klaidingai. Deja, bet kokios klaidos kartais turi didelę kainą: gali sukelti didžiulę emocinę įtampą tėvams ir nereikalingas nėštumo intervencijas.

Tikslumas nustatant vaisiaus defektus

Maždaug 3 procentai visų nėštumų yra su įgimtais defektais (tiek sunkiais, tiek lengvais). Maždaug trys iš keturių jų būna aptinkami ultragarso tyrimo metu. Šių tyrimų tikslumas tiesiogiai priklauso nuo nėštumo tipo ir stadijos.

Antro nėštumo trimestro metu atliekami ultragarso tyrimai (nustatant vaisiaus anomalijas) paprastai būna tikslesni negu atlikti pirmojo trimestro metu. Bet pirmojo trimestro tyrimai dažniausiai gali suteikti svarbios informacijos apie tikėtiną nėštumo eigą.

Įdomu tai, kad vieni vaisiaus defektai yra lengviau pastebimi už kitus. Tyrimai parodė kai kurių jų aptikimo dažnį:

• daugiapirštystė (polidaktilija) 19,1 %
• rankų deformacijos 76 %
• sąnarių kontraktūros ir deformacijos (artrogripozė) 81,3 %
• galūnių ilgio defektai 76 %

Tyrimą vertinti – ne 100 procentų

Nors technologijos sparčiai žengia į priekį, o ultragarso vaizdo aiškumą stengiamasi pagerinti, smulkesnės detalės ne visada yra pastebimos. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai moteris turi antsvorio arba kai nėštumas yra daugiavaisis.

Geri, nieko blogo nerodantys tyrimų rezultatai – neabejotinai džiuginantis dalykas. Deja, jie negali būti laikomi tiesiogine garantija, kad jūsų kūdikis gims be sveikatos sutrikimų. Šiuo atveju svarbus vaidmuo atitenka tyrimą atliekančio specialisto įgūdžiams. Nuo jų labai dažnai priklauso ultragarso tyrimų rezultatų tikslumas. Jei abejojate tyrimą atliekančio specialisto įgūdžiais ir patirtimi – galite paprašyti, kad tyrime dalyvautų jus prižiūrintis akušeris ginekologas arba patikimas specialistas perinatologas.

Klaidinga diagnozė

Bet yra ir džiugių žinių. Šis tyrimas taip pat gali būti netikslus, nustatydamas teigiamą vaisiaus apsigimimo diagnozę. Be to, pasitaiko atvejų, kai rezultatai yra neteisingai interpretuojami.

2014 m. atliktas tyrimas parodė, kad 8,8 % įgimtų defektų, nustatytų ultragarsu, buvo visiškai neteisingi (klaidingai nustatyta diagnozė) ir 9,2 % buvo neteisingai klasifikuoti. Šis rodiklis puikiai paaiškina, kodėl apsigimimai nediagnozuojami remiantis vien tik ultragarso tyrimu. Šiuo atveju taip pat svarbu paminėti, kad klaidingai diagnozuotų sunkių apsigimimų buvo kur kas mažiau, nei neteisingai diagnozuotų lengvų apsigimimų.

Kai kuriais atvejais ultragarso tyrimas parodo galimą problemą, bet nesuteikia pakankamai informacijos, reikalingos galutinei diagnozei nustatyti. Vienas tokių pavyzdžių yra įtariamas Dauno sindromas. Jei ultragarso tyrimas parodo šią įgimtą ligą, jis paprastai būna patvirtinamas, atliekant antrinę amniocentezę, kuri ir parodo chromosomų anomaliją.